- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-30
- Bylos Nr.
- AN2-126-290/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00265-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo A. J. apeliacinį skundą, dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutarties, kuria jo skundas dėl 2017 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, netenkintas ir skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J. 2017 m. liepos 27 d. kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatą nurodydamas, jog jau ne pirmą kartą, keliu pro jo turimą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), važiuoja traktorius, kuris teršia betoninę kelio dangą, prašė asmenis teršiančius kelią patraukti administracinėn atsakomybėn. 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyriausiasis tyrėjas administracinio nusižengimo bylą pagal A. J. pareiškimą nutraukė. A. J. nesutikdamas su tokiu 2017 rugpjūčio 9 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimu, 2017 m. rugsėjo 7 d. pateikė skundą Šakių apylinkės teismui, kurio Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. nutartimi netenkino, o skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą. Skundu apygardos teismui A. J. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2017 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują nutartį – patenkinti jo skundą. Skunde nurodo, kad nėra aišku ar buvo tirtos aplinkybės susijusios su transporto priemonių svorio reikalavimais, nebuvo nustatinėjama, ar nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pažymima, kad byloje buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys administracinio nusižengimo požymių visumos buvimą, kad kelias buvo užterštas gruntu, važiuojant ūkininkei S. Z. priklausančia sunkiasvore žemės ūkio technika, ūkininkės paliepimu. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktu įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Be to, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino į bylą pateikto 2017 m. spalio 26 d. antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi remiantis juo galima matyti, kad ginčo kelias yra užterštas gruntu, taip pat šiuo protokolu patvirtinama, kad yra kitas kelias, kuriuo gali pravažiuoti ūkininkei priklausanti sunkiasvorė technika. Pažymima, kad Šakių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių viešosios tvarkos ir švaros taisyklių 20.7. punktas draudžia be Savivaldybės leidimo sandėliuoti statybines medžiagas, kurą, pašarus, stambius krovinius ant kelių, gatvių šaligatvių, želdynų, teršti juos statybinėmis atliekomis ir gruntu, o padarytas administracinis nusižengimas susijęs su kelio dangos užteršimu atitinka ANK 459 straipsnio 7 dalies nuostatas. Nesutinkama su teismo išvada, kad kelio dangos užteršimai atsirado veikiant gamtinėms sąlygoms, kadangi kelias buvo sugadintas ir užterštas dėl nuolatinio sunkiasvorės technikos važinėjimo. Toks sluoksnis grunto, koks yra susidaręs ginčo kelyje, negalėjo susiformuoti nuo gamtinių sąlygų. Skunde taip pat nurodoma, kad S. Z. ir R. P. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus reikia vertinti kritiškai, kadangi jie yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi ir prieš save paaiškinimų nedavė. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad S. Z. pripažino, kad ginčo keliu važinėja jai priklausanti sunkiasvorė technika, be to ji buvo gavusi policijos pareigūnų pastabas ir vieną kartą ginčo kelią valė, tokiu būdu tampa aišku, kad kelias iš tiesų buvo teršiamas. Antstolio fiksuotų faktinių aplinkybių protokole yra aiškiai matoma, kad nebetonuoto kelio vakarų kryptimi buvo provėžos, o tai patvirtina aplinkybę, kad ir kitu keliu važinėja sunkiasvorė technika, kad ūkininkai gali naudotis kitu, o ne ginčo keliu. Be to iš byloje pateiktų foto nuotraukų yra akivaizdu, kad kelias užterštas gruntu tiek, kad net gi nesimato kieta kelio danga ir toks grunto kiekis negalėjo atsirasti nuo gamtinių sąlygų. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad vadovaujantis M. S. tarnybiniu pranešimu dėl užteršto kelio buvo konstatuota, kad kelias užterštas dumblu krintančiu nuo pravažiuojančių traktorių ir tik todėl, kad traktorius jau buvo pasišalinęs, protokolas nebuvo surašytas. Apeliantas dėl teršiamo kelio buvo kreipęsis ir į (duomenys neskelbtini) seniūniją, tačiau seniūnas nebuvo suinteresuotas spręsti atsiradusio konflikto, be to seniūnas, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad ūkininkai turi galimybę prie jiems priklausančių žemių privažiuoti ir kitu keliu, tačiau kartu nurodė, kad su stambesne technika tai padaryti sunku, nes kelias yra siauras. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepaisant to, jog nėra draudimo, nėra transporto priemonių svorį ribojančių ženklų, teisės aktai, aiškiai nustato atsakomybę už kelio dangos teršimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė, atliekanti viršininko funkcijas prašo Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą S. Z. atstovas advokatas M. S. prašo Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
A. J. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde A. J. nesutinka su administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimu, prašo jo skundą dėl nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos tenkinti, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą
ANK 569 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, nesivadovaujant tik atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Komentuojamo straipsnio dalyje nurodytas vidinis įsitikinimas yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino A. J. skundo dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir nutartyje nuosekliai išdėstė visas aplinkybes, kurios leido apylinkės teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, tokiu būdu administracinių nusižengimų teisena negalima.
ANK 459 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad automobilių kelių, kelio statinių, įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimas, važiavimas asfalto danga vikšriniu transportu, kliūčių eismui keliuose sudarymas, kelio dangos užteršimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
Apeliaciniame skunde A. J. teigia, kad dėl nuolat važinėjančios sunkiasvorės technikos, priklausančios S. Z., gruntu yra teršiamas kelias einantis pro jo sodybą. Tačiau, sutinkamai su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų faktą, jog 2017 m. liepos 27 d. S. Z. priklausanti sunkiasvorė mašina būtų gruntu užteršusi ginčo kelią. Priešingai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. P. paaiškino, kad jis iki kelio atkarpos dėl kurios kilo ginčas, važiuoja pagrindiniu žvyruotu keliu, o ne per molynus. Taip pat nurodė, kad jei traktoriaus ratai būna apsinešę purvu jis juos nuvalo. Tuo tarpu S. Z. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad ginčo kelias yra bendro naudojimo, keliu ji naudojasi jau 50 metų, juo važinėja su savo technika, tačiau jo neteršia. Kelio betonas buvo sugadintas prieš 45 metus, kai tuo keliu važinėdavo vikšriniai traktoriai. Ratinis traktorius, betonuoto kelio taip sugadinti negali. Kitu keliu naudotis galimybės neturi, kadangi kelias yra siauras, su technika jame apsisukti nėra galimybės, be to iš jo išvažiuojant į betonuotą kelią, ant betonuoto kelio būtų užnešama purvo. Netikėti šių asmenų paaiškinimais, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo, vien tai, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi negali būti absoliutus pagrindas priimant sprendimą nesivadovauti jų duotais paaiškinimais. Juo labiau, kad byloje esanti medžiaga dėl nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, patvirtina R. P. paaiškinimus, susijusius su važiavimu žvyruotu keliu ir švariais traktoriaus ratais, kadangi pateiktoje medžiagoje yra šias aplinkybes patvirtinančios foto nuotraukos (b. l. 11-12 (originalios spalvotos nuotraukos priede prie bylos)). Taip pat ir liudytojas A. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad ūkininkai turi galimybę prie savo žemių privažiuoti ir kitu keliu, tačiau jis yra siauras ir su stambesne technika juo pravažiuoti neišeina. Nurodė ir tai, kad betonuotu keliu važinėti ribojančių ženklų nėra. Aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad šie paaiškinimai neabejotinai patvirtina S. Z. nurodytas aplinkybes, kas tik sustiprina pagrindą tikėti jos ir R. P. duotais paaiškinimais.
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ūkininkai gali naudotis kitu – ne ginčo keliu, kuris yra ne kietos dangos, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentą laiko nesusijusį su nagrinėjama faktine situacija, kadangi pareiškėjas nesutinka su nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, kiek tai susiję su teršiamu kietos dangos keliu. Šioje vietoje pažymima ir tai, kad kelias su kieta danga, šiuo atveju priskiriamas vietinės reikšmės vidaus keliui, kuris yra juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojamas kelias (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams), skirtas vietiniam susisiekimui (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas) ir tokiu keliu gali naudotis visi asmenys, kiek tai reikalinga jų poreikiams tenkinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių apribojimų ar draudimų sunkiasvore technika važiuoti keliu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino 2017 m. rugpjūčio 2 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. S. tarnybinio pranešimo dėl užteršto kelio, tačiau aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos nutarties kontekste, šis tarnybinis pranešimas neturi jokios įrodomosios vertės. Konstatuojant šią išvadą, pažymima, kad tarnybiniame pranešime nurodyta, kad neradus traktoriaus, kuris užteršė keliuką administracinio nusižengimo protokolas nebuvo surašytas, tokiu būdu negalima spręsti, kad tarnybiniame pranešime užfiksuotas kelio užteršimas buvo atliktas būtent S. Z. priklausančiu sunkiasvoriu transportu. Ir nors vieną iš pagrindinių S. Z. kaltės, padarius administracinį nusižengimą, įrodymų, apeliantas nurodo tai, kad ji vieną kartą valė ginčo kelią, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie skundo argumentai, nėra neginčytinai patvirtinantys tai, kad S. Z. iš tiesų būtų padariusi administracinį nužengimą. Be to, ši aplinkybė nepatvirtina fakto, kad ginčo kelias buvo užterštas būtent dėl S. Z. priklausančios žemės ūkio technikos veiklos.
Sutinkamai su skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Šakių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių viešosios tvarkos ir švaros taisyklių 20.7. punktu bendrojo naudojimo teritorijose yra draudžiama be Savivaldybės leidimo sandėliuoti statybines medžiagas, kurą, pašarus, stambius krovinius ant kelių, gatvių, šaligatvių, želdynų, teršti juos statybinėmis atliekomis ir gruntu, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad kelias esantis (duomenys neskelbtini), būtų užterštas dėl S. Z. veiksmų, tokiu būdu šiuo atveju negali būti sprendžiamas klausimas ir dėl jos patraukimo administracinėn atsakomybėn.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo į bylą pateiktu 2017 m. spalio 26 d. antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi remiantis juo galima matyti, kad ginčo kelias yra užterštas gruntu, taip pat šiuo protokolu patvirtinama, kad yra kitas kelias, kuriuo gali pravažiuoti ūkininkai. Nagrinėjamos administracinės bylos, duomenų kontekste, pažymėtina, kad antstolis pavedimą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo pradėjo vykdyti tik 2017 m. spalio 18 d. 13.30 val. ir baigė 2017 m. spalio 18 d. 14.10 val., kai teisme nagrinėjamas skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 9 d. nutarimo, kuriuo buvo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Taigi, visos antstolio užfiksuotos faktinės aplinkybės yra iš vėlesnio laikotarpio nei laikotarpis, kai buvo renkama medžiaga bei priimtas nutarimas, todėl nagrinėjamo skundo atžvilgiu neaktualios. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad antstolio užfiksuotose nuotraukose akivaizdu, kad kelias su kieta danga yra paveiktas aplinkos veiksnių, kadangi nuotraukose matoma, viduryje kelio auganti žolė, duobės ir duobėse besikaupiantis vanduo, ir dėl šių priežasčių neabejotina, kad grunto atsiradimas ant kelio gali būti sąlygotas gamtos, o ne atsidaręs dėl asmenų, besinaudojančių keliu, veiksmų.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu ,,in dubio pro reo“ principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Nagrinėjamuoju atveju nenustačius, kad A. J. nurodomas kelias, esantis (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. liepos 27 d. pateikto pranešimo apie daromus administracinius nusižengimus buvo gadinamas ir teršiamas S. Z., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu pagrįstai nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.
Šių duomenų visumos kontekste daroma išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2018 m. sausio 29 d. nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo A. J. skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutarė:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutartį nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.