Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. J. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2016 m. spalio 3 d., 18.06 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga buvo neatidi, nesilaikė saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovintį automobilį. Iš eismo įvykio viešos, nepranešusi policijai ar nukentėjusiam asmeniui nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus.

2. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad R. J. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytus pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

5. R. J. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde keliamas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje paskirtosios nuobaudos dydžio klausimas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ straipsnis).

7. Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, tai yra nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja – pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

8. Iš esmės pagrindinis argumentas, kuriuo vadovaujantis R. J. siekia - įrodyti, jog transporto priemonių kontakto nevertino, kaip susidūrimo, yra aplinkybė, jog pagalvojusi, kad automobiliai kontaktavo ratais, nes jokių aiškių pažeidimo žymių ant savo automobilio nepastebėjusi. Taigi, išlipusi ir apžiūrėjusi savo automobilį nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Analogiški R. J. parodymai buvo duoti ir pirmosios instancijos teisme. Bylos medžiagoje yra ištirtas rašytinis įrodymas – liudytojo A. Ž. pranešimas Kelių policijos viršininkui atsiųstas elektroniniu paštu, kuriame jis nurodė, matęs susidūrimą, bei tai, kad moteris išlipo iš automobilio, jį apžiūrėjo, vėl įsėdo, truputį pasėdėjo ir išvažiavo. Šis liudytojo A. Ž. pranešimas ir R. J. paaiškinimai, patvirtina visgi buvus kontaktą su kita transporto priemone, kurio apeliantė, jei ir negirdėjo, tai tikrai jautė, nes buvo išlipusi iš automobilio jį apžiūrėti.

9. Iš byloje esančių Mitsubichi Colt fotonuotraukų matyti, kad braukimo žymės yra akivaizdžios, tačiau prie apeliacinio skundo pateiktose Ford Focus nuotraukose automobilio pažeidimų, būdingų slystamam pažeidimui, kokie užfiksuoti ant Mitsubichi Colt galinės dalies, nėra. Transporto priemonių apgadinimo pobūdis nesutampa, tačiau tai ir nepaneigia Ford Focus buvus kontaktą su kita transporto priemone. Nors R. J. automobilio pažeidimai vos matomi ir kito automobilio nežymūs, ji turėjo šį kontaktą jausti, ko iš esmės ji ir neneigė. Tad, atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. J., apgadinusi svetimą turtą, sąmoningai, tai yra tyčia, pažeisdama Kelių eismo taisykles, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos ir tinkamai taikė ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas.

10. Apeliaciniame skunde keliamas pagrindinės – baudos ir papildomos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo, paskirtos už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, individualizavimo klausimas. Su skundo argumentais dėl R. J. už šį pažeidimą paskirtos per griežtos nuobaudos aukštesnysis teismas sutinka.

11. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Apylinkės teismas R. J. paskyrė minimalią baudą – 868 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 3 metams. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę nuobaudą, atsižvelgė į pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse taip pat ne kartą konstatavo, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

13. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas sutinka, jog šiuo atveju, atsižvelgus į kompleksą aplinkybių, bei duomenų pateiktų prie apeliacinio skundo teigiamai charakterizuojančių R. J., taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas galima.

13.1. Pirmiausia, aukštesniojo teismo nuomone, pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog R. J. pripažino padariusi administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Tai jis išsakė tiek primos instancijos teismo posėdžio metu, ją apklausiant, tiek pateikiant apeliacinį skundą aukštesniajai instancijai. Tai, jog iš karto po įvykio R. J. buvo kilusios abejonės dėl šio pažeidimo padarymo, nevertintinos, kaip siekis nepripažinti pažeidimo ir išvengti atsakomybės, kadangi, iš tiesų jokių duomenų dėl jos automobilio Ford Focus pažeidimo, jį apžiūrėjus, ne tik ji, bet ir policijos pareigūnas ne tik kad nekonstatavo, bet šio apžiūros veiksmo net neįformino procesiniu dokumentu.

13.2. Apeliantės sukeltas įvykis nebuvo pavojingas, eismo įvykio metu žmonių sveikata nebuvo sutrikdyta, nukentėjusiajai padaryta turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. J. turi 16 metų vairavimo stažą ir per šį laikotarpį bausta vos vienintelį kartą 2008 metais.

13.3. Dėl aplinkybių, susijusių su minėtos dienos įvykiu, pateikti duomenys iš „(duomenys neskelbtini)“ baseino apsilankymų ataskaitos, iš kurios matyti, jog 2016-10-03 R. J. baseine buvo nuo 15:14:26 val. iki 17:38:20 val., tokiu būdu jame užtruko 02:23:54 val. (b. l. 41), po to kalbėjosi telefonu (b. l. 42), todėl spręsti, jog ji 18.06 val. galėjo pasišalinti dėl priežasties, susijusios su neblaivumu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Su apeliaciniu skundu pateikta daugiau nei trisdešimt įvairių pažymėjimų ir padėkos raštų R. J. iš įvairių kultūros ir švietimo institucijų už jos veiklą ugdymo procese bei visuomeninėje veikloje. Iš charakteristikų-tarpininkavimo raštų (pateikta iš Priklausomybę turinčių asmenų sporto, turizmo ir laisvalaikio centro „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos, (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centro, „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos, (duomenys neskelbtini) seniūnijos) matyti, jog R. J. charakterizuojama išskirtinai tik teigiamai, savo gyvenimo standartui iškėlusi aukštus reikalavimus ir siekius.

13.4. Taip pat rašytiniais duomenimis patvirtinami ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su M.-A. J. (apeliantės R. J. vyro motinos) sveikatos būkle bei būtinumu ja rūpintis (b. l. 90-95) bei duomenys, susiję su R. J. kreditiniais įsipareigojimais UAB „SB lizingas“ bei „Swedbank“.

13.4.1. Pateikti medicininiai dokumentai patvirtina Marijos A. J. sveikatos būklę, kas leidžia spręsti apie pagalbos būtinumą ja rūpintis. M. A. J. serga įvairiomis širdies, kraujotakos, inkstų, kepenų ligomis, sunkiai vaikšto. Iš jos taip pat gautas prašymas netaikyti R. J. teisių vairuoti automobilį atėmimo.

13.4.2. Vartojimo kredito sutartis su UAB „SB lizingas“ patvirtina, jog R. J. iki 2017 m. rugsėjo mėnesio turi išmokėti vartojamąjį kreditą, suteiktą 400 Eur sumai, o taip pat „Swedbanke“ sudariusi 2896,20 kredito sutartį 36 mėnesiams.

14. Įvertinant, kad nustatyta R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog ji pripažino padariusi administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, bei visas kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad pagal pedagogo gaunamas pajamas net ir minimali - 868 Eur nuobauda yra apeliantei per didelė, o taip pat neskyrus specialiosios teisės atėmimo, nėra pagrindo teigti, jog paskirtoji nuobauda taptų tik simbolinė ir nepasiektų jai keliamų tikslų, aukštesniojo teismo manymu, darytina išvada, jog tik piniginė bauda ir mažesnė nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje, taikius ATPK 30¹ str., savo pasekmėmis ir poveikiu būtų proporcinga ir ne per griežta padarytos veikos pavojingumui.

15. Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

R. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarimą pakeisti.

Už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, R. J. paskirti 600 Eur baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą R. J. paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.