- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-20
- Bylos Nr.
- 2S-1347-123/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05108-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Nijolė Griškevičienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1347-123/2014
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. rugpjūčio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Aleksandrui Selezniovui, V. S., AB „Swedbank“ dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. S. kreipėsi į antstolį A. Selezniovą su 2014-04-16 skundu, prašydama paskelbti varžytynes Nr. 36962 neįvykusiomis vykdomosiose bylose Nr. 0010/08/06363, Nr. 0010/08/06362, kuriose parduoti pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrąja jungtine nuosavybe priklausantys nekilnojamieji daiktai: 5846/11691 dalis žemės sklypo, bendras plotas 1,1691 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamosios patalpos nuo 2-1 iki 2-11, bendras plotas 136,24 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei priimti patvarkymą dėl pagrindinių daiktų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)., bei priklausinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo iš pirmųjų varžytynių ir pradinės pardavimo kainos nustatymo. Nurodė, jog varžytynių metu buvo parduota tik dalis nekilnojamųjų daiktų, antraeiliai daiktai (priklausiniai) – kiemo statiniai (kiemo aikštelė, laiko tualetas, 2 šuliniai, 2 stoginės) liko neparduoti. Todėl pagrindinių daiktų pardavimas pažeidė esmines skolininkų teises (teisėtus lūkesčius gauti už parduodamus daiktus realią kainą) bei imperatyvias teisės normas. Turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta, o priklausiniai negalės būti parduoti kaip savarankiški nekilnojamieji objektai.
Antstolis A. Selezniovas 2014-04-18 patvarkymu Nr. S1-269067 atsisakė tenkinti pareiškėjos L. S. skundą ir persiuntė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-02 nutartimi pareiškėjos L. S. skundo netenkino. Nustatė, kad antstolis gavęs AB „Swedbank“ pateiktus vykdomuosius raštus dėl 5846/11691 dalies žemės sklypo ir gyvenamųjų patalpų nuo 2-1 iki 2-11 pardavimo iš varžytynių teisėtai ir pagrįstai varžytynes paskelbė tik dėl šio turto pardavimo. Konstatavo, kad nebuvo jokio pagrindo iš varžytynių pardavinėti neįkeisto turto, nes neįkeistas turtas gali būti realizuojamas tik tada, jei pardavus įkeistą turtą gautų lėšų nepakanka reikalavimui patenkinti. Pažymėjo, kad skolininkei priklauso tik 2/10 priklausinių (kitų statinių), todėl norą įsigyti dalį priklausinių gali išreikšti ir asmuo, kuriam priklauso likusios 8/10 dalys. Nurodė, kad vykdymo procesas pradėtas dar 2008 metais, turtas iš varžytynių pardavinėjamas nuo 2009 metų, todėl pareiškėjai buvo žinoma koks konkrečiai turtas parduodamas. Skolininkė neskundė nei vieno antstolio procesinio sprendimo iki to momento, kol turtas buvo parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja L. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-02 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nagrinėjamu atveju varžytynėse buvo parduoti tik pagrindiniai daiktai, neparduodant daikto priklausinių, nes nei viename patvarkyme ir/ar varžytynių apraše nebuvo nurodyti minėti daiktai. Mano, kad tik pagrindinių daiktų pardavimas pažeidė esmines skolininkų teises (teisėtus lūkesčius gauti už parduodamus daiktus realią kainą) bei imperatyvias materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismas netaikė daiktinės teisės normų bei jomis nesirėmė, todėl šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Apeliantų likęs nekilnojamas tunas (esantis kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype) galės būti parduodamas tik iš varžytynių ir abejotina, kad atsiras norinčių įsigyti vien tik inžinerinius statinius svetimame žemės sklype. Pardavus tik pirmaeilius daiktus, likę nekilnojamieji daiktai tapo nelikvidūs. Antraeilius daiktus pageidautų įsigyti asmuo valdantis žemės sklypą, kuriame ir yra šie statiniai. Kainos padidėjimas sudarė 4,47 procento nuo parduotų pagrindinių daiktų, tačiau pridėjus prie pagrindinių daiktų kainos ir priklausinių kainą, kainos padidėjimas nesudarytų privalomų 3 procentų kainos padidėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. Selezniovas prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad antstoliui vykdymui buvo pateikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2008-12-15 vykdomieji raštai Nr. 93/2008 ir Nr. 94/2008 bei Hipotekos skyriaus nutartys, kuriose nurodyta parduoti iš viešųjų varžytynių įkeistus daiktus. Pirmąja eile skola išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, nei antstolis, nei pareiškėja negali keisti galiojančios teismo nutarties ir vykdomojo rašto turinio.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų parduodant iš varžytynių įkeistą turtą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nustatyta, kad antstolio A. Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/08/06363 ir Nr. 0010/08/06362, kurios pradėtos vykdyti pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-15 išduotus vykdomuosius raštus Nr. 93/2008 ir Nr. 94/2008 dėl įkeistų daiktų – 5846/11691 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 1,1691 ha, ir gyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2-1 iki 2-11, bendras plotas 136,24 kv. m., esančių (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių L. S. ir V. S. – pardavimo iš varžytynių išieškotojui AB „Swedbank“. Vykdomosios bylos užvestos 2008 metais, turtas iš varžytynių pardavinėjamas nuo 2009 m. Pareiškėjos įsiskolinimas kreditoriui pagal vykdomuosius raštus yra 514 128,56 Lt, ginčo turtas varžytynėse parduotas už 125 106 Lt (pradinė turto pardavimo kaina – 119 520 Lt).
Apeliantės manymu, varžytynėse buvo parduoti tik pagrindiniai daiktai, neparduodant daikto priklausinių, ir tai pažeidė esmines skolininkų teises ir teisėtus lūkesčius gauti už parduodamus daiktus realią kainą.
CPK 664 straipsnis nustato, kad: 1) pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; 2) antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; 3) trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; 4) ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; 5) penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo antstolis A. Selezniovas, gavęs AB „Swedbank“ pateiktus vykdomuosius raštus dėl 5846/11691 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 1,1691 ha, ir gyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2-1 iki 2-11, bendras plotas 136,24 kv. m., esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių, vadovaudamasis vykdomaisiais raštais, pagrįstai varžytynes paskelbė tik dėl šio turto pardavimo, ir iš varžytynių nepardavinėjo antraeilių daiktų (priklausinių) – kiemo statinių.
CK 4.171 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, hipotekos objektu laikomas pagrindinis daiktas ir visi esami ar būsimi antraeiliai daiktai, išskyrus daikto pajamas. Antraeiliai daiktai laikomi įkeistais hipoteka, nors jie ir nenurodyti hipotekos sandoryje. Tačiau pažymėtina, kad hipotekos santykių reglamentavimo kontekste statiniai laikytini ne antraeiliais daiktais (CK 4.14 str. 1 d.), o pagrindiniais (CK 4.12 str.), dėl kurių neįkeitimo gali būti susitarta, taip paneigiant įstatymų numatytą prezumpciją, jog įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai. Priešingas aiškinimas iškreiptų darnią hipotekos teisinių santykių reglamentavimo sistemą, nepagrįstai išplėstų hipotekos kreditoriaus teises ir paneigtų šalių sutarties laisvės principą. Nagrinėjamu atveju kiemo statiniai nebuvo įkeisti, varžytynių paskelbimo metu nebuvo žinoma už kokią kainą bus parduotas turtas, ir ar bus visiškai padengtas įsiskolinimas kreditoriui, todėl nebuvo jokio pagrindo pardavinėti iš varžytynių neįkeisto turto.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad vykdymo procesas pradėtas dar 2008 metais, turtas iš varžytynių pardavinėjamas nuo 2009 metų, todėl pareiškėjai buvo žinoma koks konkrečiai turtas parduodamas, tačiau skolininkė neskundė nei vieno antstolio procesinio sprendimo iki to momento, kol turtas buvo parduotas iš varžytynių. Apeliantė nurodo, kad pardavus tik pirmaeilius daiktus, likę nekilnojamieji daiktai tapo nelikvidūs, tačiau nepateikia šį teiginį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.). Apeliantės nurodyti argumentai dėl kainos padidėjimo procento pagal CPK 713 straipsnio 4 dalį nėra teisiškai reikšmingi, nes priklausiniai viešosiose varžytynėse pardavinėjami nebuvo, todėl laikytina, jog kainos padidėjimas sudarė 4,47 proc.
Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.