Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-11-13 · Administracinė byla Nr. I1-9429-428/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-13
Bylos Nr.
I1-9429-428/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02120-2023-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-9429-428/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02120-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 51.4; 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 13 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. K. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 3 000 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. atlikinėjo bausmę Kauno kalėjime. Nurodo, jog kameroje, kurioje buvo laikomas, jam trūko gyvenamo ploto, tenkančio vienam asmeniui, nebuvo tinkamo apšvietimo, taip pat tualete ir gyvenamoje patalpoje nebuvo ventiliacijos. Sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio ir spintelės, be to, nebuvo vykdomi jokie deratizacijos darbai, nedezinfekuojami čiužiniai. Pasivaikščiojimas gryname ore trukdavo tik 1 valandą. Atliekų konteineriai pastatyti arčiau nei 20 metrų iki gyvenamųjų patalpų. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo užtikrintas prausimasis po šiltu vandeniu, o tiekiamas maistas buvo nekaloringas ir neskanus. Taip pat nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija bei nebuvo įdarbintas 2 valandoms tvarkyti patalpas kaip tai numatyta teisės aktuose. Dėl šių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nuolatos patirdavo emocinių, psichologinių ir dvasinių išgyvenimų, psichologinį sukrėtimą, pareiškėjas jautėsi kankinamas, buvo žeminamas jo orumas.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – atsakovė) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu paskirtas ir gyveno kamerų tipo patalpoje Nr. 303, kuri yra 22,78 kv. m. ploto, įrengtos 6 miegamosios vietos.

Kauno kalėjimo kameros yra reguliariai tikrinamos Visuomenės sveikatos centro specialistų, kurių patikrinimo išvadose pažeidimų, susijusių su vėdinimu, šildymu, apšvietimu neužfiksuota. Taigi, tinkamai naudojantis kamerų vėdinimo galimybėmis, t. y. atsidarant langus, neužkemšant ventiliacijos angos, Kauno kalėjime užtikrinamas tinkamas kamerų vėdinimas. Pagal laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, kameras valo patys jose laikomi asmenys. Kauno kalėjime kameros aprūpinamos baldais ir kitu inventoriumi, atsakingi pareigūnai nuolatos prižiūri baldus ir inventorių, todėl pastebėjus gedimus jie kuo skubiau šalinami.

Pareiškėjui atliekant arešto bausmę buvo sudarytos sąlygos būti gryname ore kaip tai numato teisės aktai. Pasivaikščiojimo kiemelių būklė yra gera atitinkanti higienos normų reikalavimus, nuolatos palaikoma švara, dėl gamtinių veiksnių sezoniškai yra atliekamas sienų dažymas. Pareiškėjas skundžiasi, kad nėra šiukšlių kibirų, tačiau teisės aktai jų nenumato.

Kauno kalėjimas yra sudaręs sutartį su UAB „Doktrinas“, įstaigoje pagal poreikį atliekančia graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbus. Pataisos įstaigoje minkštas inventorius yra nuolatos dezinfekuojamas. Skunde taip pat teigiama, kad šiukšlių konteineriai stovėjo arčiau nei 20 metrų atstumu iki gyvenamojo pastato, tačiau buitiniams konteineriams saugoti įrengta aikštelė yra saugiu atstumu nuo gyvenamųjų pastatų. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sanitarinio mazgo patalpos durys tvarkingos, todėl patalpa užtikrina nuteistųjų privatumą. Kauno kalėjimo nuteistųjų, suimtųjų ir nuteistųjų areštu maitinimas yra orientuotas į sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą, o pareiškėjo argumentai, kad įstaiga tiekė prastos kokybės maistą, atmestini.

Pažymėtina, kad dienotvarkėje numatytu grafiku nuteistieji areštu galėjo užsiimti įvairia pozityvia veikla, o pagal nuteistųjų areštu pageidavimą įstaigoje suteikiamos psichologo, socialinio darbuotojo paslaugos, pagalba. Arešto bausmę atliekantys asmenys rotacijos principu skiriami atsakingais už gyvenamosios kameros tvarkymą, t. y. rytinio patikrinimo metu specialistas skiria už kameros tvarkymą atsakingą asmenį, kuris tvarko kamerą, plauna grindis, sanitarinius įrengimus, valo dulkes, vėdina patalpas, prižiūri švarą bei tvarką, saugo inventorių, įrengimus, apie pastebėtus trūkumus, pažeidimus, gedimus informuoja pareigūnus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

Dėl gyvenamojo ploto

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą grindžia tuo, kad gyvenamojoje kameroje buvo pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Nuo 2020 m. vasario 6 d. galiojančio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punktas nustato analogiškus minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam žmogui, reikalavimus.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. atliko bausmę kamerų tipo patalpoje Nr. 303, kurios plotas – 22,78 kv. m., joje įrengta 6 miegamosios vietos, viso patalpoje buvo laikoma iki 6 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas sudarė 3,79 kv. m. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03)), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas gyvenamosios patalpos plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto gyvenamosiose patalpose.

Dėl gyvenamųjų patalpų atitikimo higienos normoms

Pareiškėjas skunde teigia, jog gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrintas dirbtinis ir dieninis apšvietimas, taip pat, kad gyvenamojoje kameroje nebuvo tinkamas apšvietimas ir ventiliacija.

Pataisos įstaigų gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.4 papunktis numato, kad nuteistųjų laikymo patalpų grindų apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui. Grindų danga turi būti neslidi; pagal 11.5 papunktį nuteistųjų laikymo patalpose turi būti užtikrintas natūralios dienos šviesos patekimas; 11.6 papunktis nustato, kad nuteistųjų laikymo patalpose įrengiamas dirbtinis apšvietimas, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas.

Pataisos namų sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, o 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad Kauno kalėjimo kamerų tipo patalpa Nr. 303, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengta laikantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog Kauno kalėjimo kameros yra reguliariai tikrinamos Visuomenės sveikatos centro specialistų, kurių patikrinimo išvadose pažeidimų, susijusių su vėdinimu, šildymu, apšvietimu neužfiksuota. Taigi, tinkamai naudojantis kamerų vėdinimo galimybėmis, t. y. atsidarant langus, neužkemšant ventiliacijos angos, Kauno kalėjime užtikrinamas tinkamas kamerų vėdinimas. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės pateiktais duomenimis. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Kauno kalėjimo pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų susijusių su Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, Higienos normų HN 134:2015 pažeidimais nesikreipė. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos įstaiga, žinodama apie tam tikrus gyvenamosios patalpos neatitikimus Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėms, Higienos normų HN 134:2015 reikalavimams, ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Teismo vertinimu, nesant pareiškėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovei tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius teiginius. Pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu nesikreipus į Kauno kalėjimo administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, atliekančias Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų neatitinkančių konkrečios gyvenamosios patalpos, spręstina, jog pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl gyvenamosios patalpos neatitikimo nustatytoms taisyklėms ir reikalavimams, nustatymas būtų teisiškai nereikšmingas dėl besiskiriančio patikrinimo ir ginčo laikotarpio. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovė ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ir pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai, jog gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrintas dirbtinis ir dieninis apšvietimas, taip pat, kad gyvenamojoje kameroje nebuvo tinkamas apšvietimas ir ventiliacija, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl kamerų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi

Pareiškėjas skunde teigia, jog sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio ir spintelės.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 13 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų dušo patalpose privalo būti įrengti: 1) dušo čiaupai (galvutės); 2) suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė; 3) kilimėlis arba grotelės; 4) veidrodis; 5) sieninė pakaba drabužiams; 6) lentynėlė higienos priemonėms; 7) kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai.

Atsakovė savo atsiliepime nurodė, jog atsakingi pareigūnai nuolatos prižiūri kamerose esančius baldus ir inventorių, todėl pastebėjus gedimus jie kuo skubiau šalinami. Kauno kalėjime veikia gedimų registravimo sistema, kuria gali naudotis darbuotojai, tačiau joje nėra užfiksuota duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreiptasi raštu ar žodžiu dėl trūkumų kamerose Nr. 303. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovės teiginiais, todėl, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateikti pareiškėjo argumentus paneigiantys įrodymai, jie yra atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl pasivaikščiojimo gryname ore ir pasivaikščiojimo kiemų įrengimų

Pareiškėjas skunde teigia, jog pasivaikščiojimas gryname ore trunka tik 1 valandą, pasivaikščiojimo kiemelyje nebuvo jokių šiukšlių kibirėlių, o atliekų konteineriai yra pastatyti arčiau nei 20 metrų iki gyvenamojo pastato.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų ir nuteistųjų teisė, bet ne pareiga, taigi pareiškėjui buvo tinkamai užtikrinama teisė į pasivaikščiojimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galiojanti suvestinė nuo 2020 m. gruodžio 22 d.) 14–18 punktai numato, jog tam, kad nuteistieji (suimtieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, įkalinimo įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, jų išorinės lauko sienos įrengiamos iš mūro, monolitinio gelžbetonio, surenkamo gelžbetonio arba plieninio karkaso apsiūto profiliuota skarda, pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos durys, kiemai dengiami metaliniais tinklais, išilgai pasivaikščiojimo kiemų sienų, ant žemės arba viršuje, įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno pakyla. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiami 120 cm pločio stogeliai, saugantys nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelių būklė yra gera atitinkanti higienos normų reikalavimus, nuolatos palaikoma švara (valo nuteistieji įdarbinti tvarkinių pareigose), dėl gamtinių veiksnių (kritulių, temperatūrų skirtumo) sezoniškai yra atliekamas sienų dažymas. Sienos nėra pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio. Teismas pažymi, jog pareiškėjo argumentai dėl šiukšlių kibirėlių neįrengimo yra nepagrįsti, kadangi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės jų nenumato. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliuose švarą ir tvarką turi palaikyti ir patys suimtieji, todėl pasibaigus pasivaikščiojimo laikui privalo susitvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Taip pat, teismas pažymi, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl neatliekamo ar netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo ar šiukšlių konteinerių, esančių per arti gyvenamųjų pastatų. Kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo, Kauno kalėjime buitiniams konteineriams saugoti įrengta aikštelė yra saugiu atstumu nuo gyvenamųjų pastatų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai dėl pasivaikščiojimo gryname ore ir pasivaikščiojimo kiemo netinkamo įrengimo yra nepagrįsti, todėl teismas juos atmeta.

Dėl parazitų naikinimo ir inventoriaus dezinfekavimo

Pareiškėjas skunde teigia, jog nebuvo vykdomi deratizacijos darbai, taip pat nebuvo dezinfekuojami čiužiniai.

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus apie buitinių parazitų, kenkėjų veisimąsi gyvenamosiose patalpose bei čiužinių nedezinfekavimą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pataisos įstaigoje pagal poreikį yra atliekami graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbai, taip pat pateikė duomenis, jog ginčo laikotarpiu tarp Kauno kalėjimo ir UAB „Doktrinas“ buvo sudaryta kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis, kuria paslaugų tiekėjas įsipareigojo teikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas. Taip pat atsakovė nurodė, jog minkštas inventorius yra nuolatos dezinfekuojamas bei pateikė tai patvirtinantį žurnalo išrašą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl patalpose pasirodžiusių kenkėjų ir prašęs juos išnaikinti.

Teismas daro išvadą, kad atsakovės pateikti duomenys apie kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbus paneigė pareiškėjo argumentus apie nepakankamą jų naikinimą. Be to, pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, aplaidžiai, lengvabūdiškai vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, o higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis tiek pataisos įstaigų personalas, tiek ir nuteistieji (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1374-624/2017).

Dėl sanitarinių mazgų įrengimo kamerose ir privatumo juose

Pareiškėjas nurodė, kad naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas privatumas.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 punkte numatyta, kad, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm arba ne mažiau kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Atsiliepime nurodoma, kad Kauno kalėjimo kamerose įrengti sanitariniai mazgai yra atitverti nuo likusios kameros, yra su durimis. Atitinkamai konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas taip įrengtose patalpose, jog naudojantis sanitariniu mazgu pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas.

Dėl maisto kokybės

Pareiškėjas nurodė, kad jam tiekiamas maistas buvo nekaloringas ir neskanus.

Pagal Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, 14–16 punktus, maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščių prieduose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į suimtųjų ir nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių) skaičių. Gaminant maistą, būtina griežtai laikytis gamybos technologinio proceso nuoseklumo. Vengiant kryžminio užteršimo, gaminamo maisto tiesioginis sąlytis per naudotus daiktus ar darbuotojų rankas su ankstesnių technologijos etapų produktais draudžiamas. Inventorius, keliantis kryžminio užteršimo grėsmę, turi būti aiškiai paženklintas ir naudojamas pagal paskirtį. Kalinimo įstaiga bent vieną kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus.

Atsakovė į bylą pateikė Kauno technologijos universiteto Maisto instituto maisto tyrimų centro 2022 m. spalio 4 d. protokolą Nr. 108 289, iš kurio matyti, kad pataisos įstaigoje teikiamo maisto maistingumas ir energetinė vertė atitinka reikalavimus. Atsakovė nurodė, jog periodiškai yra daromi gaminamo maisto tyrimai, o nuteistųjų, suimtųjų ir nuteistųjų areštu maitinimas yra orientuotas į sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, kadangi pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, taip pat skundo šioje dalyje nedetalizavo, išsamiai nepaaiškino, kada tiksliai maistas buvo tiekiamas netinkamos kokybės, kokiu būdu ir kuo remiantis pareiškėjas nustatė tiekiamo maisto netinkamą kokybę. Skundą šioje dalyje iš esmės grindė subjektyvaus pobūdžio argumentais apie prastą maisto skonį. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas dėl to būtų išsakęs pretenzijas pataisos įstaigos administracijai ar valgyklos personalui. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas šiuos pareiškėjo argumentus laiko abstrakčiais ir nepagrįstais.

Dėl socialinės reabilitacijos vykdymo

Pareiškėjas nurodo, kad pataisos įstaigoje jam nebuvo sudaryta galimybė į resocializaciją ir užimtumą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 57 straipsnyje numatyta, kad areštą atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja Kalėjimų departamentas, įgyvendina pataisos įstaigos administracija, įtraukdama į šią veiklą valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime laikomiems nuteistiesiems areštu laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. buvo siūloma dalyvauti Kauno miesto savivaldybes visuomenes sveikatos biuro atstovės sveikatos (medicinos) psichologės vykdomuose grupiniuose užsiėmimuose. Minimu laikotarpiu užimtumai buvo vykdomi kiekvienos savaitės ketvirtadienį (užsiėmimų trukmė nuo 1.30 val. iki 2 val.). Pažymėtina, kad kreiptis dėl socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo yra kiekvieno nuteistojo asmeninė pareiga. Su šia pareiga pareiškėjas buvo supažindintas. Pareiškėjas, būdamas Kauno kalėjime, dėl psichologo konsultacijų nė karto nesikreipė. Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos parenkamos įvertinus programos poreikį kiekvienam konkrečiam asmeniui, bausmės trukmę, paties nuteistojo motyvaciją dalyvauti programoje. Kadangi laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. nebuvo užfiksuota pareiškėjo prašymų bei atsižvelgiant į trumpą arešto bausmės atlikimo laikotarpį, elgesio pataisos programos pareiškėjo atžvilgiu jos nebuvo vykdomos.

Pažymėtina, kad dienotvarkėje numatytu grafiku nuteistieji areštu galėjo užsiimti pozityvia veikla – lankytis įstaigos viduje įrengtose sporto patalpose, dienotvarkėje numatytu išvedimo pasivaikščioti metu sportuoti lauko kiemeliuose, pagal Tardymo izoliatoriaus pastate laikomų nuteistųjų, nuteistųjų arešto bausme ir suimtųjų lankymosi bibliotekoje (skaitykloje), lankytis bibliotekoje ir tenkinti savišvietos poreikius, pagal Nuteistųjų arešto bausme televizijos žiūrėjimo grafiką, lankytis televizijos patalpoje, lavinti socialinius ir darbinius įgūdžius lankantis skalbykloje pagal Suimtųjų ir nuteistųjų arešto bausme naudojimosi skalbykla grafiką, užsirašius pas Resocializacijos skyriaus specialistą, atsakingą už sielovadą, tenkinti religinio pobūdžio poreikius. Pagal nuteistųjų areštu pageidavimą įstaigoje suteikiamos psichologo, socialinio darbuotojo paslaugos, pagalba.

Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, kad Kauno kalėjime nevykdavo jokios reabilitacijos programos, teismas pažymi, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjui dalyvauti reabilitacijos programose Kauno kalėjime buvo sudarytos visos galimybės, todėl nagrinėjamu atveju konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus nėra pagrindo.

Dėl neatlygintinos darbinės veiklos

Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo įdarbintas 2 valandoms tvarkyti patalpas kaip tai numatyta teisės aktuose.

Atsakovė nurodė, jog arešto bausmę atliekantys asmenys rotacijos principu skiriami atsakingais už gyvenamosios kameros tvarkymą, t. y. rytinio patikrinimo metu Resocializacijos skyriaus specialistas skiria už kameros tvarkymą atsakingą asmenį, kuris tvarko kamerą, plauna grindis, sanitarinius įrengimus, valo dulkes, vėdina patalpas, prižiūri švarą bei tvarką, saugo inventorių, įrengimus, apie pastebėtus trūkumus, pažeidimus, gedimus informuoja pareigūnus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės pateiktais duomenis, todėl, atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis deklaratyviu pareiškėjo skundo teiginiu ir konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl neatlygintinos darbinės veiklos.

Dėl emocinės būklės

Teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, jo patirti pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas, t. y žalingos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai; neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, todėl, priklausomai nuo ginamų vertybių specifikos, vieni kriterijai gali būti laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nagrinėjamu atveju, atsakovė nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į atsakovę dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose Nr. 303 ir netinkamai vykdomos socialinės reabilitacijos Kauno kalėjime ar dėl perkėlimo į kitą kamerą, nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad pareiškėjo neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Pravieniškių pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė