Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės L. I. B. pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

I. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), teista 2017-08-04 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 9 mėnesiams, taikant BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta 1/3, 2018-03-08 išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinama nusikaltimu, numatytu BK 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-03-07, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), namuose, I. J. tyčia vieną kartą ranka sudavė mažametei dukrai M. P., gim. (duomenys neskelbtini), į veido sritį ir rankomis suėmusi ją už kaklo tempė, taip nukentėjusiajai M. P. padarė kairės akies aplinkos sumušimą su vokų patinimu, poodinėmis kraujosruvomis, poodines kraujosruvas kaklo priekiniame paviršiuje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji I. J. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-03-07, apie 21 val., dukra M. P. nenorėjo, jog iš jų buto, (duomenys neskelbtini), išeitų jos sugyventinis M. K.. M. pradėjo rodyti isterijas, šaukti, verkti, trukdė jam rengtis. Pribėgusi prie durų, stipriai įsikibo į durų rankeną, kad M. K. negalėtų išeiti. Ji, I. J., visaip mėgino dukrą patraukti nuo durų, o ši vis muistėsi, verkė. Nepavykus dukros patraukti nuo durų, ji stipriai suėmė dukrą už pečių ir su jėga patraukė nuo durų, kad M. K. galėtų išeiti. Tuo momentu galėjo perbraukti dukrai per kaklą. M. K. išėjus iš namų, ji dukrą laikė apglėbusi per pečius, dukra vis muistėsi, klykė, gnaibėsi jai į įvairias kūno vietas bandydama ištrūkti, bėgo prie durų, tuomet ji nesusitvardė ir stipriai trenkė M. vieną kartą į veidą. Dukros iškart atsiprašė. Matė, kad po kaire akyte buvo likusi kraujosruva, kad ant kaklo buvo likusios žymės. Pripažįsta, jog šie sužalojimai dukrai liko tikrai nuo jos veiksmų, dėl kurių labai gailisi, niekas kitas dukros nemušė. Papildomos apklausos metu įtariamoji I. J. parodė, kad M. yra sunkiai bendraujanti mergaitė, uždara, todėl mano dėl šios priežasties galėjo slėpti apie įvykį ir nepasakoti, kas blogo tarp jų nutiko. Dukra žino, kad negalima pasakoti pašaliniams asmenims kas vyksta namuose (1 t., b. l. 186, 187, 192, 193; 2 t., b. l. 3, 5).

Be kaltinamosios I. J. visiško prisipažinimo jos kaltumas grindžiamas šiais įrodymais:

Nukentėjusioji M. P., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad susižalojo pati. Mama nėra jos mušusi. Mama meluoja. Prie akies buvo mėlynė, nes krito. Su mama sutaria gerai ir norėtų kartu su ją gyventi. Ji neprisimena ką sakė, kai mokytoja pamatė mėlynę. Mėlynė ant kaklo atsirado mokykloje, kai ji krito. Apie mėlynę žino mamos draugė, kuri ją mušė atėjusi į namus, matant mamai, sesei ir M. (1 t., b. l. 59, 60, skaitmeninė laikmena su apklausos vaizdo ir garso įrašu voke, pridėtame prie bylos).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2019-03-20 išvadoje Nr. G 485/2019 (03) konstatuota, kad M. P. nustatyti sužalojimai: kairės akies aplinkos sumušimas su vokų patinimu, poodinėmis kraujosruvomis, poodinės kraujosruvos kaklo priekiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti paveikus M. P. veidą, kaklą kietais bukais daiktais. M. P. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (tiek kiekvienas sužalojimas atskirai, tiek imant sužalojimų visumą (1 t., b. l. 38).

Liudytoja N. K. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. 2019-03-08 pastebėjo, kad į mokyklą M. P. atvyko sužalota, matė po kaire akimi paraudimą su nežymiomis kraujosruvomis. Vėliau pastebėjo paraudimą kaklo priekinėje dalyje, panašų į dviejų pirštų žymes. Pasiteiravus mergaitės kas jai nutiko, ši iš pradžių sakė, kad jai sudavė kažkokiu daiktu sesė, vėliau sakė, kad sužalojo tėtis (1 t., b. l. 79, 80).

Liudytojas M. K. parodė, kad 2019-03-07 vakare, jam išeinant iš namų, M. P. pradėjo verkti, sakyti, jog jis nebegrįš, kristi ant žemės. I. J. patraukė M. P. nuo durų. Nematė, kad I. J. būtų mušusi M. P.. Ant M. P. kūno sužalojimų nematė. Kai I. J. paskambino iš mokyklos dėl M. P. sumušimo, ši jam papasakojo, kad vakarykščiai, jam išvykus iš namų, ji nesusitvardė ir sudavė M. P. į veiduką, dėl ko jai liko kraujosruva (1 t., b. l. 85, 86).

Liudytoja D. B. parodė, kad I. J. yra jos pusseserė, su kuria artimiau bendrauja apie mėnesį laiko, kuomet I. J. su šeima persikraustė gyventi į tą patį bendrabutį, kuriame ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kaip buvo sužalota M. P., nežino (1 t., b. l. 91, 92).

Liudytoja I. V. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2018-05-29 iki 2019-02-26 dienos dirbo su I. J. šeima, kadangi ji priklauso socialinę riziką patiriančioms šeimoms. I. J. charakterizuoja teigiamai, jos prižiūrimu laikotarpiu, jai būnant šeimoje, nėra pastebėjusi, kad I. J. su mergaitėmis nesusitvarkytų, nėra mačiusi, kad ji elgtųsi piktai ar negražiai su mergaitėmis, smurto atvejų prižiūrint minėtą šeimą nėrą buvę (1 t., b. l. 97, 98).

Liudytoja E. V. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2019-03-04 dirba su I. J. šeima, kadangi ji priklauso socialinę riziką patiriančioms šeimoms. Apie smurto atvejį sužinojo 2019-03-08 iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos. Vyko į namus pas I. J., kuri sakė, kad mergaitei buvo isterijos priepuolis, todėl ši nesusivaldė ir sudavė jai į veidą (1 t., b. l. 103, 104).

2019-03-08 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešime Nr. 5SD-991 nurodyta, kad 2019-03-07 prieš mažametę M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), jos mama I. J., gim. (duomenys neskelbtini), galimai naudojo fizinį smurtą (1 t., b. l. 10, 11-16).

Iš 2019-03-08 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų – fotolentelių matyti, kad nusikaltimo vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos (1 t., b. l. 23, 25-27).

Iš gyventojų registro išrašo matyti, kad M. P. mama yra I. J. (1 t., b. l. 29).

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno pateiktoje 2019-03-12 charakteristikoje nurodoma, kad seniūnija apie I. J. šeimą bei jos gyvenimo būdą jokios neigiamos informacijos neturi, dėl blogo elgesio I. J. seniūnijoje nesvarstyta (1 t., b. l. 125).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamoji I. J. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

I. J. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes ji tyčiniais smurtiniais veiksmais, t. y. mušdama, 2019-03-07 sukėlė mažametei dukrai M. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

I. J. atsakomybę lengvina tai, jog ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikaltimą padarė, būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

I. J., būdama teista ir turėdama neišnykusį teistumą (1 t., b. l. 172-176), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 171), registruota (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 121), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos necharakterizuojama neigiamai (1 t., b. l. 125), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, proporcingą atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, prokurorės prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad I. J. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jai baudos bausmę.

Kadangi bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (toliau – ir MGL) dydžiais (BK 47 straipsnio 2 dalis), o pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (2017-12-05 įstatymo Nr. XIII-820 redakcija, įsigaliojusi 2018-01-01), nurodančią, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, todėl I. J. taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (įsigaliojęs 2018-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų.

I. J. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu.

I. J. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 8, 9, 11-13) - naikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Procesas dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, 15,26 Eur civilinio ieškinio (1 t., b. l. 110-115, 117) nutrauktinas, nes atsakovė I. J. žalą atlygino (2 t., b. l. 21) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 107 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo vyriausiosios specialistės (psichologės) patirtas kelionės išlaidas vykdant nepilnamečio apklausą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate, kurių suma 12,23 Eur pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir jos priteistinos iš I. J. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato naudai (1 t., b. l. 69-76).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

I. J. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 60 MGL (3 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, I. J. paskirtą baudos bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) baudą.

Paskirtą baudą I. J. privalo sumokėti per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801).

Nesumokėjus baudos per nurodytą laiką į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškota priverstinai.

I. J. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, 15,26 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, pripažinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtas 12,23 Eur išlaidas už apmokėtas specialisto kelionės išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš I. J. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, pervedant lėšas į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

Kaltinamoji turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo įteikimo dienos, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.