Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Bajorūnui, gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Ramanauskui, nukentėjusiosios V. K. U. atstovei R. S. Ž., nukentėjusiajai A. K., laiduotojai E. S., nedalyvaujant nukentėjusiajai V. K. U., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota (iš jos žodžių - registruota darbo biržoje), išsiskyrusi, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (trys veikos), 145 str. 2 d. ir 187 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2016 m. lapkričio 21 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), motinos V. K. U. gyvenamajame name, konflikto su motina V. K. U. metu, tyčia suduodama V. K. U. ranka į veidą, suėmusi ranka V. K. U. už veido stumdama į spintą, tuo nukentėjusiajai - savo šeimos nariui, motinai V. K. U. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Taip pat kaltinamoji V. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2016 m. lapkričio 23 d., apie 11 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), motinos V. K. U. gyvenamajame name, konflikto su motina V. K. U. metu, tyčia suduodama V. K. U. ranka į veidą, tuo nukentėjusiajai - savo šeimos nariui, motinai V. K. U. sukėlė fizinį skausmą.

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Taip pat kaltinamoji V. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2016 m. lapkričio 23 d., apie 11 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), motinos V. K. U. gyvenamajame name, konflikto su seserimi A. K. metu, tyčia namo koridoriuje susistumdžius su seserimi A. K., jai apdraskė rankomis kaklą, tuo nukentėjusiajai - savo šeimos nariui, seseriai A. K. sukėlė fizinį skausmą.

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Taip pat kaltinamoji V. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2016 m. lapkričio 23 d., apie 11 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), motinos V. K. U. gyvenamajame name, užėjusi į motinos kambarį, grasindama nukentėjusiajai - savo motinai V. K. U. padegti namus, išdaužti langus, nupjauti elektros laidus, išprašius iš kambario V. K., spardydama duris, šaukdama, kad įleistų į motinos kambarį, o A. K. atrakinus duris, V. K. rankoje turėjo peilį, grasino nupjauti elektros laidus, tokiu būdu sukėlė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai V. K. U. manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas.

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.

Taip pat kaltinamoji V. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2016 m. lapkričio 23 d., apie 11 val. 40 min., padegė V. K. U. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tuo sugadino gyvenamąjį namą 18 000 EUR vertės, bei sugadino ir sunaikino namo viduje buvusį V. K. U., gim. (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą: šaldytuvą 120 EUR vertės, vieną seną televizorių 30 EUR vertės, tuo savo veiksmais visuotinai pavojingu būdu iš viso sugadino bei sunaikino didelės vertės V. K. U. priklausančio turto už 18 150 EUR, padarydama nukentėjusiajai V. K. U. 18 150 EUR turtinę žalą.

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikacija

1. Fizinio skausmo sukėlimas V. K. U. (2016 m. lapkričio 21 d., apie 11 val.)

Kaltinamoji V. K. parodė, kad kalta prisipažįsta ir gailisi. Smurtaudavo prieš mamą, kai būdavo neblaivi. Kurį laiką buvo negėrusi, bet mama ją (V. K.) išvadino necenzūriniais žodžiais. Ji išėjo ir pradėjo gerti. Grįžus įvyko konfliktas: ji mamą stūmė, šaukė, jos susipyko, susistumdė. Prieš tai visą laiką mamą prižiūrėjo, nevartojo alkoholio. Kaltinamąją išvežė į policiją. Atsiprašė mamos ir paprašė, kad ši nueitų pas O. D. Mama jai (V. K.) dovanojo.

Nukentėjusioji V. K. U. parodė, kad kai ji valgė pusryčius, V. K. pradėjo švaistytis, trenkė jai per galvą, vadindama necenzūriniais žodžiais. Ji norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), V. K. atsidarė rūsį, sakydama: „Dabar aš pažiūrėsiu, kas tame rūsyje“. Ir pradėjo taškyti, išmėtė rūsio lentas, numetė vonelę nuo spintos, tada iškvietė policiją. Atvažiavę pareigūnai V. K. išsivežė, bet naktį paleido. Nesutinka, kad V. K. būtų atleista pagal laidavimą ir byla nutraukta, nori, kad ją nubaustų ir neatleidžia. Ji išvadino necenzūriniais žodžiais, neatlygino žalos. V. K. atlikusi bausmę gali su anūke E. S. gyventi. Ji ten neis, koks ten gyvenimas. Motiną šitaip vadina, sako, kad ten nieko jos nėra.

Liudytoja A. K. parodė, kad su mama ir su seserimi santykiai geri. Lapkričio 20 d. sesuo išėjo su M., o grįžo 21 d. Įvyko jos konfliktas su mama, kurią mušė. Atvyko policija. Po to mama jai dovanojo ir kaltinamoji ketino išvykti.

Kaltinamoji savo kaltę dėl šio nusikaltimo pripažįsta visiškai, be kaltinamosios, nukentėjusiosios ir liudytojos A. K. parodymų, kaltinamosios kaltę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2016-11-21 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad V. K. U. pareiškė, kad 2016 m. lapkričio 21 d., apie 11 val., į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivi jos dukra V. K., kuri koridoriuje vieną kartą jai (V. K. U.) trenkė į veidą, suėmusi už veido stūmė ją į spintą. Kai jai trenkė, skaudėjo; įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, o iš nuotraukų matyti, kad apžiūrimas namas medinis, nuplėštas tualeto dangtis ir telefono laidas (1 t., b.l. 1-8); asmens neblaivumo testas, iš kurio matyti, kad V. K. 2016 m. lapkričio 21 d. 12⁰⁰ val. nustatytas 2,37 promilių girtumas (1 t., b.l. 151).

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamosios kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. padarymo. Pagal šią normą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui - fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, sukeliant fizinį skausmą. V. K. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kadangi ji neblaivi kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto su motina metu, tyčia suduodama jai ranka į veidą, suėmusi ranka motinai už veido stumdama į spintą, nukentėjusiajai - savo šeimos nariui, motinai sukėlė fizinį skausmą.

2. Fizinio skausmo sukėlimas V. K. U. (2016 m. lapkričio 23 d., apie 11 val. 20 min.)

Kaltinamoji V. K. parodė, kad kalta prisipažįsta ir gailisi. Smurtaudavo prieš mamą, kai būdavo neblaivi. Nusipirkus valgyti, degtinės, kartu su M. B. gėrė namuose. Nerrvinosi, nes jautė, jog negalės lapkričio 28 d. išskristi pas vaikus į (duomenys neskelbtini). M. B. išėjus, viena gėrė degtinę, buvo nugriuvusi - apie tai sakė jos sesuo. Įvyko konfliktas. Atvyko pareigūnės. Neprisiminė, jog nubudo kameroje, kad ją parvežė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), dukra paklausė: „Mama, ką padarei?“.

Nukentėjusioji V. K. U. parodė, kad po to, kai policija paleido V. K., ši vėl sugrįžo pas nukentėjusiąją ir prašė nueiti pas tardytoją, bet nukentėjusioji tą dieną nenuėjo. Tardytoja atvažiavo pas ją į namus, patarė užsirakinti. V. K. gėrė su draugu. Tardytojai išvykus V. K. vėl daužė duris šaukdama: „….., aš jus sudeginsiu“. Ji A. K. paprašė, kad eitų nuraminti. A. K. išėjo, atėmė iš V. K. rankų peilį, nes ši norėjo nupjauti laidus. Ji sakė: „……, nežiūrėsite televizoriaus, aš padarysiu jums taip“. Nesutinka, kad V. K. būtų atleista pagal laidavimą ir byla nutraukta, nori, kad ją nubaustų ir neatleidžia. Ji išvadino necenzūriniais žodžiais, žalos neatlygino.

Liudytoja A. K. parodė, kad lapkričio 22 d. sesuo grįžo, paskui išėjo ir grįžo kitą dieną. Paskui mama jai dovanojo ir kaltinamoji ketino išvykti. Kitą dieną ji daužė duris. Jas atrakinusi ji pamatė, kad V. K. turi peilį ir nori nupjauti laidus.

Kaltinamoji savo kaltę dėl šio nusikaltimo pripažįsta visiškai, be kaltinamosios, nukentėjusiosios ir liudytojos A. K. parodymų, kaltinamosios kaltę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2016-11-23 protokolas – pareiškimas, iš kurio matyti, kad V. K. U. pareiškė, kad 2016 m. lapkričio 23 d., apie 9 val. 30 min., pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo akivaizdžiai neblaivi jos dukra V. K., kuri vieną kartą delnu sudavė jai į kairį skruostą ir ėmė plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais, todėl ji užsirakino duris. V. K. nenurimo, ėmė spardyti duris, grasino nutraukti elektros laidus ir padegti namą (1 t., b.l. 34); asmens neblaivumo testas, iš kurio matyti, kad V. K. 2016 m. lapkričio 23 d. 15²¹ val. nustatytas 2,41 promilių girtumas (1 t., b.l. 167).

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamosios kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. padarymo. V. K. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kadangi ji neblaivi kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto su motina metu, tyčia suduodama jai ranka į veidą, tuo nukentėjusiajai - savo šeimos nariui, motinai sukėlė fizinį skausmą.

3. Fizinio skausmo sukėlimas A. K. (2016 m. lapkričio 23 d., apie 11 val. 25 min.)

Kaltinamoji V. K. parodė, kad kalta prisipažįsta ir gailisi. Smurtą pripažįsta.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad lapkričio 22 d. sesuo grįžo, paskui išėjo ir grįžo kitą dieną, daužė duris. Jas atrakinusi pamatė, kad V. K. turi peilį ir nori nupjauti laidus. Jai sesuo nagais apdraskė kaklą tuomet, kai norėjo atimti peilį. Atėmusi peilį jį padėjo. Seseriai atleidžia.

Liudytoja V. K. U. parodė, kad po to, kai policija paleido V. K., ši vėl sugrįžo pas nukentėjusiąją ir prašė nueiti pas tardytoją, bet nukentėjusioji tą dieną nenuėjo.

Kaltinamoji savo kaltę dėl šio nusikaltimo pripažįsta visiškai, be kaltinamosios, nukentėjusiosios A. K. ir liudytojos V. K. U. parodymų, kaltinamosios kaltę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2016-11-23 protokolas – pareiškimas, iš kurio matyti, kad V. K. U. pareiškė, kad 2016 m. lapkričio 23 d., apie 9 val. 30 min., pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo akivaizdžiai neblaivi jos dukra V. K., kuri vieną kartą delnu sudavė jai į kairį skruostą ir ėmė plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais, todėl ji (V. K. U.) užsirakino duris. V. K. nenurimo, ėmė spardyti duris, grasino nutraukti elektros laidus ir padegti namą (1 t., b.l. 34); asmens neblaivumo testas, iš kurio matyti, kad V. K. 2016 m. lapkričio 23 d. 15²¹ val. nustatytas 2,41 promilių girtumas (1 t., b.l. 167).

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamosios kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. padarymo. V. K. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kadangi ji neblaivi kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto su seserimi metu, tyčia namo koridoriuje susistumdžius su seserimi, jai apdraskė rankomis kaklą, tuo nukentėjusiajai - savo šeimos nariui, seseriai sukėlė fizinį skausmą.

4. V. K. U. terorizavimas grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai bauginant žmogų naudojimas psichinę prievartą (2016 m. lapkričio 23 d., apie 11 val. 30 min.)

Kaltinamoji V. K. parodė, kad kalta prisipažįsta ir gailisi. Smurtaudavo prieš mamą, kai būdavo neblaivi.

Nukentėjusioji V. K. U. parodė, kad po to, kai tardytoja išvyko pusę vienuolikos, išėjo ir M., o V. K. prieš tai gėrė ir vėl daužė duris šaukdama: „……, aš jus sudeginsiu“. Ji (V. K. U.) A. K. paprašė, kad eitų nuraminti. A. K. išėjo, atėmė iš V. K. rankų peilį, nes ši norėjo nupjauti laidus. Ji sakė: „……, nežiūrėsite televizoriaus, aš padarysiu jums taip“. Nesutinka, kad V. K. būtų atleista pagal laidavimą ir byla nutraukta, nori, kad ją nubaustų ir neatleidžia. Ji išvadino „padla“, „ubage“ ir nukentėjusiajai nieko neatlygino. V. K. atlikusi bausmę gali su anūke E. S. gyventi. Ji ten neis, koks ten gyvenimas. Motiną šitaip vadina, sako, kad ten nieko jos nėra.

Liudytoja A. K. parodė, kad lapkričio 22 d. sesuo grįžo, paskui išėjo ir grįžo kitą dieną. Paskui mama jai dovanojo ir kaltinamoji ketino išvykti. Kitą dieną ji daužė duris. Jas atrakinusi ji (A. K.) pamatė, kad V. K. turi peilį ir nori nupjauti laidus. Jai (A. K.) sesuo nagais apdraskė kaklą tuomet, kai norėjo atimti peilį. Atėmusi peilį jį padėjo. Sesuo sakė, jog padegs, bet peiliu ji niekam negrasino.

Kaltinamoji savo kaltę dėl šio nusikaltimo pripažįsta visiškai, be kaltinamosios, nukentėjusiosios ir liudytojos A. K. parodymų, kaltinamosios kaltę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2016-11-23 protokolas – pareiškimas, iš kurio matyti, kad V. K. U. pareiškė, kad 2016 m. lapkričio 23 d., apie 9 val. 30 min., pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo akivaizdžiai neblaivi jos dukra V. K., kuri po smurtavimo nenurimo, ėmė spardyti užrakintas duris, grasino nutraukti elektros laidus ir padegti namą (1 t., b.l. 34); asmens neblaivumo testas, iš kurio matyti, kad V. K. 2016 m. lapkričio 23 d. 15²¹ val. nustatytas 2,41 promilių girtumas (1 t., b.l. 167).

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamosios kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. padarymo. Pagal šią normą atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Tikslintina tik kaltinime nurodyta aplinkybė, kad išprašyta V. K. spardė buto duris, kadangi nusikaltimas padarytas gyvenamajame name ir tiesiog nurodytina, kad spardė duris. Taigi V. K. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kadangi ji neblaivi kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, motinos gyvenamajame name, užėjusi į motinos kambarį, grasindama nukentėjusiajai - savo motinai padegti namus, išdaužti langus, nupjauti elektros laidus, išprašius iš kambario ją (V. K.), spardydama duris, šaukdama, kad įleistų į motinos kambarį, o A. K. atrakinus duris, ji (V. K.) rankoje turėjo peilį, grasino nupjauti elektros laidus, tokiu būdu sukėlė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai V. K. U. manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas. Grasinimas padegti namą yra žmogaus terorizavimas.

5. V. K. U. turto sunaikinimas ar sugadinimas (2016 m. lapkričio 23 d., apie 11 val. 40 min.)

Kaltinamoji V. K. kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi padegė, bet to tyčia nedarė. Ji buvo šoko būsenos, jog sudegę namai. Tyčia sunaikinti turtą ir padegti namus, kuriuos ką tik buvo suremontavusi, negalėjo. Ji pati remontavo namus, buvo sudėjusi naujus langus, mamai padėjo remontą daryti jos (V. K.) dukra. Sudegė ne mamos namo pusė, o jos (V. K.) namo pusė. Pati išvyko į Minesotos programą, nes suprato, jog turi problemą dėl alkoholio. Kaip buvo padegtas namas, nežino. Nepamena padegimo fakto, degtukų neturėjo. Ji negalėjo padegti savo namo - kaimynai sakė, jog gulėjo lauke nukritusi. Namas buvo kūrenamas sausais beržiniais briketais, kurie buvo plastikiniuose pakuose dvejose vietose prie jos ir prie mamos namo durų. Negali pasakyti, ar grasino padegti namą. Daiktai yra nesugadinti, kaltinamajai sakė, jog visi daiktai – kompiuteriai, krosnelė, televizorius, skalbimo mašina yra veikiantys. Civilinį ieškinį dėl 18000 EUR vertės suniokoto seno, medinio namo pripažįsta, o žalos dėl daiktų – ne. Pirmoje apklausoje patvirtino tai, ko klausė tyrėja, nes buvo šoko būsenoje, net advokato atsisakė. Į visus tyrėjos klausimus atsakė teigiamai. Protokolą pasirašė, bet jo prieš pasirašydama neperskaitė. Pagarsinus kaltinamosios 2016 m. lapkričio 25 d. apklausos protokolą (1 t., b.l. 186-187), ši parodė, kad nežino, kodėl davė tokius parodymus. Koridoriuje rūkydavo sesuo A. K., ten būdavo degtukai, peleninė. Pagarsinus kaltinamosios 2016 m. lapkričio 24 d. apklausos protokolą (1 t., b.l. 175), ši parodė, kad prisipažino, kad ją išleistų. Ji neprisiminė, kaip padegė, sakė netiesą.

2017 m. gegužės 10 d. posėdyje kaltinamoji parodė, kad gaisras įvyko 2016 m. lapkričio 23 d. Jeigu grasino, tai aišku, kad ir padegė, gal numetė cigaretę, tyčia nedegė, ten visą laiką rūkydavo. Koridoriuje žmonių nebuvo, ji buvo ten viena. Briketų ji nenešė, jie ten, prie mamos durų, buvo sukrauti prieš dvi - tris savaites. Degtukai ten visą laiką stovėjo. Ji ten gimusi ir augusi, mamą prižiūrėjo. Alkoholis viską padarė. Norėjo sau galą pasidaryti po gaisro, kur viskas jos sudegė, kur buvo ką tik padariusi remontą - ją išgelbėjo vienas žmogus. Žalos neatlygino, nes negali prieiti. Žalą atlygins nors ir rytoj, turi pinigų. Šiai dienai neturi pastovaus darbo, laukė teismo. Gauna 102 EUR pašalpą. Būtų išvykusi dirbti į užsienį pas dukrą. Žalą galės atlyginti per penkerius metus. Ieškinį pripažįsta visą. Mamai nepadėjo, nes negalėjo prie jos prisiartinti. Sesuo neatvažiuodavo padėti. Po šio nusikaltimo padarė išvadas: rimtai gydosi, alkoholio visai nevartoja, įsipareigoja atlyginti kuo greičiau žalą. Šiuo metu neturi jokio turto ir santaupų, atlyginti žalą jai padės trys vaikai. Paskutiniu žodžiu pasakė, kad labai gailisi, stengsis atsiprašyti mamos, tikrai nenorėjo padegti, bet taip padarė per girtumą. Buvo ligonė, kreipėsi pagalbos į psichologą.

Nukentėjusioji V. K. U. parodė, kad po to, kai tardytoja išvyko pusę vienuolikos, išėjo ir M., o po kurio laiko prieš tai gėrusi V. K. atnešė kokių dešimt briketų iš garažo, sukrovė koridoriuje, prie pat durų, uždegė briketus ir pabėgo. Kaimynai pamatė, kad dega, ir jas iškėlė pro langą. Ji sakė, kad atsuks dujų balioną. Paskui gaisrininkai išnešė dujų balioną. Degė dujos. Ji su V. K. nebendrauja, nes šiai neleidžia bendrauti policija. Nukentėjusiosios kambarys ir visas namas apdegė - jis dabar nugriautas. Išliko veikiantys mikrobangų krosnelė, vienas geresnis televizorius, abu kompiuteriai ir dėl jų žalos nėra. Tačiau neveikia šaldytuvas. Bendras ieškinys yra 18150 EUR, kurį palaiko: įvertina, kad 18000 EUR - sugadintas namas, 120 EUR - šaldytuvas ir 30 EUR - vienas senas televizorius. Kiti daiktai sugedę ir neišlikę. Rūbus išsiplovė, todėl jų ir visų kitų daiktų nukentėjusioji neskaičiuoja. Nesutinka, kad V. K. būtų atleista pagal laidavimą ir byla nutraukta, nori, kad ją nubaustų ir neatleidžia. Ji išvadino necenzūriniais žodžiais, nieko neatlygino. V. K. rūko, bet tame koridoriuje nerūkydavo. Nukentėjusioji nematė, kaip V. K. uždegė briketus, tik girdėjo sakant, kad uždegs, ir pradėjo rūkti dūmai. Koridoriuke matė ugnį. Nudegė elektros laidai, skaitliukas. Kaimynai sakė, kad kaltinamoji vartoja alkoholį, nors keletą kartų jau buvo užsikodavusi. V. K. atlikusi bausmę gali su anūke E. S. gyventi. Ji ten neis, koks ten gyvenimas. Motiną šitaip vadina, sako, kad ten nieko jos nėra.

Liudytoja A. K. parodė, kad lapkričio 22 d. sesuo grįžo, paskui išėjo ir grįžo kitą dieną, sakė, kad padegs. Kai padegė, ji nematė, nes buvo kambaryje. Briketai buvo sunešti ir sukrauti už durų vienoje ir kitoje pusėje anksčiau, ne tą dieną. Viskas labai greitai užsidegė. Briketai galėjo nukristi, jei negalėjo išeiti, jie buvo sudegę ties pačiomis durimis. Durys atsidarydavo lengvai. Būdama namie ji negirdėjo, kad tą dieną būtų kraunami briketai. Mama jai pasakė skambinti gaisrinei - ji paskambino. Ji bandė atidaryti duris, bet šios neatsidarė. Atvykę gaisrininkai joms patarė išlipti per langą. Jos iššoko pro langą, ji bėgo pas gaisrininką, manė, jog sesuo liko kambaryje, bet kai gaisrininkai apžiūrėjo, jos nerado, paskui ji matė, kai sesuo išėjo iš būdelės ir šaukė M., prašė atsigerti, ją išvežė.

Nukentėjusiosios V. K. U. atstovė ir liudytoja R. S. Ž. parodė, kad V. K. gerdavo, bet kai negerdavo, buvo nuostabus žmogus, slaugė ir mamą, ir ją. Jai paskambino A. K. ir paprašė atvykti sakydama, jog jos basos lauke, nuvykusi pamatė liepsną, gaisrines, greitąją. Sesuo apsigyveno pas ją ir sakė, jog V. K. nuo pirmadienio ėmė gerti, plūstis, žadėjo sudeginti. Sesuo sakė, jog bežiūrint televizorių pamatė dūmus, durų atstumti negalėjo, atsidarė langą, ėmė šauktis pagalbos, kaimynai jas iškėlė per langą. Namas greitai degė, nes buvo sausi spaliai. Televizorius ir du kompiuteriai veikiantys. Šaldytuvo, skalbimo mašinos ir grilio krosnelės nėra. Su seserimi kalbėjosi, ši sakė, jog dukrai nedovanos, nes ją padarė invalide – ji nevaldo dešinės pusės, 2017 m. sausio 6 d. E. prisiėmė globą ir sakė, jog atstatys namą.

Liudytojas N. G., ugniagesys, parodė, kad tą dieną buvo iškviestas dėl tyčinio padegimo. Kai atvyko, pagrindinė ugnis buvo užgesinta. Jis surašė aktą, apklausė namo savininkę V. K. U., kuri kalbėjo, jog V. grasino padegti. Pastebėjusi dūmus, savininkė norėjo išeiti pro verandą, bet degė briketai, todėl išeiti negalėjo ir išlipo pro langą. Matėsi sudegusių pjuvenų briketų likučiai, mano, jog ten buvo gaisro židinys. Viduje, namo verandoje, prie išėjimo į lauką, buvo sudėti briketai. Iš verandos vienos durys buvo į lauką, kitos - į virtuvę. Gaisro kilimo priežastis pagal liudytojų parodymus yra padegimas, nes niekas neužtveria praėjimo briketais. Tai patvirtina, jog galėjo būti tyčinis padegimas, toje vietoje nebuvo elektros prietaisų, nuo kurių galėjo kilti gaisras. Nežino, jog savininkė buvo užsirakinusi duris ir tik paskui pamatė dūmus. Gaisro vystymasis priklauso nuo įvairių veiksnių. Kadangi briketai daugiau smilksta, nemano, kad nuo jų taip greitai būtų kilusi liepsna. Su degtukais galima padegti briketus, bet tuomet daugiau popierių reikėtų naudoti, nes su degtukais sunkiau užsidega. Nuo nuorūkos užsidegti gali, bet ne taip greitai. Degtuku arba žiebtuvėliu padegti galima, jei pagauna degimą - oro srovė turi reikšmės greitesniam liepsnojimui. Jei ugniagesiai atidarė duris ir gesino, vadinasi, ugnis jau buvo. Policija smulkiau tyrė įvykį. Plastikui lengviau užsiliepsnoti nei palaidiems briketams.

Liudytojas M. B. parodė, kad tą rytą išgėrinėjo su V. K. jos namuose. Baigus gerti, jis išvyko namo. Po pusvalandžio užsidegė namas. Begeriant V. K. išeidavo pas mamą. Jos kalbėdavosi, gal barėsi. V. K. nepasakojo, kodėl ji konfliktuoja su mama, o pas mamą nueidavo pasiimti maisto. Pamena parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. V. K. galėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, kažką kalbėjo garsiai, bet nešaukė. Savo parodymus jis skaitė, pasirašė, parodymus surašė teisingai. Pagarsinus liudytojo parodymus (1 t., b.l. 120-121), liudytojas patvirtino, kad sakė tiesą.

Liudytojas P. B. parodė, kad įvykio dieną namuose, sėdėdamas prie lango pamatė, kaip iš namo prieangio pliūptelėjo dūmų ir liepsnos liežuviai. Išsigandęs bėgo žiūrėti, kas darosi - degė prieangis. Prie atdaro lango stovėjo V. K. U. ir jos dukra A., šaukdamos „Gelbėkit!“. Jis padėjo joms išlipti per langą.

Liudytojas S. K. parodė, kad 12 val. grįžęs pietų pamatė, kaip iš po stogo ėmė rūgti dūmai. Jis patraukė mašiną, kad netrukdytų gaisrinėms, kaimynas P. V. padėjo išlipti pro langą. Jis priėjo ir V. dukrai padėjo išlipti pro langą.

Kaltinamoji savo kaltę dėl šio nusikaltimo pripažino paskutinio posėdžio metu, kai buvo ištirti visi surinkti įrodymai, be nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, kaltinamosios kaltę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2016-11-23 protokolas – pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2016 m. lapkričio 23 d., apie 9 val. 30 min., pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivi jos dukra V. K., kuri po smurtavimo nenurimo, ėmė spardyti užrakintas duris, grasino nutraukti elektros laidus ir padegti namą. Maždaug po penkių minučių nuo grasinimų, kambaryje ji (V. K. U.) pajuto pro duris sklindančius dūmus ir suprato, kad dega jos namas (1 t., b.l. 34); 2016-11-23 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad medinis namas yra (duomenys neskelbtini), gaisro židinio vieta yra verandoje (priestate), prie lauko durų. Apžiūros metu paimti degtukų dėžutė, pjuvenų pavyzdys, degėsių pavyzdys ir raudonas kilimas (1 t., b.l. 37-43); 2016-11-23 Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio aktas dėl kilusio gaisro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad surašytas aktas apie 2016 m. lapkričio 23 d. kilusį gaisrą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), gaisro padariniai: sudegė bituminio šiferio stogas, išdegė priestatas ir virtuvė, apdegė perdanga, plastikinė sienų apdaila, aprūko ir aplietos pirmo aukšto patalpos. Apdegė ir sugadinta apie 21 m² ploto patalpos ir joje buvęs turtas. Gaisro kilimo priežastis - pašalinis ugnies šaltinis (tyčinis padegimas) (1 t., b.l. 48); asmens neblaivumo testas, iš kurio matyti, kad V. K. 2016 m. lapkričio 23 d. 15²¹ val. nustatytas 2,41 promilių girtumas (1 t., b.l. 167); 2016-11-25 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad V. K. (duomenys neskelbtini), rodo, kad į gyvenamąjį namą buvo patenkama iš pietų pusės pro duris, durų nėra - sudegusios, ir koridoriuje prie šiaurinės sienos rodo, kur buvo sudėti pjuvenų briketai, kuriuos padegė degtukais. Parodymų patikrinimo metu buvo fotografuota (2 t., b.l. 4-8); VĮ Registrų centro išrašai, iš kurių matyti, kad gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, 0,1440 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2017 m. sausio 16 d. priklauso E. S., kuri 2017 m. sausio 6 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo išlaikyti iki gyvos galvos turto perleidėją V. K. U. (2 t., b.l. 95-96, 97). Būtent V. K. U. šis nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė iki tol, įskaitant ir nusikaltimų padarymo laiką (2 t., b.l. 98-100, 101-102).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kitą dieną ir poryt po įvykio (2016 m. lapkričio 24 d. ir 2016 m. lapkričio 25 d.) V. K. davė iš esmės vienodus parodymus - parodė, kad ji 2016 m. lapkričio 23 d. buvo namuose ir gėrė kartu su M., nuėjo pas mamą, į jos gyvenamas patalpas, abi konfliktavo, tyčia delnu sudavė per veidą, šaukė, o po to išėjo, grįžo netrukus į savo mamos gyvenamojo namo patalpas, grasino, kad išdaužys langus ir padegs namus, ir po to išėjo iš mamos patalpos. Kai padegė namą, M. nebebuvo. Kadangi mama užsirakino, tada ji padegė tyčia degtukais briketus, esančius koridoriuje prie mamos durų, o kas vyko toliau ji negali pasakyti, nes nepamena, kadangi buvo labai neblaivi (1 t., b.l. 175-176, 186-187, 197-198). Tačiau vėlesnėse apklausose – 2017 m. sausio 30 d. ir 2017 m. vasario 24 d. - V. K. parodė, kad prisipažįsta iš dalies, mano, kad padegė netyčia numesdama neužgesintą cigaretės nuorūką, nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivi (2 t., b.l. 18, 69). 2017 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje ji parodė, kad padegė namą, bet to tyčia nedarė, kaip buvo padegtas namas, nežino. Nepamena padegimo fakto, degtukų neturėjo. Pirmoje apklausoje patvirtino tai, ko klausė tyrėja, nes buvo šoko būsenoje. Į visus tyrėjos klausimus atsakė teigiamai. Protokolą pasirašė, bet jo prieš pasirašydama neperskaitė. Pagarsinus kaltinamosios 2016 m. lapkričio 25 d. apklausos protokolą (1 t., b.l. 186-187), ši parodė, kad nežino, kodėl davė tokius parodymus. Koridoriuje rūkydavo sesuo A. K., ten būdavo degtukai, peleninė. Pagarsinus kaltinamosios 2016 m. lapkričio 24 d. apklausos protokolą (1 t., b.l. 175), ši parodė, kad prisipažino, kad ją išleistų. Ji neprisiminė, kaip padegė, sakė netiesą (2 t., b.l. 123-124).

Tuo tarpu 2017 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje kaltinamoji V. K. parodė, kad jeigu grasino, tai aišku, kad ir padegė, gal numetė cigaretę, tyčia nedegė, ten visą laiką rūkydavo. Koridoriuje žmonių nebuvo, ji buvo ten viena. Briketų ji nenešė, jie ten, prie mamos durų, buvo sukrauti prieš dvi - tris savaites. Degtukai ten visą laiką stovėjo. Paskutiniu žodžiu pasakė, kad tikrai nenorėjo padegti, bet taip padarė per girtumą. Taigi darytina išvada, kad kaltinamoji savo parodymuose buvo labai nenuosekli ir keitė juos kelis kartus. Dėl šių aplinkybių negalima pripažinti, kad šioje veikoje yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Ir nors kaltinamoji paskutinėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžiuose neigia tyčia padegusi nukentėjusiosios gyvenamąjį namą, teigdama galėjusi tą padaryti netyčia, nes rūkydama galėjo numesti cigaretės nuorūką, tačiau tokius jos parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Be to, ir pati kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu buvo prisipažinusi kalta ir dėl šio nusikaltimo, paaiškindama, kad mama užsirakino, tada ji padegė tyčia degtukais, padegė briketus, esančius koridoriuje prie mamos durų, o kas vyko toliau ji negali pasakyti, nes nepamena, kadangi buvo labai neblaivi (1 t., b.l. 175-176, 186-187, 197-198). Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t.y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, privalu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, sunaikinant ar sugadinant svetimą turtą arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Todėl V. K. aktyvūs veiksmai leido kilti padariniams – dėl V. K. aktyvių neteisėtų veiksmų visuotinai pavojingu būdu buvo sunaikintas ir sugadintas V. K. U. turtas. Visuotinai pavojingas svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdas – veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuomeninę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai ir kt. Kaltinamosios veiksmai – padegimas buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Buvo padegtas gyvenamasis namas ir tai buvo atsiradusių padarinių priežastis, o namo padegimas mieste, netoli centro, yra neabejotinai pavojingas būdas ir galėjo nukentėti kiti žmonės (ne tik šeimos nariai) arba sutrikdyta jų sveikata.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad neblaivi V. K., įvykio metu ir vietoje, padegė V. K. U. priklausantį 18000 EUR gyvenamąjį namą, tuo jį sugadino, bei sugadino ir sunaikino namo viduje buvusį nukentėjusiajai priklausantį turtą: šaldytuvą 120 EUR vertės, du televizorius bendros 230 EUR vertės, skalbimo mašiną 100 EUR vertės, du kompiuterius bendros 350 EUR vertės, grilio mikrobangų krosnelę 200 EUR vertės, tuo savo veiksmais visuotinai pavojingu būdu iš viso sugadino bei sunaikino didelės vertės V. K. U. priklausančio turto už 18 900 EUR, padarydama nukentėjusiajai 18 900 EUR turtinę žalą (2 t., b.l. 84). Šios kaltinime nurodytos aplinkybės tikslintinos (dalyje šalintinos) ir padaryta žala mažintina įvertinant nukentėjusiosios duotus parodymus, kad išliko veikiantys mikrobangų krosnelė, vienas geresnis televizorius, abu kompiuteriai ir dėl jų žalos nėra (2 t., b.l. 147-148), nustatyta, kad neblaivi V. K., kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, padegė V. K. U. priklausantį 18000 EUR gyvenamąjį namą, tuo jį sugadino, bei sugadino ir sunaikino namo viduje buvusį nukentėjusiajai priklausantį turtą: šaldytuvą 120 EUR vertės, vieną seną televizorių 30 EUR vertės, tuo savo veiksmais visuotinai pavojingu būdu iš viso sugadino bei sunaikino didelės vertės V. K. U. priklausančio turto už 18 150 EUR, padarydama nukentėjusiajai šio dydžio turtinę žalą. 18 150 EUR suma sudaro 481,94 MGL (18 150 EUR : 37,66 EUR, kuris sudaro 1 MGL ? 481,94 MGL). Baudžiamasis įstatymas nustato, kad šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (Lietuvos Respublikos BK 190 str. 1 d.). Todėl kaltinamosios kaltė visiškai įrodyta. Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamosios kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. padarymo ir jos veiksmai kvalifikuoti teisingai, kadangi kaltinamoji tyčia, visuotinai pavojingu būdu, t.y. padegdama V. K. U. gyvenamąjį namą, tuo jį sugadino, bei sugadino ir sunaikino namo viduje buvusį nukentėjusiajai priklausantį turtą: šaldytuvą ir vieną seną televizorių.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji V. K. U. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 18900 EUR turtinės žalos civilinį ieškinį, kadangi nusikalstama veika buvo sunaikintas jai priklausantis turtas ir prašo šią sumą priteisti iš kaltinamosios (1 t.., b.l. 126). Tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, sumažino savo ieškinio reikalavimus, nurodydama, kad palaiko 18150 EUR turtinės žalos civilinį ieškinį: 18000 EUR - sugadintas namas, 120 EUR - šaldytuvas ir vienas senas 30 EUR televizorius. Kiti daiktai sugedę ir neišlikę, rūbų ir visų kitų daiktų nukentėjusioji neskaičiuoja, išliko veikiantys mikrobangų krosnelė, vienas geresnis televizorius, abu kompiuteriai ir dėl jų žalos nėra (2 t., b.l. 147-148). Todėl remiantis tokiais parodymais ir nukentėjusiosios pareikšta pozicija, darytina išvada, kad nukentėjusiosios sumažintas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, nes įvykio metu neteko didelės vertės jai priklausančio turto. Šis civilinis ieškinys yra realus, pagrįstas bylos duomenimis, jį 2017 m. gegužės 10 d. posėdžio metu pilnai pripažįsta ir pati kaltinamoji, todėl turtinė žala bus atlyginta, priteisus nukentėjusiajai iš kaltinamosios 18150 EUR turtinę žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1-2 d.).

Galimybės atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bausmių skyrimo pagrindai ir motyvai

Kaltinamosios padaryti penki tyčiniai nusikaltimai – iš jų trys fizinio skausmo sukėlimas (Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.) yra nesunkūs (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), o Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. ir 187 str. 2 d. - apysunkiai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.).

Kaltinamosios V. K. atsakomybę keturiuose nusikaltimuose lengvina tai, kad kaltininkė prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o penktame nusikaltime (svetimo didelės vertės turto sunaikinime ar sugadinime) lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę visuose penkiuose nusikaltimuose sunkina tai, kad veikas padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamosios gynėjas advokato padėjėjas Kęstutis Ramanauskas pažymėjo, kad kaltinamoji parodė, jog nurodo tas faktines aplinkybes, kurias pamena, galimai gaisrą sukėlė numesdama degtuką. Ji dėl girtumo negali prisiminti. Negalima reikalauti pasakyti tai, kas parašyta kaltinime, jei ji neatsimena, prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji gydosi, nevartoja alkoholio, lanko kursus, ateityje žada įsidarbinti. Prašo perduoti kaltinamąją pagal laidavimą jos dukrai E. S., kuri verta pasitikėjimo ir tikrai gali daryti įtaką mamai.

E. S. apklausta teismo posėdyje paaiškino, kad prašo kaltinamąją – mamą V. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Mama susirastų pas ją (E. S.) darbą ir atlygintų močiutei žalą. Ji turi tris vaikus, seniai gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Mano, jog viskas nutiko dėl alkoholio. Mama gyveno (duomenys neskelbtini) septynerius metus. Su mama paskutinius keturis-penkis metus dažnai susitikdavo. Mano, jog yra tinkama laiduotoja, tikisi, kad mama nebegers. Kalbėdama su mama, jos paklausė, ką padarė, tačiau mama atsakė, kad neatsimena, jog tai jai yra juoda dėmė. Mama nesakė, kad tai ji padarė, kad numetė degtuką. Mano, jog mamą galės išsivežti pas save. Ji tiki mama. Laiduotoja išvyksta į (duomenys neskelbtini), ji mamai padės atlyginti žalą per dvejus-trejus metus.

Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad asmuo, padaręs <...> nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d.). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d.).

Sprendžiant dėl galimybės kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nustatė, kad kaltinamoji V. K. padarė net penkias nusikalstamas veikas, kurios visos nukreiptos prieš jos šeimos narius – mamą ir seserį, jos pavojingos žmogaus sveikatai ir gyvybei. V. K. iki šių nusikaltimų padarymo buvo neteista, tačiau savo kaltę visiškai pripažino tik paskutinio posėdžio metu, todėl teismas nepripažino tai lengvinančia aplinkybe, ji žalos neatlygino ir nėra byloje susitarimo dėl žalos atlyginimo, teismas neturi pagrindo manyti, kad atlygins žalą. Teismas atsižvelgia į nukentėjusiosios nuomonę, kuri nesutinka, kad dukra būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, iki teismo posėdžio kaltinamoji mamai, gyvenančiai pas savo seserį, materialiai nepadėjo nė kiek. Tai neduoda teismui pagrindo tenkinti pareikštą prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Sprendžiant dėl bausmių jai skyrimo, taip pat atsižvelgiama ir į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų apimtį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad buvo padaryti iš viso penki tyčiniai, trys nesunkūs ir du apysunkiai nusikaltimai, veikų motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (keturiuose nusikaltimuose) ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą (penktame nusikaltime) ir sunkinančią aplinkybę (visuose nusikaltimuose). Kaltinamoji V. K. neteista, administracine tvarka iki šių nusikaltimų padarymo per metus kartą bausta 2016 m. vasario 19 d. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. 1 d., šiuo metu šios nuobaudos galiojimas išnykęs, taip pat net aštuonis sykius bausta praeityje, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota (1 t., b.l. 138), tačiau iš jos žodžių darbo biržoje registruota (2 t., b.l. 69, 121), Biržų rajono savivaldybės poliklinikos psichikos sveikatos centre dėl priklausomybių ir psichinių ligų neregistruota (1 t., b.l. 150). Iš Vilniaus priklausomybės ligų centro informacijos ir medicininės pažymos matyti, kad V. K. konsultuota (gydyta) Vilniaus priklausomybės ligų centre nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. sausio 26 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (1 t., b.l. 130, 133). 2017 m. kovo 28 d. Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojama teigiamai – 2016 m. gruodžio 19 d. – 28 d. buvo apgyvendinta atviroje jaunimo erdvėje „(duomenys neskelbtini)“ ir ji pasisiūlydavo sutvarkyti patalpas, padėdavo, o 2016 m. gruodžio 28 d. išvyko reabilitacijai į (duomenys neskelbtini). Grįžusi pastoviai lankosi įstaigos organizuojamuose grupiniuose užsiėmimuose asmenims, turintiems priklausomybių. Grupės vadovas ją charakterizuoja kaip labai atsakingą, paslaugią ir komunikabilią asmenybę. Prisiminusi skaudžius išgyvenimus, susijusius su gaisru, ji apsiašaroja, apie tai pasakojasi socialinei pedagogei. Jai labai sunku suvokti, kad jos pačios rankomis puoselėta sodyba, remontuotas namas sunaikinti gaisro. Ji užtikrintai teigia, kad pati gaisro nesukėlė (2 t., b.l. 117).

Atsižvelgiama ir į tai, kad duomenų, jog po šių nusikaltimų padarymo būtų padariusi naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra, paskirtų kardomųjų priemonių laikėsi, kad nusikaltimai padaryti per trumpą laiką tarpą, savo šeimos nariams ir kilo skaudžios pasekmės – sudegė gyvenamoji patalpa - namas, padaryta žymi žala motinai, prieš ją buvo smurtaujama ir grasinama nužudyti. Atsižvelgtina ir į sunaikinto ar sugadinto turto kiekį, jo paskirtį, nukentėjusiosios turtinę padėtį ir didelę prarasto turto, kuriame gyveno ir pati kaltinamoji, reikšmę. Po šių nusikaltimų ir patirtų skaudžių išgyvenimų 2017 m. sausio 10 d. V. K. U. patyrė insultą, gydėsi ligoninėse, buvo gydoma (duomenys neskelbtini) slaugos palaikymo ligoninėje, kalbą atgavo, yra sąmoninga, tačiau dešinės pusės nevaldo (2 t., b.l. 54). Tai, kad šios nukentėjusiosios būklė buvo sunki, patvirtina ir 2017 m. kovo 24 d. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės slaugos klinikos pažyma, iš kurios matyti, kad pacientė nuo 2017 m. vasario 6 d. gydoma šioje gydymo įstaigoje, (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 94) ir tai, kad į namus gydytis buvo išleista tik 2017 m. balandžio 10 d. ir ketina gyventi pas seserį O. L. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 129). Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į nukentėjusiųjų požiūrį į kaltinamosios padarytus nusikaltimus: nukentėjusioji A. K. seseriai atleidžia, o motina V. K. U. neatleidžia, V. K. U. nesutinka, kad V. K. būtų atleista pagal laidavimą ir byla nutraukta, nori, kad ją nubaustų.

Baudžiamasis įstatymas nustato, kad už nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d., gali būti skiriama vienintelės rūšies bausmė - laisvės atėmimas iki ketverių metų, todėl nors už kitus nusikaltimus gali būti skiramos ir kitos bausmės, tačiau įvertinant visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, siekiant užkirsti kelią tokio elgesio pasikartojimui ir sulaikyti ją nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo gali tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Todėl V. K. už visus nusikaltimus skirtina laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d.).

Įstatymas numato, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d.). Nors V. K. nedirba, tačiau iš jos žodžių registruota darbo biržoje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nenutrūktų integravimosi į darbo rinką procesas ir asmuo galėtų įsidarbinti, taip būti naudinga visuomenei ir užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį, į tai, kad areštas taip pat yra trumpalaikis laisvės atėmimas, tikima, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, mažesnis nei vidurkio (vienerių metų šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpis nustatomas įvertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes ir V. K. paskirtinos kelios tarpusavyje suderintos pareigos – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nes visus penkis nusikaltimus padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 5 p., 8 p., 10 p., 4 d.). Teismo nuomone, būtent šios skiriamos pareigos ribos V. K. elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti kitų Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).

Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė net kelias nusikalstamas veikas prieš motiną ir seserį, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ji įpareigotina dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str.).

Daiktiniai įrodymai, kardomosios priemonės ir kiti bylos klausimai

Kaltinamoji V. K. buvo laikinai sulaikyta 2016-11-21 d. 11⁴⁵ val., o paleista 2016-11-22 d. 08²² val. (2 t., b.l. 20-21, 22), po to dar kartą laikinai sulaikyta 2016-11-23 d. 12²⁰ val., o paleista 2016-11-25 d. 12¹⁹ val. (2 t., b.l. 27, 28). Jos laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

2016-11-22 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK pareigūnės Odetos Dagienės nutarimu ir 2016-11-25 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK pareigūnės Letutės Gaškienės nutarimais V. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 24-25, 31-32, 33-34), 2016-11-28 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi V. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant V. K. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. K. U., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesiartinti arčiau kaip 100 metrų atstumu, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (2 t., b.l. 36-37) iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (Lietuvos Respublikos BPK 139 str. 3 d.).

Daiktiniai įrodymai – 2016-11-23 apžiūros protokolu paimti degtukų dėžutė (voke, 1 vnt), pjuvenų pavyzdys plastikiniame kibire, plomba Nr. (duomenys neskelbtini), degėsių pavyzdys pakete Nr. (duomenys neskelbtini), apdegęs raudonas kilimas plastikiniame kibire, plomba Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 37-41), 2017-01-30 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK pareigūnės Letutės Gaškienės tarnybiniu pranešimu perduoti į saugojimo kambarį pagal 2017 m. vasario 1 d. kvitą B, serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 42, 43), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintini (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p.), pavedant tai padaryti Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK, o dvi kompaktinio disko laikmenos yra byloje (1 t., b.l. 41, 2 t., b.l. 149) ir paliktinos joje saugoti.

Iš kaltinamosios priteistinos pašto išlaidos valstybei (2 t. pažyma, Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1-2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5-6 dalimis, 307 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais, 6 punktu, 6-7 dalimis, 308 straipsnio 1-4 dalimis, teismas

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2016 m. lapkričio 21 d., apie 11 val., fizinio skausmo sukėlimas V. K. U.) 6 mėn. laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2016 m. lapkričio 23 d., apie 11 val. 20 min., fizinio skausmo sukėlimas V. K. U.) 7 mėn. laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2016 m. lapkričio 23 d., apie 11 val. 25 min., fizinio skausmo sukėlimas A. K.) 6 mėn. laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. (2016 m. lapkričio 23 d., apie 11 val. 30 min., V. K. U. terorizavimas grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai bauginant žmogų naudojimas psichinę prievartą) 1 m. laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. (2016 m. lapkričio 23 d. apie 11 val. 40 min. V. K. U. turto sunaikinimas ar sugadinimas) 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir V. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 m. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme (2016 m. lapkričio 21 d. 11⁴⁵ val. – 2016 m. lapkričio 22 d. 08²² val. ir 2016 m. lapkričio 23 d. 12²⁰ val. – 2016 m. lapkričio 25 d. 12¹⁹ val.) ir laikyti atlikusią tris laisvės atėmimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 10 p., 4 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant įpareigojimus - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str., paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą V. K. privalo įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 str.

Kaltinamajai V. K. 2016-11-22 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK pareigūnės Odetos Dagienės nutarimu ir 2016-11-25 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK pareigūnės Letutės Gaškienės nutarimais paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, 2016-11-28 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi V. K. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant V. K. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. K. U., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesiartinti arčiau kaip 100 metrų atstumu, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistas ir panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti nukentėjusiajai V. K. U., a. k. (duomenys neskelbtini) iš V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 18150 EUR (aštuoniolika tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt eurų) padarytai turtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus – 2016-11-23 apžiūros protokolu paimtą degtukų dėžutę (voke, 1 vnt), pjuvenų pavyzdį plastikiniame kibire, plomba Nr. (duomenys neskelbtini), degėsių pavyzdį pakete Nr. (duomenys neskelbtini), apdegusį raudoną kilimą plastikiniame kibire, plomba Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-01-30 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK pareigūnės Letutės Gaškienės tarnybiniu pranešimu perduotus į saugojimo kambarį pagal 2017 m. vasario 1 d. kvitą B, serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti, pavedant tai padaryti Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK, o dvi kompaktinio disko laikmenas, esančias byloje, palikti joje saugoti.

Iš kaltinamosios V. K. priteisti 5,76 EUR pašto išlaidų valstybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.