Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., gimusi (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B., siekdama apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, iš anksto susitarusi ir veikdama su nenustatytu asmeniu, pastarajam tyčia 2022 m. balandžio 1 d. patalpinus socialiniame tinkle „Facebook“ skelbimą apie tariamai nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinant, kad savo įsipareigojimų nevykdys, pažadėjo butą išnuomoti nukentėjusiajai A. B., bei jai nurodė už tai pervesti 260 Eur į S. G. vardu AB „Swedbank“ banke esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurią, žinodama apie vykdomą nusikalstamą veiką, ji – J. B., paprašė pasinaudoti S. G., dėl ko nukentėjusiajai 2022 m. balandžio 1 d. pervedus 260 Eur į nurodytą banko sąskaitą, ji paprašė S. G. atlikti pinigų išgryninimo operacijas ir pinigus perduoti jai, pasitikėdamas ja, S. G. 2022 m. balandžio 1 d. 10.27 val. AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate HO56/HB, esančiame (duomenys neskelbtini)., inicijavo dvi finansines operacijas, kurių metu išgrynino 260 Eur, bei juos perdavė J. B., tokiu būdu, žinodama apie daromą nusikalstamą veiką, savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai apgaule įgijo svetimą, A. B. priklausantį turtą – 260 Eur.

Kaltinamoji J. B. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2022 m. balandžio mėnuo. Naršė internetinėje svetainėje „Facebook“ ir rado skelbimą, kuriame siūloma užsidirbti. Parašė, kad domina ir paklausė koks darbas. Iš paskyros „A.“ gavo atsakymą, kad bus atliekami pinigų pavedimai, kad turės nuimti pinigus. Nieko blogo nepagalvojo ir sutiko. Tada gavo žinutę, kad reikalinga banko sąskaita. Ji sąskaitos neturi, paklausė, ar S. G. turi banko sąskaitą. S. G. nieko neaiškino, tik paprašė sąskaitos numerio. Jis turėjo sąskaitą. Paprašė ja pasinaudoti. S. G. sutiko ir padiktavo savo sąskaitos numerį. Ji per „Messenger“ programėlę nusiuntė sąskaitos numerį. Į sąskaitą buvo pervesta 260 eurų. S. G. nuėmė tuos pinigus ir atidavė jai. Tuos pinigus ji išleido. Su nukentėjusiąja nebendravo. Skelbimo apie išnuomojamą butą nedėjo. Buvo atvejų, kad ir kiti asmenys jai atsiųsdavo pinigų. Pradės dirbti ir grąžins pinigus nukentėjusiajai. Gailisi dėl įvykio. Civilinį ieškinį pripažįsta. Galėtų atlyginti po 50-60 eurų per mėnesį.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Nukentėjusioji A. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 1 d. apie 10 val. socialiniame tinkle „Facebook“, puslapyje „Kuršėnų skelbimų lenta“, rado skelbimą apie išnuomojamą dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Skelbime nurodyta, kad vieno mėnesio kaina 130 Eur. Programėle „Messenger“ ji susisiekė su skelbimo autoriumi ir pasakė, kad nori išsinuomoti minėtą butą. Skelbimo autorius nurodė, kad butą išsinuomoti nori daug žmonių ir paaiškino, jog norint rezervuoti, reikia pervesti 130 Eur kaip depozitą ir 130 Eur kaip už vieno mėnesio nuomą, atsiuntė banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) ir nurodė gavėją – S. G.. Tą pačią dieną apie 10.21 val. ji į nurodytą banko sąskaitą iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 260 Eur. Buvo sutarusi, kad nuomojamą butą apžiūrės tos pačios dienos vakare. Sutarė, kad jeigu butas tiks, jis paduos raktus, jei netiks, grąžins pinigus. Susirašinėjimo metu, savininkas atsiuntė savo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Su pastaruoju kalbėjo telefonu. Apie 20 val. ji paskambino dėl susitikimo, tačiau savininkas vis atmesdavo skambutį ir telefone atsirasdavo užrašas „tinkle neregistruotas“. Po to ji pradėjo pastarajam skambinti per „Messenger“ programėlę, tačiau jis vis atmesdavo. Per programėlę parašė, kad jis gražintų pinigus. Pastarasis atrašė „ok“ ir ją užblokavo. Ji skambino iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini). Tos pačios dienos vakare suprato, kad yra apgauta, kai socialiniame tinklapyje „Facebook“ paskaitė komentarus apie minėtą asmenį. Komentaruose buvo rašoma, kad minėtu asmeniu negalima pasitikėti, jis yra aferistas. Apgaulės būdu iš jos išviliota 260 Eur (1 t., b. l. 47-48).

Liudytojas S. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su juo adresu (duomenys neskelbtini), kartu gyvena draugė G. B.. Abu dirba pavienius darbus, jis taip pat gauna pašalpą. 2022 m. kovo mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos nepamena, pas juos atvyko G. B. draugė J. B.. Būdama pas juos, pastaroji domėjosi, ar jis turi banko sąskaitą. Jis atsakė teigiamai, nes turi AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat naudojasi elektronine bankininkyste ir savo telefone įsidiegė „Smart ID“ programėlę. J. B. paklausė, ar būtų galimybė, kad draugas, kaip ji nurodė, gyvenantis užsienyje, persiųstų jai pinigų į jo sąskaitą, o jis perduotų jai. Kaip suprato, J. B. banko sąskaitos neturi, nes nebūtų prašiusi tokios paslaugos. Jis pasidomėjo, ar jam nebus kokių nors problemų dėl leidimo pasinaudoti sąskaita. J. B. patikino, kad nieko blogo čia nėra. Tikrai nemanė, kad dėl leidimo pasinaudoti sąskaita, gali kilti kokių nors pasekmių. Jis parodė banko išduotą kortelę su užrašytu sąskaitos numeriu. J. B. šią kortelę su sąskaitos numeriu nusifotografavo savo mobilaus ryšio telefonu. Daugiau jokių asmens duomenų neprašė. J. B. jo vardą ir pavardę žinojo. Po to J. B. ir G. B. išvažiavo pas drauges į (duomenys neskelbtini) ir grįžo vakare. Netrukus J. B. pasakė, kad turi būti pervesti pinigai. Jis per savo mobilaus ryšio telefoną, pasinaudodamas „Smart ID“ programėle, prisijungė prie savo sąskaitos ir pamatė, kad pervesti pinigai. Negali tiksliai pasakyti, kiek pervesta. Tą vakarą buvo atlikti pavedimai iš kelių skirtingų asmenų. Jų vardų ir pavardžių pasakyti negali, nes nepamena. Negali tiksliai nurodyti, kokios pinigų sumos buvo pervestos. Tą vakarą, kai buvo pervesti pinigai, jis AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Gegučių gatvėje prie parduotuvės „IKI“, nuėmė 100 eurų ir perdavė J. B.. Šį faktą matė jo draugė G. B.. Po to jis, G. B. ir J. B. nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią J. Basanavičiaus gatvėje, prie autobusų stoties. Parduotuvėje J. B. pasiėmė prekių ir liepė sumokėti jo banko kortele. Jis atsiskaitė savo banko kortele, nes pinigai siųsti J. B.. Kitą rytą J. B. pasakė, kad į jo sąskaitą turi būti pervesta pinigų. Sumos konkrečiai nenurodė. Patikrinęs savo sąskaitos pavedimus, pastebėjo, kad kažkokia moteris, vardo ir pavardės nepamena, pervedė 260 Eur. Telefone nebuvo matyti, kodėl siunčiami pinigai. Apie tai pasakė J. B.. Pastaroji liepė pinigus nuimti. Jis AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Gegučių gatvėje, per du kartus nuėmė 260 Eur, kuriuos parnešė namo ir padavė J. B.. Jis perskaičiavo pinigus prie J. B.. Tai matė ir jo draugė G. B.. Pinigus J. B. įsidėjo į piniginę ir išvažiavo. Dalį J. B. siųstų pinigų nuskaičiavo antstolė, nes jis turi įsiskolinimų. Nežino, kokiu telefono numeriu naudojosi J. B.. Kiek jam žinoma, J. B. naudojasi „Facebook“ paskyra „(duomenys neskelbtini)“. Jis apie nuomojamus butus nieko nežino. Niekada netalpino skelbimų apie nuomojamą būstą. Jo niekas neprašė patalpinti kokius nors skelbimus. Jis naudojasi „Facebook“ paskyra, pavadinta „S. G.“. Profilyje yra patalpinęs savo su dukra ant rankų nuotrauką. Apie tyrėjos parodytą „Facebook“ paskyrą „S. G.“ nieko nežino, ten esanti nuotrauka yra ne jo, to asmens nepažįsta, niekada nėra matęs. Nežino, kas naudojasi kita paskyra tokiu pat pavadinimu. Jis naudojasi jo vardu registruotu abonementiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Draugų ar pažįstamų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose ar gyvenančių Pravieniškėse, neturi ir nebendrauja. Gailisi, kad pasitikėjo J. B., davė jai savo sąskaitos numerį bei išgrynino jai siųstus pinigus. Nežinojo, kad pinigai įgyti apgaule. Jis jokios naudos neturėjo (2 t., b. l. 3-5).

Liudytoja G. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie pusę metų gyvena kartu su draugu S. G., adresu A(duomenys neskelbtini) . Ji turi banko sąskaitą, tačiau dėl įsiskolinimų sąskaitoje esančias lėšas nuskaičiuoja antstoliai. Kiek jai žinoma, S. G. turi AB „Swedbank“ banko sąskaitą ir su šia sąskaita susietą mokėjimo kortelę. Negali nurodyti sąskaitos numerių ir kitų duomenų. Nuo vaikystės pažįsta J. B.. 2022 m. kovo mėnesio pabaigoje ji atsitiktinai susitiko J. B., pasikvietė į svečius. Po kelių apsilankymų jų namuose, J. B. S. G. paklausė, ar jis turi banko sąskaitą, nes vyras iš Anglijos jai turi pervesti pinigų. Kiek jai žinoma, J. B. turi banko sąskaitą, tačiau yra skolinga antstoliams ir nenori, kad pinigus nuskaičiuotų. S. G. atsakė, kad turi banko sąskaitą ir mokėjimo kortelę, tačiau nelabai nori duoti bei klausė, ar jam nekils dėl to problemų. J. B. patikino, kad nebus jokių problemų. Šis pokalbis vyko jos akivaizdoje. S. G. padiktavo J. B. savo banko sąskaitą. Nežino, ar J. B. turėjo Anglijoje vyrą. J. B., būdama jų namuose, prašė „wi-fi“ kodo, kad galėtų pasinaudoti internetu savo telefone. J. B. „Facebook“ paskyra „(duomenys neskelbtini)“. Kai S. G. padiktavo savo sąskaitos numerį, J. B. niekam neskambino ir jai niekas neskambino. Pastaroji tik naudojosi internetu savo telefone. Nepamena, kokiu telefono numeriu J. B. tuo metu naudojosi, šiuo metu yra pasikeitusi numerį ir naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, dar J. B. būnant pas juos, pastaroji S. G. pasakė, kad jau pervesti pinigai. S. G. savo telefone programėle „Smart ID“ prisijungė prie savo sąskaitos ir pasakė, kad pinigai pervesti. J. B. paprašė juos nuimti. S. G. nuėjo, kiek ji suprato, į bankomatą, esantį prie parduotuvės „IKI“, Gegučių g., Kėdainių m., ir parnešė pinigus. Tada S. G. su J. B. išėjo į parduotuvę ir parsinešė alaus bei maisto. Nežino, ar S. G. tą dieną J. B. padavė pinigus. Kitą dieną, tiksliai dienos nurodyti negali, ryte J. B. pasakė, kad jai dar pervedė pinigų ir paprašė S. G. juos nuimti. Pastarasis nuėjo, kaip ji mano, į tą patį bankomatą, nes jis arčiausiai jų namų, ir parnešė J. B. pinigus, kuriuos padėjo ant stalo. Tai buvo didelė pinigų suma, kiek pamena – 260 Eur. Pinigus J. B. įsidėjo į piniginę. Po to, abi su J. B. taksi automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Už taksi mokėjo J. B.. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje J. B. pirko alkoholinių gėrimų. Po to nuėjo į netoliese esantį bendrabutį, namo ir buto numerio nežino. Bendrabutyje J. B. kartu su keliomis moterimis ir dar vienu vyru vartojo nusipirktą alkoholį. Po to abi taksi automobiliu grįžo pas ją namo. Nežinojo, kad J. B. gali daryti nusikalstamas veikas. Neįtarė, kad ji galimai apgaule paima žmonių pinigus. J. B. juos apgavo, sakydama, kad pinigus jai turi persiųsti draugas. Gautus pinigus J. B. išleido sau, nematė, kad juos kam perduotų (2 t., b. l. 10-11).

Iš 2022 m. balandžio 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. B. pateikė banko operacijos duomenis ir susirašinėjimo telefonu išrašą (1 t., b. l. 49), kurie patvirtina, kad 2022 m. balandžio 1 d. A. B. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į S. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 260 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama – nuoma (1 t., b. l. 56), bei, kad buvo susirašinėjama su asmeniu, pasivadinusiu S. G., apie nuomą, po to jo prašoma grąžinti pinigus, nes priešingu atveju bus kreiptasi į policiją (1 t., b. l. 57-62).

AB „Swedbank“ 2022 m. balandžio 21 d. raštu nurodė, kad 2022 m. kovo 16 d, 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 1 d. operacijų, atliktų AB „Swedbank“ bankomatuose H180 ir H056, vaizdo duomenų nėra (1 t., b. l. 90).

Iš S. G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2022 m. balandžio 1 d. iš A. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervestą už nuomą 260 Eur (1 t., b. l. 91).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad iš S. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, jog 2022 m. balandžio 1 d. iš A. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gauta 260 Eur, pavedimo paskirtyje nurodant - nuoma. 2022 m. balandžio 1 d. 10.27 val. S. G. šiuos pinigus per du kartus išgrynino: pirmą kartą paimta 100 Eur, antrą kartą – 160 Eur. Pinigai išimti adresu Gegužių g. 13, Kėdainiai. S. G. jungdamasis prie savo elektroninės bankininkystės, naudojo Smart ID (1 t., b. l. 95-96).

Iš 2022 m. balandžio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad išanalizuota mobiliojo ryšio abonento (duomenys neskelbtini) (numeris, kuriuo nukentėjusioji skambino dėl nuomos) išklotinė laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 6 d. Abonentas naudojosi telefonų aparatais, kurių IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatytas IMSI (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu telefono kortelė buvo įdėta į aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Visą analizuojamą laikotarpį telefono abonentas jungėsi prie Pravieniškių pataisos namus apimančių celių, adresu Rumšiškių g. 23, Pravieniškių k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių r. sav. Analizuojamu laikotarpiu mobiliojo ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su šiais abonentais: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 111-116).

2022 m. gegužės 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad išanalizuota mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (kaltinamosios) išklotinė, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. Mobiliojo ryšio abonentas jungėsi prie celių, adresu J. Basanavičiaus g. 27, Kaišiadorių m. Naudotas mobiliojo telefono aparatas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), IMSI (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad abonentas analizuojamu laikotarpiu nebendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kėlė skelbimą į socialinį tinklą ,,Facebook“ apie išnuomojamą butą. Nustatyta, kad mobiliojo ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su šiais mobiliojo ryšio abonentais: (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (kaltinamosios) ir abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (numeris, kuriuo nukentėjusioji skambino dėl nuomos) bendravo su tais pačiais numeriais: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 134-135).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Pagal BK 25 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra ne mažiau kaip dviejų vykdytojų dalyvavimas ir veikos bendrumas. Subjektyvusis bendrininkavimo požymis yra tyčia, pasireiškianti kiekvieno bendrininko suvokimu, kad jis kartu su kitais asmenimis bendrai dalyvauja nusikaltimo padaryme. Susitarimas yra būtinas bendrininkavimo požymis, tačiau pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ir įmanomas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje: nuo kėsinimosi iki užbaigimo bei galimas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (asmens elgesys, iš kurio galima spręsti apie jo norimą atlikti veiką, kvalifikuoti jo atliktos veikos turinį ir pan.). Bendrininkavimą apibūdinančios nuostatos nereikalauja, kad visi bendrininkai pilnai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Bendrininku pripažįstamas kiekvienas asmuo, kuris, veikdamas bendrai su kitais asmenimis, realizuoja tik dalį jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių. Pasekmės, atsiradusios dėl bendros veikos, visiems bendrininkams bendros ir atskirai nedalijamos.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra pačios kaltinamosios prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad J. B., siekdama apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, iš anksto susitarusi ir veikdama su nenustatytu asmeniu, pastarajam tyčia 2020 m. balandžio 1 d. patalpinus socialiniame tinkle „Facebook“ skelbimą apie tariamai nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinant, kad savo įsipareigojimų nevykdys, pažadėjo butą išnuomoti nukentėjusiajai A. B., bei jai nurodė už tai pervesti 260 Eur į S. G. vardu AB „Swedbank“ banke esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurią, žinodama apie vykdomą nusikalstamą veiką, ji – J. B., paprašė pasinaudoti S. G., dėl ko nukentėjusiajai 2022 m. balandžio 1 d. pervedus 260 Eur į nurodytą banko sąskaitą, ji paprašė S. G. atlikti pinigų išgryninimo operacijas ir pinigus perduoti jai, pasitikėdamas ja, S. G. 2022 m. balandžio 1 d. 10.27 val. AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate HO56/HB, esančiame Gegučių g. 13, Kėdainių m., inicijavo dvi finansines operacijas, kurių metu išgrynino 260 Eur, bei juos perdavė J. B., tokiu būdu, žinodama apie daromą nusikalstamą veiką, savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai apgaule įgijo svetimą, A. B. priklausantį turtą – 260 Eur.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras kaltinamajame akte, kaltinime nurodė, jog skelbimas apie tariamai nuomojamą butą patalpintas socialiniame tinkle „Facebook“ 2020 m. balandžio 1 d. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog skelbimas buvo patalpintas 2022 m. balandžio 1 d., todėl šis netikslumas ištaisytinas.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamoji padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų susikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota, duomenų apie registraciją psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra. Teismas kaltinamajai bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedirbančiai kaltinamajai skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis), nustatant artimą minimaliam bausmės dydį, nes kaltinamoji kalta prisipažino, gailisi, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau ji neteista. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – kaltinamosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajai neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajai skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajai pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Siekiant užtikrinti nukentėjusiosios interesus dėl turtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paskirti J. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant kaltinamąją J. B. nukentėjusiajai A. B. padarytą 260 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt eurų) turtinę žalą atlyginti ne vėliau kaip per 5 (penkis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusioji A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 260 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 70).

Turtinė žala (BPK 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis) – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikalstamos veikos, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamosios kaltę, nustačius, jog nukentėjusioji dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, pareikštam civiliniam ieškiniui esant realiam ir įrodymam, nekeliančiam abejonių, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai, priteisiant A. B. iš kaltinamosios J. B. 260 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamoji šioje byloje laikinai sulaikyta nebuvo, jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 37-39), kuri paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. G. turtui panaikintas ikiteisminio tyrimo metu pasibaigus taikymo terminui.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 13,44 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios valstybei (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paskirti J. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant kaltinamąją J. B. nukentėjusiajai A. B. padarytą 260 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt eurų) turtinę žalą atlyginti ne vėliau kaip per 5 (penkis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamosios J. B. 260,00 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš J. B. 13,44 Eur (trylika eurų 44 centus) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.