Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas G. N. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Renaldo Žalio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kupiškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu - (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba), teistas: 2022 m. rugpjūčio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme - viešaisiais darbais 2 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui, kurios neatlikta dalis Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi pakeista į laisvės apribojimo bausmę 8 dienoms (bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs); kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L. 2024 m. spalio 19 d., apie 21.45 val., gyvenamajame name, adresu - (duomenys neskelbtini), tyčia, kumščiu sudavė A. M. vieną kartą į nosį, padarydamas nosikaulių lūžį, po to, įspyrė A. M. penkis kartus į galvą, padarydamas galvos plaukuotosios dalies dešinėje poodinę kraujosruvą, taip dėl padaryto nosikaulių lūžio nukentėjusiajam A. M. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Be kaltinamojo D. L. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie išvardinti sekančiai.

2024 m. lapkričio 19 d. specialisto išvada Nr. G3771/2024(01), kurioje nurodyta, kad A. M. nustatyta galvos plaukuotosios dalies dešinėje poodinė kraujosruva, nosikaulių lūžis. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų A. M. galėjo jauti fizinį skausmą. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu.

2024 m. spalio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas - fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Nuo kelio (duomenys neskelbtini) 40 m atstumu į šiaurę yra medinis vieno aukšto gyvenamasis namas. Namo pietinėje dalyje yra veranda, verandos rytinėje pusėje yra plastikinės vienvėrės durys su stiklu rakinamos įleidžiama spyna. Durų vidinėje pusėje matosi sudžiūvusio rausvos spalvos skysčio, kuris panašus į kraują. Priešais verandos duris yra betoniniai dviejų pakopų laipteliai, ant pirmo laiptelio yra matomos rausvos spalvos dėmės panašios į kraują. Miegamajame prie šiaurinės sienos yra sekcijos dalis, prie jos sofa ištiestoje padėtyje, ant išties tos sofos yra patalynė. Ant antklodės užvalkalo matosi rausvos spalvos dėmės panašios į kraują. Rausvos spalvos dėmių, kurios panašios į kraują matosi ir ant grindų šalia ištiestos sofos vakarinėje pusėję.

2024 m. spalio 20 d. tarnybinis pranešimas ,,Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ Nr. IBPS-V-2869473-24, kuriame nurodyta, kad pranešėjas A. M. (nustatytas 2,73 prom. girtumas) įvykio aplinkybes pasakojo nenoriai, teigdamas, kad nieko nenori, tik trumpai apibūdino, kad 2024 m. spalio 19 d., apie 21.45 val. namuose adresu, (duomenys neskelbtini), su keliais pažįstamais, vienas iš jų D. L., vartojo alkoholinius gėrimus, ko pasekoje, priežasties nurodyti negalėjo, D. jam trenkė vieną kartą iš kumščio veidą, pataikydamas į nosį, bei kelis kartus spyrė į įvairiais kūno vietas. Nuo suduoto smūgio į nosį iš jos pradėjo bėgti kraujas, taip pat jautė fizinį skausmą. Po muštynių D. L. iš įvykio vietos pasišalino. Dėl nosies sumušimo A. M. išvežtas į Panevėžio Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, kurioje jam nustatyta nosikaulio lūžimas, veido sumušimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. L. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta teismo ištirtų ir įvertintų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme išvardinti įrodymai, kurie yra sutampantys tarpusavyje savo faktinėmis aplinkybėmis, neprieštaraujantys vienas kitam ir ikiteisminio tyrimo metu gauti įstatymų nustatyta tvarka, neginčytinai patvirtina, kad kaltinamasis D. L. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia kumščiu sudavė A. M. vieną kartą į nosį, padarydamas nosikaulių lūžį, po to, įspyrė A. M. penkis kartus į galvą, padarydamas galvos plaukuotosios dalies dešinėje poodinę kraujosruvą, taip, dėl padaryto nosikaulių lūžio nukentėjusiajam A. M. nesunkiai sutrikdė sveikatą. Kadangi kaltinamojo D. L. įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jo kaltė šioje baudžiamojoje byloje įrodyta visiškai, todėl jam pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis D. L. neprieštarauja prokuroro sprendimui procesą byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, teismas nustatė, kad kaltinamasis naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas pilnametis, praeityje vieną kartą teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, o kaltinamasis jau antrą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurtinių nusikaltimų, todėl teismas priima sprendimą pripažinti kaltinamąjį recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies pagrindu (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 dalis) ir tai laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę sunkina ir tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes bei kitas byloje esančias aplinkybes, svarbias tinkamam bausmės individualizavimui. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. L. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą, jis praeityje jau kartą teistas už smurtinį nusikaltimą, anksčiau paskirta švelnės rūšies bausmės (viešųjų darbų bausmė, kuri vėliau pakeista į laisvės apribojimo bausmę) neturėjo esminės įtakos kaltinamojo elgesiui ir neatgrasė jo nuo nusikalstamo elgesio, kadangi naują nusikaltimą jis padarė dar neišnykus ankstesniam teistumui, o padaryti nusikaltimai sunkėja. Jis administracine tvarka baustas ir turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų, psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas, nedirbantis, bet registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, kurie numatyti BK 54 straipsnyje, teisingumo bei protingumo principais, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus griežčiausią bausmę, siūlomą prokuroro, kuri gali būti paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu – areštą, kurio trukmė parinktina ilgesnė nei minimali ir artima šios bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, įvertinus tai, kad švelnės rūšies bausmės neatgrasė kaltinamojo nuo pakartotinio baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo, o padaryti nusikaltimai sunkėja.

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažįsta visiškai, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo bei atsižvelgus į kaltinamojo D. L. asmenybę, taip pat į tai, kad tokia griežta bausmė jam skiriama pirmą kartą – teismas turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, nepertraukiant turimų socialinių ryšių. Dėl to, teismas priima sprendimą BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu atidėti kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą artimą vidutiniam baudžiamojo įstatymo numatytam terminui, t. y. 6 mėnesiams, įvertinus prieš tai aptartas aplinkybes, svarbias tinkamam bausmės individualizavimui. Remiantis visu tuo ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam D. L. skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis visam arešto bausmės atidėjimo laikotarpiui, ir skiriant šiuos įpareigojimus: viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą?, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, taip pat būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., išskyrus, jei nebuvimas nustatytu laiku susijęs su darbu, mokslu ar gydimusi sveikatos priežiūros įstaigoje. Taip pat teismas priima sprendimą kaltinamajam paskirti konkrečius įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktuose (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), kurie efektyviau padės pasiekti arešto bausmės vykdymo atidėjimo tikslus.

Kartu su bausme kaltinamajam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 70 straipsniu, taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 150 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas, teismo vertinimu, dar efektyviau padės pasiekti taikomos baudžiamosios atsakomybės tikslus.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam arešto bausmę 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, D. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti jam intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad D. L. paskirtos intensyvios priežiūros laikotarpiu privalo: 1) dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą?, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., išskyrus, jei nebuvimas nustatytu laiku susijęs su darbu, mokslu ar gydimusi sveikatos priežiūros įstaigoje.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), nustatyti, kad viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. L. privalo: 1) dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programose ir šį įpareigojimą atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 70 straipsniu, D. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) valandų trukmės nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atliekant per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti, kad D. L. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė, būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnis).

Kaltinamajam D. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Pranešti D. L., kad jis turi galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemio interneto svetainėse www.e.teismas.lt ir www.epaslaugos.lt, kuriame galima gauti bei pateikti elektroninius dokumentus baudžiamojoje byloje, susipažinti su bylos eiga.

Išaiškinti D. L., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (taip pat ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.