Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J. (J. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, niekur nedirbantis, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, bei

S. Š. (S. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, niekur nedirbantis, anksčiau teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2012-03-14 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmę atlikęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 189 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. J., panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2011-07-11, apie 17.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaudojęs fizinį smurtą – apglėbęs iš už nugaros mažametę B. D., gimusią (duomenys neskelbtini), ir prispaudęs jos rankas, ištraukė iš jos rankų mobiliojo ryšio telefoną SONY ERICSSON J108i, kurio vertė 500 Lt, priklausantį V. D., ir pasišalino, tokiu būdu panaudojęs fizinį smurtą iš mažametės B. D. pagrobė V. D. priklausantį turtą, kurio vertė 500 Lt.

Šiais savo veiksmais J. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

Jis, 2012-06-06, apie 9.50 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė elektrinį rankinį pjūklą „Kinpow“, kurio vertė 200 Lt, priklausantį A. D..

Šiais savo veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Jis, 2012-07-06, apie 19.00 val., prie parduotuvės Maxima, esančios Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, atvirai, matant nukentėjusiajai T. J., pagrobė pastarajai priklausantį maišelį, neturintį vertės, kuriame buvo mobiliojo ryšio telefonas ZTE, kurio vertė 437 Lt, į kurį buvo įdėta Tele2 abonento kortelė, kurios vertė 5 Lt, piniginė, kurios vertė 50 Lt, kurioje buvo 120 Lt grynųjų pinigų, Maxima „AČIŪ“ nuolaidų kortelė, kurios vertė 5 Lt, tokiu būdu jis atvirai pagrobė T. J. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 617 Lt.

Šiais savo veiksmais J. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. Š., 2011-07-11, apie 17 val., žinodamas, kad mobiliojo ryšio telefonas SONY ERICSSON J108i, yra gautas nusikalstamu būdu – J. J. pagrobtas 2011-07-11, apie 17 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šį telefoną Vilniaus autobusų stotyje, esančioje Sodų g. 22, Vilniuje, kartu su J. J. pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu, jis realizavo V. D. priklausantį turtą, gautą nusikalstamu būdu,

Šiais savo veiksmais S. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.

DĖL KALTINAMOJO JANO JUREVIČIAUS PADARYTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis J. J. savo kaltę jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, 2011 m. liepos 11 d., apglėbęs iš už nugaros mažametę B. D., gimusią (duomenys neskelbtini), ištraukė iš jos rankų mobiliojo ryšio telefoną, kurį vėliau kartu su kaltinamuoju S. Š. pardavė Vilniaus autobusų stotyje už 60 litų. Jis taip pat pripažino iš savo kaimyno pagrobęs elektrinį rankinį pjūklą „Kinpow“, priklausantį A. D., o 2012 m. liepos 6 d. iš nukentėjusiosios T. J. pagrobęs maišelį su jame buvusiu mobilaus ryšio telefonu ir grynaisiais pinigais.

Be kaltinamojo J. J. prisipažinimo, jo kaltė plėšimu, atvirąja vagyste ir nedidelės vertės turto pagrobimu, įrodoma šiais įrodymais.

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametė liudytoja B. D. parodė, kad ji 2011 m. liepos 11 d. su draugėmis žaidė kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Žaidimo metu ji išsitraukė telefoną iš kišenės ir pradėjo rašyti žinutę. Tuo metu prie jos iš už nugaros priėjo vienas iš dviejų vaikinų, buvusių netoliese, ir išplėšęs iš jos rankų mobilaus ryšio telefoną, pabėgo. Tuos vaikinus ji galėtų atpažinti, nes jie kieme anksčiau buvo pasirodę kelis kartus. Kartu su B. D. kieme buvo jos draugės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (T.1., b. l. 27-29).

Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui davė ir mažametė liudytoja E. A. (T.1., b.l. 45-48), kuri pareiškė, kad ji prisimenanti, kaip atrodė vaikinas, pagrobęs iš B. D. mobilaus ryšio telefoną ir galinti jį atpažinti, taip pat galinti atpažinti ir kitą kartu su juo buvusį vaikiną. Be to, mažametės liudytojos E. A. teigimu, vaikinas, kuris iš B. D. atėmė telefoną, telefoną iš jos rankų tiesiog plėšte išplėšė, nes B. D. priešinosi ir nenorėjo atiduoti telefono.

Atpažinimo metu nukentėjusioji B. D. atpažino S. Š., kaip asmenį, buvusį kartu su vaikinu, pagrobusiu jos telefoną (T.1., b.l. 167-169), o liudytoja E. A. ikiteisminio tyrimo metu tvirtai atpažino tiek kaltinamąjį J. J. (T.1., b.l. 42-43), kaip asmenį pagrobusį iš nukentėjusiosios B. D. mobilaus ryšio telefoną, tiek kaltinamąjį S. Š. (T.1., b.l. 36-37), kaip asmenį buvusį plėšimo metu su kaltinamuoju J. J..

Nukentėjusysis A. D. (A. D.) teisiamojo posėdžio metu teigė, kad 2012 m. birželio 6 d. ryte jis išėjo iš buto į namo kiemą pjauti malkų. Malkas jis pjovė elektriniu pjūklu. Po kurio laiko jam reikėjo trumpam pasitraukti nuo malkų, todėl jis paliko pjūklą šalia pjaunamų malkų, o kai netrukus grįžo, elektrinio pjūklo neberado. Apie pjūklo vagystę jis pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai pavogtą pjūklą rado pas kaltinamąjį J. J.. Nors pjūklas jam yra grąžintas, tačiau elektrinio pjūklo pagrobimu jam buvo padaryta neturtinė žala, todėl jis prašo iš kaltinamojo J. J. išieškoti 1000 litų neturtinės žalos atlyginimą.

Kad iš nukentėjusiojo A. D. namo kiemo buvo pavogtas pjūklas, patvirtinama ir įvykio vietos apžiūros protokolu (T.1., b.l. 60-61).

Parodymų patikrinimo vietoje metu (T.1., b.l. 80-85) nukentėjusiosios T. J. nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta ir būdas, kai buvo atvirai pagrobtas jai priklausantis maišelis su mobilaus ryšio telefonu ir grynaisiais pinigais, atitinka kaltinamojo J. J. nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, iš kurių matyti, kad jis pagrobė nukentėjusiajai T. J. priklausantį turtą.

Nukentėjusioji T. J. ikiteisminio tyrimo metu (T.1., b.l. 79) pareiškė 617 Lt dydžio civilinį ieškinį. Nors nukentėjusioji į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau teismas pripažįsta, kad civilinį ieškinį reikalinga išnagrinėti, todėl T. J. civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas civiliniam ieškovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. J. kaltė jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis yra įrodyta ir jo veika atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje.

Nors kaltinamasis J. J. teigia, kad jokio fizinio smurto nukentėjusiosios B. D. atžvilgiu jis nenaudojo, tačiau apglėbdamas mažametę iš už nugaros ir suspausdamas jos rankas, kaltinamasis J. J. atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis, todėl jo veiksmai, pagrobiant svetimą turtą, kvalifikuotini kaip plėšimas, t.y. pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. J. pagrobė nukentėjusiojo A. D. turtą, kurio vertė yra 200 litų, todėl ši jo veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kadangi jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė negu 1 MGL dydžio suma ir neviršija 3 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnis), o nukentėjusiajai T. J. priklausantį turtą jis pagrobė atvirai, todėl nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, jo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

BAUSMĖS SKYRIMAS

Kaltinamojo J. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. J., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei pagrobto turto vertę, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad plėšimą jis padarė mažamečio asmens atžvilgiu ir mano, kad už plėšimą ir atvirąją svetimo turto vagystę kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijose numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, o už nedidelės vertės svetimo turto grobimą – areštas. Kadangi kaltinamojo J. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (BK 10 straipsnis) ir kategorijoms (BK 11 straipsnis), bendrinant kaltinamajam J. J. paskirtąsias bausmes, už baudžiamąjį nusižengimą paskirta arešto bausmė turi būti apimama bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Tačiau atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą tikslinga atidėti.

Nukentėjusiosios T. J. pareikštas 617 litų dydžio civilinis ieškinys yra pagrįstas, kaltinamasis J. J. civilinio ieškinio dydžio neginčijo, todėl T. J. civilinis ieškinys tenkintinas.

Nukentėjusiojo A. D. pareikštas 1000 litų dydžio civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad dėl kaltinamojo J. J. nusikalstamos veikos nukentėjusysis A. D. būtų patyręs didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ar dvasinius sukrėtimus, taip pat nenustatyta, kad dėl nedidelės vertės jam priklausančio turto pagrobimo, kuris praėjus labai trumpam laiku jam buvo grąžintas, A. D. būtų patyręs kokių nors esminių nepatogumų ar būtų žymiai pablogėjusi jo gyvenimo kokybė, o vien ta aplinkybė, kad kaimynai jam priekaištavo dėl laiku nesupjautų malkų, negali būti pagrindu reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis A. D. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, ir jo pareikštas civilinis ieškinys negali būti tenkinamas.

DĖL KALTINAMOJO SERGEJAUS ŠARAPOVO PADARYTOS NUSIKALSTAMOS VEIKOS

Kaltinamasis S. Š. savo kaltę jam inkriminuojama nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, žinodamas, jog kaltinamasis J. J. pagrobė iš nukentėjusiosios B. D. mobilaus ryšio telefoną, pardavė pagrobtą telefoną Vilniaus autobusų stotyje nepažįstamam asmeniui už 60 litų, o gautus pinigus pasidalino su kaltinamuoju J. J..

Kad kaltinamasis S. Š. žinojo, kad mobilaus ryšio telefonas, kurį jis pardavė nepažįstamam asmeniui, yra pagrobtas, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir kaltinamasis J. J.. Šią aplinkybę, duodamos parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat patvirtino ir mažametės B. D. ir E. A., kurios teigė, kad S. Š. matė, kaip J. J. išplėšė mobilaus ryšio telefoną iš B. D. rankų.

Teismas mano, kad kaltinamojo S. Š. kaltė jam inkriminuojama nusikalstama veika įrodyta ir jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis realizavo (pardavė) turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu (pagrobtas).

Kaltinamojo S. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. Š., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris niekur nedirba, yra daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinius teisės pažeidimus ir mano, kad kaltinamajam S. Š. skirtina BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi šią nusikalstamą veiką kaltinamasis S. Š. padarė iki priimant 2012 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendį, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtoji bausmė turi būti subendrinta su bausme, paskirta 2012 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

n usprendžia:

J. J. (J. J.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirti:

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą vieneriems metams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštą trisdešimčiai parų.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių, bei 5 dalies 2 punkto reikalavimais, už nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskirtąją bausmę apimant už nusikaltimus paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausme, kaltinamajam J. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies reikalavimais, į paskirtąją bausmę įskaityti laikinąjį sulaikymą nuo 2011 m. liepos 19 d. iki 2011 m. liepos 21 d. ir nuo 2012 m. liepos 6 d. iki 2012 m. liepos 7 d.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio reikalavimais, J. J. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį iki 2013 m. liepos 1 d. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Išieškoti iš J. J. nukentėjusiosios T. J. naudai 617 (šešis šimtus septyniolika) litų turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo A. D. (A. D.) pareikštą 1000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

S. Š. (S. Š.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą trims mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies reikalavimais, šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2012 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir kaltinamajam S. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtąją bausmę įskaityti bausmę, t.y. devynis mėnesius laisvės atėmimo, visiškai atliktą pagal 2012 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo S. Š. sulaikymo, vykdant šį teismo nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.