Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-03-31 · Civilinė byla Nr. e2-9546-615/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-31
Bylos Nr.
e2-9546-615/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05313-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Plučas
Atsakovas
UAB „V“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9546-615/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05313-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovo BUAB „O“ ieškinio atsakovams UAB „V“ ir UAB „V“ priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Kauno apylinkės teisme reiškia atsakovui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti ieškovo ir atsakovų reorganizavimą prijungimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas (kaip ir bet kuri kita asmens teisė) turi būti įgyvendinamas laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucijos įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet ne šios teisės įgyvendinimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Todėl aiškinant ir taikant atskiras visuomeninių santykių sritis reglamentuojančius įstatymus, negali būti paneigta konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą. Tačiau pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra įstatymuose nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

Reiškiamą reikalavimą savo ieškinyje suformuluoti privalo pats ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą teismas turi išspręsti, ar ieškinys pagal jame suformuluotą reikalavimą gali būti priimtas nagrinėti teisme. Tuo atveju, kai ieškinys pagal jame suformuluotą reikalavimą negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, teismas tokį ieškinį jau šioje proceso stadijoje privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti ieškovo ir atsakovų reorganizavimą. Yra įmanoma spręsti dėl pripažinimo ar nepripažinimo tik jau įvykusių faktų. Nėra įmanoma pripažinti ar nepripažinti faktus, kurie neįvyko. Tuo tarpu iš ieškinyje nurodytų aplinkybių yra akivaizdžiai matyti, kad ieškovo ir atsakovų reorganizavimas nėra įvykęs. Todėl ieškinys, kuriuo yra prašoma pripažinti neįvykusį faktą, negali būti priimtas ir nagrinėjamas teisme. Kiti ieškinio reikalavimai yra išvestiniai, betarpiškai susiję su pirmuoju ieškinio reikalavimu ir jie galėtų būti priimti bei nagrinėjami tiktai pirmojo ieškinio reikalavimo priėmimo atveju. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinį priimti atsisakytina (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovui išaiškintina, kad ši teismo nutartis neužkerta jam kelio bendra tvarka pareikšti teisme ieškinį tiems patiems atsakovams dėl kito dalyko.

Be to, teismai Lietuvoje vykdo teisingumą ir jiems yra priskirti nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių, taip pat bylos ypatingosios teisenos tvarka, prašymai dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų. Ieškovas reiškiamame ieškinyje nenurodė, kad tarp jo ir atsakovų yra kilęs koks nors ginčas dėl faktiniame ieškinio pagrinde nurodytų aplinkybių ar reiškiamo reikalavimo. Todėl teisme negali būti priimtas ir ginčo teisenos tvarka nagrinėjamas ieškinys, dėl kurio reikalavimų tarp šalių nėra kilę visiškai jokio ginčo. Nurodytos aplinkybės taip pat yra atskiru ir savarankišku pagrindu ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Be to, kaip teisingai ieškinyje nurodo pats ieškovas, pagal Civilinio kodekso 2.96 straipsnio 1 dalį sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį turi priimti juridinio asmens dalyviai. Teismas tokį sprendimą gali priimti tiktai konkrečiais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi ieškovas yra bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė, tai Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 12 punktas nustato, jog bendrovė, kuriai iškelta bankroto byla arba kuriai taikoma neteisminė bankroto procedūra, gali būti reorganizuojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi pagal CPK 27 straipsnio 4 dalį įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bylas kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja apygardos teismai, ieškinį taip pat atsisakytina priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu- kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovo BUAB „O“ ieškinį atsakovams UAB „V“ ir UAB „V“.

Siųsti ieškovui nutarties patvirtintą kopiją.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Plučas