Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei P. R. dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, teismui informacijos apie nedalyvavimo priežastis nepateikė. Apie teismo posėdį atsakovė informuota tinkamai, išsiuntus šaukimą elektroninėmis ryšių priemonėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl negrąžintos paskolos (vartojimo kredito) priteisimo ir kitų iš šios sutarties kildinamų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.

13. Ieškovė, grįsdama savo ieškinio reikalavimą dėl negrąžinto kredito iš atsakovės priteisimo, į bylą pateikė šiuos dokumentus: 2021 m. balandžio 24 d. UAB „GF bankas“ ir P. R. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 90009282976, pagal kurią UAB „GF bankas“ įsipareigojo suteikti 2 100 Eur kreditą, o P. R. įsipareigojo sumokėti kreditą, draudimo mokestį, 21,9 proc. palūkanas, 3,5 proc. sandorio sudarymo mokestį, 0,5 proc. mėnesinį tvarkymo mokestį – mokėdama nurodytas sumas 48 mėnesinėmis įmokomis iki 2025 m. birželio 15 d; Vartojimo kredito sutarties Nr. 90009282976 sandorį Nr. 5 mokėjimo grafiką, išdėstytą 48 mėnesių laikotarpiui numatant 85,34 Eur dydžio mėnesinės įmokos (paskutinį mėnesį – 85,18 Eur) mokėjimus; UAB „GF bankas“ pateiktą informaciją, suteiktą klientui, pasirinkusiam vartojimo kreditą su draudimo apsauga Nr. 769386. Be to, į bylą pateiktas 2020 m. lapkričio 25 d. UAB „GF bankas“ ir UAB „Legal balance“ sudarytos periodinio reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-10/03 dalis (išrašas); 2023 m. kovo 16 d. UAB „Legal balance“ pranešimas P. R. dėl kreditoriaus pasikeitimo pagal 2021 m. balandžio 24 d. sutartį Nr. 900092829760005.

14. Byloje taip pat nustatyta, kad 2023 m. vasario 14 d. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta SMS žinutė bei nenurodytu elektroninio pašto adresu išsiųstas elektroninis laiškas, kuriuose nurodyta, kad P. R. vėluojant atlikti mokėjimus daugiau nei 90 dienų UAB „GF bankas“ 2023 m. kovo 7 d. nutrauks vartojimo kredito sutartį Nr. 90009282976. Išraše iš reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-10/03 priedo nurodyta, kad P. R. sudarė sandorį Nr. 900092829760005, sutarties nutraukimo diena 2023 m. kovo 7 d., negrąžinta kredito dalis – 1 636,88 Eur, priskaičiuotos palūkanos – 133,24 Eur, pradelstas sandorio sudarymo mokestis – 26,84 Eur, pradelstas tvarkymo mokestis – 42 Eur, likęs grąžinti sandorio sudarymo mokestis – 188,06 Eur. Išduota suma 2 100 Eur, ateities palūkanos (neapmokėta dalis pagal grafiką) 409,70 Eur.

15. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 636,88 Eur negražintą kreditą, 133,24 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, 214,90 Eur sandorio sudarymo mokestį, 42 Eur mėnesinį tvarkymo mokestį, 409,70 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 7 d.) iki sutarties termino pabaigos dienos (2025 m. birželio 15 d.).

16. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinėje instancijoje atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių dėl jai suteiktos 2 100 Eur vartojimo paskolos, iš kurios 1 636,88 Eur sumos iki vartojimo kredito sutarties (2023 m. kovo 7 d.) nėra grąžinusi. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė pagal 2021 m. balandžio 24 d. su UAB „GF bankas“ (pradinės kreditorės) sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 90009282976 pinigų nebūtų gavusi. Kaip jau buvo minėta, atsakovė neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės apie paskolos teisinių santykių egzistavimą, be to nėra byloje kitų reikšmingų aplinkybių iš kurių būtų galima spręsti apie kitus, o ne paskolos teisinius santykius, susiklosčiusius tarp UAB „GF bankas“ (pradinės kreditorės) ir atsakovės P. R.. Taigi, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju tiek vartojimo kredito sutarties pasirašymo faktas, tiek išsiųsta SMS žinutė bei elektroninis laiškas, kuriuose nurodoma apie vėlavimus atlikti mokėjimus bei vartojimo kredito sutarties nutraukimą, ir atsakovės pasyvi pozicija bylos nagrinėjimo metu, neginčijant aplinkybės dėl suteiktos paskolos, iš esmės leidžia daryti išvadą, kad buvo sudaryta paskolos sutartis (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, ieškovė prašo priteisti ne visą suteiktą paskolą, o tik jos dalį, nes atsakovė mokėjo įmokas pagal sutartyje esantį mokėjimų grafiką, kas taip pat patvirtina, kad atsakovė gavo kredito sumą.

17. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad jeigu teismui visgi bylos nagrinėjimo metu kilo abejonės ar pirminis kreditorius UAB „GF bankas“ pervedė paskolos sumą į atsakovės banko sąskaitą ar perdavė kitu būdu, t. y. įvykdė pareigą perduoti paskolos dalyką (pinigus) paskolos gavėjo (atsakovės) nuosavybėn, teismas turėjo diskrecijos teisę pasiūlyti ieškovei pateikti tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o ne iš karto atmesti ieškinį kaip neįrodytą, juolab, kai kita šalis (atsakovė) tokios aplinkybės byloje net neginčijo. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Aplinkybė, kad į bylą nepateiktas įrodymas, patvirtinantis paskolos dalyko pervedimą į atsakovės banko sąskaitą, įvertinus kitų jau anksčiau byloje nustatytų aplinkybių visetą (šios nutarties 16 punktas), nepaneigia paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

18. Apibendrinant, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės reikalavimas dėl paskolos priteisimo buvo atmestas. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovė byloje neįrodė paskolos teisinių santykių egzistavimo bei pinigų perdavimo paskolos gavėjos nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo bei atitinkamai nesprendė iš šios vartojimo kredito sutarties kildinamų reikalavimų (negrąžinto kredito dydžio, palūkanų, sandorio sudarymo mokesčio, mėnesinio tvarkymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių)), yra pagrindas perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikalavimai tiek dėl paskolos grąžinimo, tiek dėl kitų iš šios vartojimo kredito sutarties kildinamų reikalavimų (palūkanų, sandorio sudarymo mokesčio, mėnesinio tvarkymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių)) negali būti išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kadangi tokiu atveju būtų reikalinga padaryti išvadas dėl pirmosios instancijos teismo neįvertintų ginčo, kylančio iš vartojimo kredito sutarties, aspektų. Jeigu visas šias aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją – jie netektų galimybės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka ir negalėtų kvestionuoti teismo padarytų išvadų.

20. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos šalių (tik ieškovė pateikė tokius duomenis) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.