- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-19
- Bylos Nr.
- ATP-102-116/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-01629-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK) apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. nutarimo G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. nutarimu G. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje, paskirtas administracinis areštas 15 parų be transporto priemonės konfiskavimo, už pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, paskirta 100 Lt bauda, už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, paskirta 20 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda G. B. paskirta areštas 15 parų be transporto priemonės konfiskavimo.
G. B. nubaustas už tai, kad 2013 m. gruodžio 22 d., apie 8 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus (nustatytas 1,46 promilių girtumo laipsnis), būdamas baustas metų laikotarpiu pagal ATPK 129 straipsnį, automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, be to, G. B. nepateikė pareigūnams automobilio registracijos liudijimo. Taip G. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. nutarimo dalį, kurioje pagal ATPK 130² straipsnį G. B. paskirta mažesnė nuobauda – 15 parų administracinis areštas ir nekonfiskuota transporto priemonė „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šioje administracinio teisės pažeidimo bylos dalyje priimti naują nutarimą: skirti G. B. ATPK 130² straipsnio sankcijoje įtvirtintą minimalią nuobaudą – 20 parų administracinį areštą su transporto priemonės „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Skunde apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas nutarimą, turėjo paskirti administracinę nuobaudą vadovaudamasis ATPK 130² straipsniu, kuriame nustatyta, kad „transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, - užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, - baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu“.
Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK teigimu, teisės pažeidėjas, neblaivus vairuodamas transporto priemonę, priklausančią kitam asmeniui, sąmoningai pažeidė ATPK ir tai darė tyčiniais veiksmais. Teisės pažeidėjas suprato, kad neblaivus vairuodamas transporto priemonę pažeidžia įstatymus, sąmoningai naudojosi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu daiktu (automobiliu). Tai reiškia, kad teisės pažeidėjas savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sudarė tokią situaciją, kai jo laikinai valdomas ar naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas, nes įstatyme yra nustatyta, kad pažeidimo padarymo įrankis yra konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kas yra jo savininkas. ATPK 26 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu atveju yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.
Skunde taip pat pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kaip jau minėta, apeliantas skundu prašo tik pakeisti skundžiamo nutarimo dalį dėl nuobaudos G. B. paskyrimo pagal ATPK 130² straipsnį.
ATPK 130² straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-4264/2011).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3213/2010, Nr. N261-4264/2011, Nr. N261-4604/2011).
Nors ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, tačiau ši teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis įstatymų analogija ir teisės principais. Pažymėtina, jog efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus, todėl automobilio savininkui, kurio transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą. Nesuteikiant asmeniui galimybės įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008).
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, jog, nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1 – 1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-371/2011).
Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, teismo posėdyje dalyvavo G. B., kuris paaiškino, kad automobilis, kurį jis neblaivus vairavo, yra ne jo, o pažįstamos. Akivaizdu, kad remdamasis tik šiuo teiginiu (kurio apeliacinės instancijos teismas, nesant teismo posėdžio protokolo, patikrinti negali), pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą nekonfiskuoti transporto priemonės, nes „ji nėra pažeidėjo nuosavybė“. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių tam, kad nustatyti transporto priemonės – automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininką, asmeniui, kurio turtas gali būti konfiskuotas, nesudarė galimybės dalyvauti teismo posėdyje, t. y. teismas nesiėmė priemonių visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, neužtikrino konfiskuotino automobilio savininkui galimybės įgyvendinti teisę į gynybą. Dėl to skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, dėl likusių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako – juos apeliantas galės išdėstyti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.