- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-08-19
- Bylos Nr.
- 1-2388-576/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-00881-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nukentėjusysis
- A. J., O. Ž.
- Kaltinamasis
- J. J.
- Advokatai
- Jonas Jasiulevičius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., gimęs 1(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išsiskyręs, LR pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2013-06-18 apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kėde sudavė gulinčiai lovoje motinai A. J. vieną kartą į galvos sritį, po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė vieną smūgį į kairę koją ir vieną smūgį į dešinę koją, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. J. padarė kraujosruvą kairiajame dilbyje ir kairėje šlaunyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. J. sveikatą, t. y padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1d.
jis, 2013-06-19 apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjo pas motiną A. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini), ir būdamas kieme, kuriame buvo jo brolis A. J. ir motina A. J., broliui A. J. pasakė ,,tu man dar čia aiškinsi? tu gal čia šeimininkas? užmušiu tave!”, po to, atvykus jo seseriai O. Ž., jis, būdamas šalia motinos A. J., O. Ž. pasakė ,,aš tave užmušiu, aš jus visus užmušiu”, t. y., pagrasino, kad nužudys motiną A. J., brolį A. J. bei seserį O. Ž., tokiu būdu grasino nužudyti žmones, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.
Kaltinamasis J. J. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino. Parodė, kad buvo namuose, kapojo malkas. Atėjęs kaimynas A. V. padėjo kapoti malkas. A. V. jam pasiūlė išgerti alaus, nuėjęs kažkur atsinešė alaus, jie išgėrė. Atėjusi mama pradėjo juos vadinti „pijokais“, pasakė, kad padėjėjo nereikia ir grįžo namo. Jis pastūmė mamą kambaryje, mama virto ir petį sumušė. Kai stūmė mama koja užsikabino už pertvaros ir atsisėdo ant lovos. Dėl to, kad pastūmė mamą atsiprašo, negali pasakyti tyčia tai padarė ar netyčia. Dėl šio įvykio jis buvo sulaikytas, o kitą dieną paleistas. Tuomet jis ėjo namo pasiimti daiktų. Prieš ateinant dviese išgėrė butelį alaus ir sidro. Nors vartojo alkoholį, tačiau jis viską atsimena. Parėjęs į namus pasisveikino su motina, pabučiavo ją į kaktą, nuėjęs į sandėliuką paėmė benzininį pjūklą. Jis niekam negrasino nužudyti, nieko negąsdino.
Motyvuojamoji dalis
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis kaltu neprisipažino, kaltinamojo J. J. kaltė įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., ir 145 str. 1 d., įrodyta nukentėjusiųjų A. J., A. J., O. Ž., liudytojo R. Z. parodymais bei rašytine bylos medžiaga.
Nukentėjusioji A. J., J. J., motina, sutiko teisme duoti parodymus. Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., teismo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai( b.l.11-12), kuriuos nukentėjusioji teisme patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. J. parodė: 2013-06-18 apie 15.00 val. ji gulėjo lovoje ir atėjęs sūnus J. J. reikalavo pinigų, kad galėtų nusipirkti išgerti, kitaip sakė užmuš. Ji jam atsakė, kad neturi pinigų, tuomet jis paėmė kėdę, kuri buvo virtuvėje ir jai vieną kartą trenkė į galvą, tačiau ji spėjo užsidengti su pagalve, po to jis dar kartą trenkė į kairę koją ir kairę ranką, tačiau negali pasakyti ar koja ar ranka, kadangi ji nematė, nes pagalve buvo užsidėjusi galvą, tik pajuto smūgį koją ir ranką. Po to pamatė, kad atsirado ant kojos ir rankos po ,,mėlynę“. Sūnus A. J. iškvietė policiją, o atvykę pareigūnai iškvietė greitąją, kuri nuvežė į Lazdynų ligoninę. Paskutinį kartą sūnus J. J. mušė prieš 2 mėnesius, tačiau pareigūnų niekada nėra kvietusi. Jau apie 20 metų sūnus J. J. gyvena kartu su ja. Jis niekur nedirba, tik girtauja ir smurtauja prieš ją. Taip pat gąsdina, kad sudegins namus, (duomenys neskelbtini). Ji bijo kartu gyventi su J. J..
Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., teismo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai( b.l.30), kuriuos nukentėjusioji teisme patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. J. parodė:
2013-06-19 apie 18.00 val. grįžo sūnus J. J. namo, adresu (duomenys neskelbtini). Ji tuo metu buvo lauke, jis buvo girtas ir priėjęs jai pasakė, kad ją užmuš, kad visus užmuš, t.y., brolį A., sūnėną, kad jam iškvietė policiją ir jį laikė uždarę. Grasinimai buvo iš J. J. žodžių, fizinių veiksmų nenaudojo. Tačiau tai ne pirmas kartas, kai grasina, kad užmuš, sukapos, papjaus. Prieš du metus jis buvo paėmęs kirvį ir grasino sukapoti, tačiau ji spėjo užsidaryti duris ir jis nepateko į vidų. Ji bijo gyventi kartu su sūnumi J. J., kadangi mano, kad jo grasinimai yra realūs, nes tai ne pirmas kartas, anksčiau yra vartojęs ir fizinę jėgą, tačiau pareigūnų nekviesdavo, kadangi vis dėl to jis yra jos sūnus, dovanodavo jam. Tačiau dabar jau bijo jo. Ji yra jau 89 metų amžiaus, jai su sveikata yra blogai, spaudimas aukštas, todėl kai girtas sūnus triukšmauja, girtauja ir smurtauja jai yra reali grėsmė.
Nukentėjusysis A. J., J. J. brolis, sutiko duoti parodymus teisme ir parodė, kad jam paskambino sesuo O. Ž. ir pasakė, kad J. girtas triukšmauja, sudavė motinai taburete per galvą. Tuomet jis nuvyko pas mamą.Tai ne pirmas atvejis kai brolis muša mamą. Jis dėl įvykio paskambino sūnui, kuris dirba policijoje. Atvažiavę pareigūnai iškvietė greitąją. Kitą dieną jis kapojo malkas, kai brolis J. J. girtas atėjo, garsiai kalbėjo ir jis vėl iškvietė policiją.
Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., teismo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai( b.l.35-36), kuriuos nukentėjusysis teisme patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. J. parodė: 2013-06-19 apie 18.00 val. jis buvo motinos A. J. namuose, (duomenys neskelbtini), dirbo kieme, kapojo malkas. Tuo metu jo motina sėdėjo ant suoliuko prie namo. Apie 18.00 val. pamatė, kad ateina brolis J. J.. Atėjęs į kiemą brolis J. iš pradžių jam nieko nesakė, su juo nekalbėjo. Atėjęs jis atsisėdo ant suoliuko šalia motinos. Girdėjo, kad jie kažką kalba. Ką konkrečiai, jis negirdėjo. Vienu momentu išgirdo, kad brolis J. pradėjo kalbėti pakeltu tonu, šaukti ant motinos, motina pradėjo jį raminti. Suprato, kad tarp jų kilo konfliktas. Ką konkrečiai kiekvienas iš jų sakė, jis negirdėjo. Supratęs, kad brolis J. šaukia ant motinos, jis liepė jam nusiraminti. Brolis J. jam atsakė ,,tu man čia dar aiškinsi? tu gal čia šeimininkas? užmušiu aš tave“. Jis broliui J. atsakė, kad ,,aš toks pats šeimininkas kaip ir tu“. Tuomet brolis J. susinervino, pradėjo nervingai vaikščioti po kiemą. Supratęs, kad brolis J. gali pradėti smurtauti, jis nuėjo už namo kiemo ir paskambino BPC telefonu 112, iškvietė policiją. Taip pat paskambino savo seseriai O. Ž., paaiškino jai visą situaciją. Po kiek laiko atvyko sesuo. Kuomet ji atvyko, brolis J. sėdėjo ant suoliuko šalia motinos. Atvykus seseriai brolis dar labiau susinervino, pradėjo kalbėti pakeltu tonu, šaukti. Ką konkrečiai sakė, jis negirdėjo, kadangi jis dirbo kieme, kapojo malkas. Tuomet brolis J. staiga atsikėlė nuo suoliuko, matė, kaip nuėjo į sandėliuką ir išėjo iš jo nešinas dviem benzininiais pjūklais. Po to brolis J. išėjo iš kiemo ir nuėjo, kaip suprato, pas kaimynus. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, sesuo O. nurodė, kur J. gali būti ir jie kartu nuvyko į tą vietą. Vėliau jam sesuo papasakojo, kad brolį rado pas kaimynus, ten jį sulaikė policijos pareigūnai ir išsivežė i policijos komisariatą. Dėl 2013-06-18 įvykio nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2013-06-18, apie 15.00 val. jam paskambino sesuo O. Ž., pasakė, kad ji skambino motinai, kuri pasakė, kad ją sumušė brolis J. J.. Sesuo paprašė, kad jis nuvyktų pas motiną. Po keliolikos minučių jis nuvyko pas motiną. Motiną rado kieme, ji jam pasakė, kad ją sumušė brolis J.. Pamatė, kad po kiemą vaikšto ir brolis J.. A. J. su motina stovint prie automobilio, prie jų priėjo brolis J., jis pradėjo šaukti ,,ką tu čia šeimininkauji? aš va tuoj tave užmušiu“. Taip pat brolis pradėjo A. J. stumdyti, jis besigindamas jį atstūmė atgal. Jis nuvirto ant žemės. Tuomet A. J. įsodino motiną į automobilį ir laukė, kol atvyks policijos pareigūnai. Po keliolikos minučių atvyko policijos pareigūnai, sulaikė brolį J. ir išsivežė į policijos komisariatą. Brolio grasinimus nužudyti jį ir kitus šeimos narius jis suvokė kaip realius. Išgėręs brolis J. tampa labai agresyvus, smurtauja prieš motiną, 2013-06-18 ją stipriai sumušė, taigi, mano, kad jis tikrai gali įgyvendinti savo grasinimus nužudyti. Parodė, kad brolis J., kuomet jis išgeria, tampa labai agresyvus, tuomet pradeda smurtauti prieš motiną, grasinti visiems, kad nužudys. Kuomet jis būna blaivas, jis būna ramesnis.
Nukentėjusioji O. Ž. teisme parodė, kad kaltinamasis J. J. yra jos brolis, ji sutinka duoti parodymus. Tą dieną ji paskambino mamai, kuri jai pasakė, kad brolis J. su kėde trenkė. Ji negalėjo išeiti iš darbo, todėl paskambino broliui Antanui, paprašė, kad jis nuvažiuotų pas mamą. Žino, kad atvažiavus A., J. pradėjo ir jį pulti. Buvo iškviesta policija, o greitoji medicinos pagalba išvežė mamą į ligoninę. Ji matė ant mamos rankos ir kojos mėlynes. Po darbo ji atvažiavo pas mamą, pernakvojo kartu, o ryte išėjo į darbą. A. jai pažadėjo nepalikti mamos vienos. Vėliau atėjęs J. pradėjo triukšmauti. Kai ji atvažiavo rado sėdint mamą ant suoliuko su J. J.. Brolis J. kai išgeria darosi agresyvus, realu, kad jis savo grasinimus gali įgyvendinti. J. grasino užmušti A., sakė :“A., aš tave užmušiu. Aš jus visus užmušiu“. Jai asmeniškai brolis J. taip pat grasino.
Liudytojas R. Z. teisme parodė, kad jis gyvena kaimynystėje. Pamena, kad grįžus iš darbo kaimynas iš 2 buto pasakė, jog buvo konfliktas ir J. išvežė policija. Kai J. grįžo, buvo užėjęs pašnekėti, gal buvo kiek išgėręs.
Protokole-pareiškime(b.l.5) nukentėjusioji O. Ž. nurodė, kad 2013-06-19 apie 18,45 val. jai paskambino brolis A. J., pasakė, kad adresu (duomenys neskelbtini), grįžo girtas kitas brolis J. J. ir pradėjo grasinti mamai A. J. ir broliui A. J., kad juos užmuš, sudegins butą. Kai ji atvažiavo, brolis J. J. netiesiogiai leido suprasti, kad sudegins ir jos sodybą.
Apžiūros protokolas(b.l.10), patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini).
2013-06-18 Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje (b.l.14-15) užfiksuota, kad policiją kvietė A. J.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2013-06-28 apie 14,00 val. (duomenys neskelbtini), girtas pilietis J. J., gim. (duomenys neskelbtini). Naudojo fizinį smurtą prieš motiną A. J., gim. (duomenys neskelbtini), Nuo piliečio J. J. sklido alkoholio kvapas. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada išvežė A. J. į ligoninę. .Smurtą patyręs asmuo A. J. paaiškino, kad J. J. reikalavo iš jos pinigų, kad galėtų nupirkti alkoholio, negavęs pinigų pradėjo grasinti, kad užmuš ją, tada paėmė taburetę, trenkė vieną kartą per galvą ir po vieną kartą spyrė iš kojos į kairę ranką ir koją.
2013-06-18 tarnybiniame pranešime(b.l.16) užfiksuota, kad 2013-06-18 apie 18,20 val. į 3PK RVU bendrosios praktikos slaugytoja Š. pranešė, kad 2013-06-18 16,27 val. GMP brigada dėl daugybinių kūno sumušimų pristatė ir po apžiūros ambulatoriniam gydymui paleido į namus A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kuri medicinos personalui paaiškino, kad ją namuose sumušė sūnus.
2013-06-20 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l.17-19) užfiksuota, kad A. J. pateikė VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės paciento, patyrusio galvos trauką, apžiūros PKS protokolo kopiją ir paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo kopiją.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1964/13(01) patvirtina, kad A. J. padarytos kraujosruvos kairiajame dilbyje ir kairėje šlaunyje, galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku (2013-06-18), paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais (b.l.21-22).
2013-06-19 Įvykio vietos apžiūros protokolas(b.l.23-24), patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini).
Asmens blaivumo testas(b.l.81) patvirtina, kad J. J. 2013-06-18 18,40 val. nustatytas neblaivumas – 1,43 promilės.
Asmens blaivumo testas(b.l.88) patvirtina, kad J. J. 2013-06-19 20,02 val. nustatytas neblaivumas – 1,89 promilės.
Išdėstyti įrodymai, t.y. iš dalies kaltinamojo J. J. parodymai,kur jis pripažino pastūmęs mamą A. J., nukentėjusiosios A. J. parodymai, kuri patvirtinto jos atžvilgiu vartoto smurto faktą, nukentėjusiųjų O. Ž., A. J. parodymai patvirtinantys jų motinos A. J. sumušimo faktą, 2013-06-18 Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje (b.l.14-15)užfiksuoti duomenys, 2013-06-20 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas(b.l.17-19), specialisto išvada Nr. G 1964/13(01), kuri patvirtina, kad A. J. padarytos kraujosruvos kairiajame dilbyje ir kairėje šlaunyje, galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku (2013-06-18), sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie padaryti dviem trauminiais poveikiais (b.l.21-22), kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina J. J. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. Kaltinamojo J. J. veiksmai padarant šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. Kaltinamasis J. J. savo veiksmais nežymiai sutrikdė motinos A. J. sveikatą, jo veika pagal LR BK 140 str.1d. kvalifikuota teisingai, įrodyta.
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas įvykio aplinkybes, daro išvadą, jog įrodyta, kad kaltinamasis J. J. grasino nužudyti žmones. Apklausti teisme nukentėjusieji A. J., O. Ž. ir A. J. teigė, kad J. J. grasinimus jie suprato kaip realius, išsigando, t.y. grasinimai jiems sukėlė pakankamą pagrindą manyti, jog bus realiai įgyvendinti. Jo veika pagal LR BK 145 str.1d. kvalifikuota teisingai, įrodyta.
Bausmės skyrimas
Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Ištyrus kaltinamojo J. J. asmenybę nustatyta, kad kaltinamasis neteistas, nedirba, administracine tvarka nebaustas. J. J. sutiko gydytis nuo alkoholizmo.
J. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d. yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d. ).
Jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 145 str. 1 d. yra nesunkus tyčinis nusikaltimas(LR BK 11 str. 3 d.).
Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 str. nuostatas, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, tai, kad LR BK 140 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaryta prieš garbaus amžiaus asmenį – motiną, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamas veikas skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Dėl LR BK 38 straipsnio taikymo
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 str. 1 d.). J. J. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.Teismas pažymi, kad visų sąlygų, numatytų LR BK 38 str. 1 d. teismas šioje byloje nenustatė, todėl J. J. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. 1 d. pagrindu.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu trims mėnesiams
J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkiems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1-3 d., paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Paskirti J. J. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą LR BK 72²str –įpareigoti J. J. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ( LR BK 72²str.), nes tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, ir nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos(LR BK 75 str. 4 d.).
Į bausmės laiką J. J. įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2013-06-18 15,50 val. iki 2013-06-19 14,40 val. ( vieną parą), nuo 2013-06-19 20,00 val. iki 2013-08-05.
Kardomąją priemonę J. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.