Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant ieškovei N. Š., atsakovui R. J., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Eimučiui Blažiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės N. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. J., institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pažymėtina, kad 2013 m. lapkričio 5 d. posėdžio metu ieškovė pateikė atsisakymą nuo ieškinio dalies nustatyti, kad atsakovas V. Š. yra jos sūnaus R. J. tėvas, kuris 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi buvo priimtas ir V. Š. pašalintas iš nagrinėjamos bylos (b.l. 89-90). 2014 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu ieškovė pateikė atsisakymą nuo ieškinio dalies nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove (b.l. 139).

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovė dėl vaiko nepriežiūros nėra registruota. DNR ekspertizė patvirtino, kad atsakovas nėra ieškovės vaiko biologinis tėvas. Tėvystės nuginčijimas nepažeis vaiko teisių ir interesų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino ieškinio reikalavimus, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 2 d., 268 str.).

Dėl tėvystės nuginčijimo

Nustatyta, kad nepilnametis R. J. gimė 2010-04-17 (b. l. 8). R. J. gimimo liudijime nurodyta, kad jo tėvai yra N. D. ir R. J. (b. l. 8). Vaiko tėvai nesusituokę. Atsakovė N. D. 2013-03-19 sudarė santuoką su V. Š. ir pasirinko vyro pavardę – Š. (b.l. 9). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2013-12-20 išvadoje Nr. ES 399/13(01) nurodyta, kad R. J. nėra vaiko R. J. biologinis tėvas su 99,99 procento tikimybe (b. l. 119-122).

Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. ir CK 3.161 str. 2 d. Sutinkamai su LR CK 3.150 str. 2 d. nuostatomis, tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima nuginčyti tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko biologiniu tėvu. Ginčo dėl tėvystės nėra, šalys ieškinį pripažįsta. Nuginčijus atsakovo tėvystę, atsirastų galimybė teismine tvarka nustatyti tėvystę biologiniam vaiko tėvui ir tokiu būdu būtų užtikrinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę.

CK 3.152 str. 1 d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Ieškinio senaties, kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, termino pradžiai nustatyti, būtina įvertinti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei atsižvelgti į tėvystės nuginčijimo instituto paskirtį. Ieškovė nurodė, kad dėl sūnaus tėvystės nuginčijimo nesikreipė anksčiau, nes nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gavo tik 2013 m. balandžio 5 d., ir tik tuomet sužinojo apie vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti. Nors įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau atsižvelgiant į ieškovės teisinį neišprusimą, įvertinus nepilnamečio vaiko interesus, ieškovės prašymas atnaujinti praleistą vienerių metų terminą tėvystei nuginčyti, tenkintinas (CK 1.131 str. 2 d., 3.152 str.).

Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 str.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2012-05-02 išvada Nr. Nr. S-m 24/13 (01) patvirtina ieškinio pagrįstumą. Byloje ginčo dėl tėvystės nėra, atsakovas su ieškiniu sutinka. Išdėstyti faktai, ieškovės, atsakovo paaiškinimai ir atsiliepimai, byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad atsakovas R. J. nėra ieškovės sūnaus R. J. biologinis tėvas. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti šiuos asmenis siejantį socialinį ryšį, tokio ryšio pripažinimą, tarp jų susiklosčiusius santykius, vaiko savijautą ir požiūrį į minėtus santykius. Iš bylos duomenų matyti, kad vaiko motina ir atsakovas niekada nebuvo susituokę, kaip nurodė šalys, jie susipažino ieškovei laukiantis, iš viso bendravo apie devynis mėnesius, paskutinį kartą atsakovas vaiką matė daugiau kaip prieš vienerius metus, taigi, su vaiku atsakovas bendravo labai trumpą laiką (nuo vaiko gimimo iki kelių mėnesių), per kurį, atsižvelgiant į labai mažą vaiko amžių, sukurti abipusių socialinių ryšių negalėjo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatytina, kad atsakovas R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra R. J., gim. 2010-04-17, biologinis tėvas, ir tuo pagrindu turėtų būti panaikinta Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro 2011-07-27 išduoto gimimo liudijimo AA Nr. 762814 dalis, apie R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvystę R. J., gim. 2010-04-17, atžvilgiu.

Pažymėtina, kad nuginčijus tėvystę nagrinėjamu atveju atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. ir CK 3.161 str. 2 d. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, o šiuo atveju susidarė situacija, kad tėvystė nėra įteisinta, todėl ieškovei išaiškintina, kad ši situacija turi būti išspręsta.

Nuginčijus tėvystę, ieškovė prašo pakeisti jos sūnaus R. J. pavardę, suteikiant ieškovės iki santuokos turėtą pavardę – „D.“. Vadovaujantis CK 3.167 str. 1, 4 d., ieškovės prašymas tenkintinas - R. J., gim. 2010-04-17, pavardė keistina į pavardę „D.“.

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

Ieškovė ieškinio reikalavimų dalyje dėl nepilnamečio vaiko R. J. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, atsisakė (b.l. 139). Kadangi ieškovo dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas viešajam interesui neprieštarauja, nepilnamečio vaiko bei kitų asmenų teisių nepažeidžia, todėl priimtinas, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p., 294 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 4 d.). Teismas gali nukrypti nuo nurodytos taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 5 d.). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad jau registruojant vaiko (R. J.) tėvystę, tiek ieškovė, tiek atsakovas žinojo, jog biologinis vaiko tėvas nėra R. J., atsakovas pripažinęs tėvystę vaiku nesirūpino, ieškovė dėl tėvo bendravimo su vaiku, išlaikymo jam išieškojimo taip pat jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Iškėlus bylą teisme, ieškovė prašė nustatyti kito asmens tėvystę, tačiau vėliau pati pripažino, kad ir jis nėra jos vaiko biologinis tėvas, todėl šio ieškinio reikalavimo atsisakė. Taigi, įvertinus šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek šalių, tiek valstybės patirtos išlaidos dalintinos abiems šalims lygiomis dalimis (CPK 96 str., 99 str.).

Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė bei neprašo jų priteisti, todėl jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 7, 65), todėl iš jos valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos sudaro 1630 Lt (b.l. 138).

Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai: 50 proc. žyminio mokesčio – 72,00 Lt (144 Lt x 50 proc.), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, 50 proc. išlaidų už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą – 815 Lt (1630 Lt x 50 proc.) ir 50 proc. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 24,33 Lt (48,66 Lt x 50 proc.) (CPK 93, 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 399 str., teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovės N. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinio atsisakymą dalyje dėl nepilnamečio vaiko R. J., gim. 2010-04-17, gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, ir civilinę bylą Nr. 2-356-924/2014 šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atnaujinti ieškovei N. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) vienerių metų senaties terminą tėvystei nuginčyti.

Pripažinti, kad atsakovas R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra R. J., gim. 2010-04-17, tėvas.

Panaikinti duomenis R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio 2010-04-17, Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2011-07-27 išduotame gimimo liudijime AA Nr. 762814, apie tai, kad R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio 2010-04-17, tėvas.

Pakeisti R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio 2010-04-17, pavardę iš „J.“ į „D.“.

Priteisti iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 815 Lt (aštuonis šimtus penkiolika litų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), ir 96,33 Lt (devyniasdešimt šešis litus, 33 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo nuorašą per 3 dienas išsiųsti gimimą įregistravusiam Kauno miesto civilinės metrikacijos biurui.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.