Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės 2017 07 07 d. kuria netenkintas K. S. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017-05-19 nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. administracinė nuobauda skirta už tai, kad jis 2017-04-04, 15.00 val., Vilniuje, Laisvės pr. 42, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir prieš pradedamas važiuoti, neįsitikino, kad tai bus saugu, pavažiavo atbulas, atsitrenkė į gale stovintį automobilį Honda Preliude, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas ginčija juridinį veiksmų kvalifikavimo, teismo įrodymų vertinimą, kaltę, paskirtos administracinės nuobaudos dydį. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Dėl ANK 426 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką ANK 426 str. bylose ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mąstas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014)

Taigi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Šis straipsnis daugeliu atvejų yra skirtas tiems asmenims, kurie sąmoningai ir turėdami tyčią bei suprasdami, jog pažeidžia KET, pasišalina iš vietos, kur įvyko teisės pažeidimas. Tačiau kaltės privalomumas suponuoja išvadą, kad ne visais atvejais asmuo suvokia, kad įvyko eismo įvykis ir yra iš jo pasišalinama, t. y. asmuo negirdėjo, nematė, nepajautė, nesuprato neturėdamas savo veiksmuose tyčios palikti eismo įvykio vietą. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos), yra įrodyta.

K. S. skunde neginčija fakto, jog padarė administracinį nusižengimą įtvirtintą ANK 426 str. 1 d., tačiau nuosekliai laikosi pozicijos, kad neteisėtus veiksmus atliko netyčia. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bylos aplinkybės padarė pagrįstas išvadas, jog apeliantas pajuto, kad važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pasišalino iš įvykio vietos. Vien tai, kad apeliantas charakterizuoja save teigiamai, nereiškia, jog jis negalėjo padaryti administracinio nusižengimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto poziciją, jog jis nesuvokė, kad atsitrenkė į kitą automobilį. K. S. skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir nepašalino visų iškilusių abejonių. Apeliantas teigia, kad byloje nėra nustatytas nei vienas tiesiogiai įvykį matęs asmuo, kad mašina užgeso ne nuo smūgio į kitą automobilį, o dėl per greitai atleistos sankabos ir, kad nepašalintos abejonių dėl byloje esančių Honda Prelude apgadinimo nuotraukų. Su šiais apelianto teiginiais apeliacinis teismas sutikti negali.

Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir byloje esančią medžiagą konstatuotina, kad visos reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos, prieštaravimų tarp bylos medžiagos ir nustatytų aplinkybių nėra, visos abejonės pašalintos teismui išnagrinėjus objektyvius bylos duomenis. Vien tai, kad nebuvo betarpiškai įvykį mačiusių asmenų nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti įvykio aplinkybių. Eismo įvykio aplinkybės buvo nustatytos įvertinus visus byloje esančius duomenis, tiek duotus įvykio dalyvių paaiškinimus, tiek policijos pareigūnų nustatytas įvykio aplinkybes. Vertintas buvo duomenų visetas, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas grindė savo motyvus.

Teismas įvertinęs visus argumentus neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl K. S. kaltės padarant administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 426 str. 1 d.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos

K. S. skunde prašo, jog vadovaudamasis ANK 34 str. 5 d. teismas paskirtų mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei apeliantas, nei jo atstovas pirmosios instancijos teisme šio klausimo nekėlė. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas sutiko su paskirtos administracinės nuobaudos rūšimi ir dydžiu todėl nutarimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog K. S. paskirta administracinė nuobauda savo dydžiu yra aiškiai per griežta, todėl pripažįsta, jog yra pagrindas apeliantui taikyti ANK 34 str. 5 d. įtvirtintas nuostatas.

Už ANK 426 str. 1 d. įtvirtintą nusižengimą yra numatyta administracinė nuobauda bauda nuo 600 EUR iki 850 EUR ir yra galimybė skirti teisės vairuoti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų. Apeliantui už padarytą nusižengimą paskirta sankcijoje įtvirtintas minimalus baudos dydis – 600 EUR ir neskirtas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas.

Pažymėtina, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), taikydama ANK 34 straipsnio nuostatas, kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Vadinasi ANK 34 straipsnio nuostatų taikymas, kaip ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas (neteko galios nuo 2017 m. sausio 1 d.) gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais.

Nors K. S. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Tačiau teismas turi vertinti ne tik padaryto nusižengimo sunkumą, bet visų aplinkybių visumą. Įvertinus tai, kad apeliantas yra jauno amžiaus (18 metų), padarydamas nusižengimą neturėjo automobilio vairavimo patirties, šiuo metu yra priimtas studijuoti į universitetą, atkreipiant dėmesį į pateiktus padėkos raštus, diplomus, apdovanojimus darytina išvada, jog apeliantas charakterizuotinas teigiamai. Taip pat nustatyta atsakomybę švelninanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvykiu padarytą žalą yra atlyginęs, nukentėjusiojo atsiprašęs ir pateikęs tarpininkavimo raštą, kuriuo nukentėjusysis prašo iškeltą administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Įvertinus paminėtas aplinkybės darytina išvada, jog šiuo atveju baudos dydžio sumažinimas atitiktų teisingumo ir protingumo principus, būtų pasiekti ANK 22 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Teismo nuomone K. S. vadovaujantis ANK 34 str. 5 d. administracine nuobauda, bauda, mažintina per pusę t. y. iki 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 str. 1 d. 4 p.

nutaria:

K. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 07 07 nutartį pakeisti: VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017-05-19 nutarimo dalį, kuria K. S. paskirta administracinė nuobauda pakeisti ir paskirtą baudą sumažinti iki 300 Eur.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis yra neskundžiama.