Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-443-594/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-13
Bylos Nr.
1S-443-594/2015
Teisminio proceso Nr.
1-28-1-00005-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Nuteistasis
I. B.
Nr. 1S-443-594/2015
Proceso Nr. 1-28-1-00005-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei R. M., viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties, kuria patvirtintas 2015 m. sausio 12 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimas Nr. 91-13 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam I. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d. ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d., I. B. paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi. Bausmės pabaiga – 2015 m. rugsėjo 27 d.. Nuteistasis faktiškai atliko 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 8 (aštuoni) mėnesiai 19 (devyniolika) dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015 m. sausio 8 d.).

Žemesnės instancijos teismas

2015 m. sausio 12 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimu Nr. 91-13 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam I. B., gim. 1977-10-29, nutarta nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (LR BVK) 157 str. 2 d. 1 p., nustatant LR BK 75 str. 2 d. įtvirtintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi 2015 m. sausio 12 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimą Nr. 91-13 patvirtino.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė skundu apygardos teismui prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimą Nr. 91-13.

Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į I. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad nuteistasis ankščiau teistas keturis kartus, naują nusikaltimą įvykdė bausmės atidėjimo laikotarpiu, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Prokurorės vertinimu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, smurto rizikos vertinimo rezultatai taip pat neduoda pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai analizuojamu atveju jau yra pasiekti. Pažymima, jog, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, I. B. vertinimo rezultatas atitiko 58 balus, kas priskiriama vidutinei nusikalstamumo rizikai. Be to, jo pakartotinį nusikalstamumą gali paskatinti bendravimas su netinkamo elgesio asmenimis, neatsakingai vartojami alkoholiniai gėrimai bei svaigalai. Lygtinis I. B. paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neatitiks LR BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, o taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismo posėdyje prokurorė skundą prašė tenkinti skunde nurodytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės skundas atmetamas.

LR BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Aptartų aplinkybių kontekste, įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, prokurorės skundo argumentų visumoje, konstatuotina, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimą Nr. 91-13 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam I. B., patvirtino pagrįstai, sprendimas priimtas vadovaujantis įstatymu bei atsižvelgiant į visas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymui reikšmingas aplinkybes.

Kaip teisingai savo skunde pažymėjo prokurorė, I. B. už panašias ar analogiškas nusikalstamas veikas ankščiau buvo teistas, paskutinį nusikaltimą įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas neabejotinai labiau neigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau akcentuotina, kad, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien tik nuteistojo ankstesnių teistumų nepakanka pagrįstai konstatuoti, jog LR BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai vis dar nėra pasiekti. Sprendžiant klausimą, ar įmanoma toliau asmenį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, būtina visapusiškai įvertinti ir nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, taip pat pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas reikšmingas aplinkybes, bylojančias apie nuteistojo norą pasitaisyti ir daugiau nebenusikalsti.

Šių duomenų kontekste vertinant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad I. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, noriai dalyvavo būrio visuomeniniame gyvenime, organizuojamose socialinės reabilitacijos renginiuose, dalyvauja pataisos, pozityvaus užimtumo bei integracijos į visuomenę programose, anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, laisvalaikiu lankosi pas kapelioną. Per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, vieną kartą (2014 m. liepos 3 d.) skatintas už aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse bei gerą elgesį padėka. I. B. turi vidurinį išsilavinimą, yra įgijęs dažytojo – tinkuotojo specialybę. Būdamas laisvėje, turėjo darbą, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu visuomeniniais pagrindais dirba būryje, tvarko buitinę patalpą – rūbinę. Yra motyvuotas dirbti ir ateityje, yra pristatęs pažymą dėl įdarbinimo po bausmės atlikimo. Be to, nuteistasis turi pakankamai lėšų kasdienėms išlaidoms apmokėti, su specifiniais finansiniais reikalavimais nesusiduria, finansinių įsipareigojimų neturi, vykdomųjų raštų dėl turtinės žalos atlyginimo taip pat nėra. Laiškais bei telefoniniais skambučiais reguliariai bendrauja su savo šeimos nariais – su mama, močiute, seserimi, draugais bei sugyventine, turi vieną nepilnametį vaiką, yra dėkingas, kad artimieji nuo jo nenusigręžė jam patekus į įkalinimo įstaigą, išėjęs į laisvę, ketina gyventi su tėvais, kadangi tėvas šiuo metu yra ligotas ir jam reikalinga priežiūra, kas, teismo vertinimu, atskleidžia stiprius nuteistojo socialinius ryšius su artimaisiais. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina ir tai, kad savo vertybių sistemoje nuteistasis akcentuoja šeimos bei dukters svarbą.

Sprendžiant I. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, akcentuotinas ir jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką. 2013 m. liepos 1 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu I. B. buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, įtvirtintos LR BK 140 str. 1 d., padarymą, už tai, kad smurtavo artimoje aplinkoje - būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sumušė savo sugyventinę. Savo kaltę dėl šio nusikaltimo nuteistasis pripažįsta visiškai, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Nors šiuo metu jo ir pastarojo sugyventinės santykiai, remiantis 2015 m. sausio 5 d. socialinio tyrimo išvada, yra problemiški, tačiau yra tam tikras rūpesčio ir paramos lygis, jie ir toliau bendrauja laiškais bei telefonu. Siekdamas pasitaisyti ir užkardyti galimus tokio elgesio pasikartojimus, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu I. B. lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje baustas nebuvo. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados bei Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos psichologinės tarnybos išvados duomenų, šiuo metu nuteistasis yra motyvuotas elgesio korekcijai bei gyvenimui be nusikalstamų veikų. Jo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantiems veiksniams priskiriamas ketinimas dirbti, ankstesnių klaidų suvokimas, turima specialybė bei amžius. Nors Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Psichologinės tarnybos išvadoje yra išskiriami ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką galintys skatinanti veiksniai, tačiau, akivaizdu, kad jie yra susiję su pastarojo bendravimu su netinkamo elgesio asmenimis bei alkoholio vartojimu, kas, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, šiuo metu nuteistojo elgesiui nėra būdinga.

Minėta, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymui, ypač svarbi ir pataisos įstaigos administracijos nuomonė. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, pirmą kartą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje I. B. buvo svarstytas 2014 m. gegužės 29 d., kuomet buvo nutarta pastarojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Antrąjį kartą nuteistasis buvo svarstomas 2014 m. spalio 2 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė I. B. iš pataisos įstaigos paleisti lygtinai, tam 2014 m. spalio 30 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi pritarė ir teismas. Tačiau Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi panaikino minėtą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį, buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu, o nuteistajam buvo nustatytos papildomos socialinės reabilitacijos priemonės bei nuteistojo nusikalstamumo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos, kurias I. B. įvykdė. Šių duomenų visumoje pažymėtina, kad svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą 2015 m. sausio 8 d. posėdžio metu, pastarojo lygtiniam paleidimui pritarė 5 iš 6 Komisijos nariai, 1 – nusišalino.

Aptartos aplinkybės išskirtinai teigiamai apibūdina nuteistąjį, jo elgesys laisvės atėmimo laikotarpiu leidžia manyti, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo įvykdyto nusikaltimo, stengėsi pasitaisyti, įvertino alkoholio įtaką, todėl ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals ir tai leidžia pagrįstai teigti, jog I. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Motyvuojant šią išvadą, pažymėtina ir tai, kad, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais LR BK 41 str. nuostatose, bet privalo įvertinti ir lygtinio paleidimo bei probacijos paskirtį. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti.

Padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas, ankstesni teistumai negali būti pripažįstami pakankamu pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas – šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir net neišnyksta atlikus bausmę. Kaip jau minėta anksčiau, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra teigiamas, tikėtina, jog jis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės vykdyti jam paskirtus teismo įpareigojimus ir sieks integracijos į visuomenę. Be to, likusi neatliktos bausmės dalis yra nedidelė, jo atžvilgiu anksčiau nebuvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Be to, būtina įvertinti, kad taikant lygtinį paleidimą, asmuo nėra visiškai atleidžiamas nuo bausmės, jam toliau taikomi tam tikri įpareigojimai ir apribojimai lygtinio paleidimo metu, o juos pažeidus, nuteistasis neišvengs tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl šiuo atveju, aukštesniojo teismo nuomone, lygtinis paleidimas padės užtikrinti ne tik probacijos tikslus, skatins nuteistąjį ir toliau teigiama linkme keisti savo elgesį, tačiau turės teigiamą ir drausminantį poveikį. Visa tai padės nuteistajam integruotis į visuomenę ir kartu bus užtikrintas teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas (LR BVK 9 str.).

Apibendrinant visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog nuteistasis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones dėl jo socialinės reabilitacijos bei nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, yra charakterizuojamas teigiamai. Apygardos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo sumažėjusį nuteistojo pavojingumą bei jo norą pasitaisyti ir tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismas. Esant šioms aplinkybės, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Albinas Antanaitis