- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-08-08
- Bylos Nr.
- I-3381-160/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Zita Smirnovienė (pran.), Arūnas Dirvonas, Petras Viščinis
- Pareiškėjas
- G. G.
- Trečiasis asmuo
- J. S., M. D., R. P.
- Advokatai
- Raimondas Pakšys, Arūnas Petronis
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, teisėjų Arūno Dirvono ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Vidai Verikienei, dalyvaujant G. G. atstovui advokatui Raimondui Pakšiui, Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei Zitai Malovai, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui advokatui Arūnui Petroniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. įgalioto atstovo advokato Raimondo Pakšio skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos aktų panaikinimo (tretieji suinteresuotieji asmenys J. S., M. D. ir R. P.).
Aprašomoji dalis
nustat ė:
G. G. įgaliotas atstovas advokatas Raimondas Pakšys prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-02-08 įsakymo Nr. 2.3-1172-(01) „Dėl leidimo rengti žemės sklypo Smalinės k., Vilniaus mieste (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“ preambulę, 1 ir 3 punktus, taip pat panaikinti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2008-02-26 išduotą leidimą Nr. R20-01 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Paaiškino, kad G. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis su kitais trimis bendraturčiais J. S., M. D. ir R. P. turi 1,8 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Vilniaus mieste, Smalinės kaime (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus k.v.). Jis nori keisti savo sklypo dalies paskirtį pagal Vilniaus miesto bendrojo sprendinius ir atsidalinti iš bendrosios dalinės sklypo nuosavybės pagal sklypo detaliojo teritorijų planavimo projektą. Tačiau bendraturčiai savo dalių paskirties keisti neketina ir nori atsidalinti pagal jų 2006 m. pabaigoje – 2007 m. pradžioje parengtą atsidalinimo projektą. Ginčas dėl atidalinimo pagal J. S., M. D. ir R. P. paruoštą projektą yra nagrinėjamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme. Tik 2008-03-26 vykusio parengiamojo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-752-734/2008 metu tretieji suinteresuoti asmenys pateikė Vilniaus apskrities viršininko 2008-02-08 įsakymą Nr. 2.3-1172-(01) „Dėl leidimo rengti žemės sklypo Smalinės k., Vilniaus mieste, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“ ir šio įsakymo pagrindu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2008-02-26 trims (iš keturių) bendraturčiams J. S., M. D. ir R. P. išduotą leidimą Nr. R20-01 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Iki tol G. G. apie šį įsakymą ir leidimą žinoma nebuvo, todėl skundas administraciniam teismui buvo paduotas per mėnesį laiko nuo sužinojimo apie skundžiamus aktus. Priimant sprendimą VAVA privalėjo taikyti Civilinio Kodekso nuostatas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės teisę (4.72, 4.75 ir kt. str.). Tai reiškia, kad joks sprendimas dėl valdymo, naudojimo ar disponavimo bendru sklypu negali būti priimtas, jeigu bendraturčio G. G. valia yra nežinoma arba kai yra žinoma, jog tarp sklypo bendraturčių yra kilęs ginčas dėl to, kokio teritorijų planavimo dokumento (specialiojo ar detaliojo) pagrindu reikia atsidalinti iš bendrosios nuosavybės. VAVA, išleisdama skundžiamą įsakymą ir leidimą, pažeidė bendraturčio G. G. teises ir teisėtus interesus. Be to, ginčijamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d, nes yra nemotyvuotas. Išleisdama įsakymą VAVA patenkino neteisėtą ir nepagrįstą trečiųjų suinteresuotųjų asmenų reikalavimą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2885-484/2008, kurioje tretieji suinteresuoti asmenys prašo įpareigoti atsakovą VAVA per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, padalijant žemės sklypą. Esant ginčui teisme dėl sklypo pertvarkymo, tokio įsakymo priėmimas nėra galimas. G. G. dėl ginčo sklypo detaliojo teritorijų planavimo projekto kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, kuris jo prašymo nesvarstė. Apskundus teismui šiuos veiksmus Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija 2008-02-07 sprendimu jo skundą patenkino ir administracijos direktorių įpareigojo priimti sprendimą dėl jo prašymo sklypo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008-04-11 raštu informavo, kad remiantis Vilniaus apskrities viršininko įsakymu, kuris yra ginčijamas šioje byloje, yra išduotos planavimo sąlygos vietovės lygmens specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr.A620-68-(10.9-MPD-3). Perduoti planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį atsisakė argumentuodama, kad šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybėje svarstoma galimybė organizuoti teritorijos tarp Sidaronių ir Mozūriškių gatvių teritorijos, į kurią patenka ir ginčo sklypas, detaliojo plano rengimo, todėl teritorijos planavimą tikslinga spręsti kompleksiškai. Rengiant detalųjį planą atliekami sudėtingesni, aukštesnių kvalifikacijų reikalaujantys darbai, atsižvelgiant ir į miesto, ir į gretimų sklypų ypatybes, jie nepaneigia kitų bendratučių teisės į atsidalinimą, tiksliau nustato sklypo dalių vertes ir analizuoja kitas aplinkybes, kurios neanalizuojamos ruošiant sklypo padalinimo projektą, todėl šis sklypų padalinimo būdas yra labiau pagrįstas. (b. l. 3 – 6).
Teismo posėdžio metu G. G. atstovas skundą palaikė jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad iš tiesų ginčas tarp pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų kilo dėl to kokiomis teritorijų planavimo procedūromis remiantis bendraturčiai turi atsidalinti savo dalis iš bendrosios nuosavybės. Pareiškėjas siekia, kad atsidalinimas vyktų naudojantis detaliojo planavimo procedūra, tretieji suinteresuoti asmenys siekia padalinimo pagal žemėtvarkos projektą. Kadangi žemė yra miesto teritorijoje, priskirtoje miestui po 1995 metų, šiuo metu pagal žemėtvarkos projektą atidalijimas iš bendro žemės sklypo, nors jis priskirtas žemės ūkio paskirties sklypui, nebėra galimas, nes nuo 2008-03-01 įsigaliojo Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimas, kuris leidžia pagal žemėtvarkos projektus žemės sklypo padalinimą tik kaimo vietovėse. Todėl Vilniaus apskrities viršininkas išduodamas leidimą likus iki įstatymo įsigaliojimo tik 2 dienoms, aiškiai siekė pažeisti pareiškėjo teises į teisingesnę sklypo padalinimo procedūrą. Be to, pareiškėjas dėl tokios sklypo padalijimo procedūros nesutiko, todėl prieš priimant sprendimą Vilniaus apskrities viršininkas turėjo gauti iš trečiųjų suinteresuotų asmenų teismo sprendimą, kad pareiškėjas tokio sutikimo neduoda nepagrįstai ir tik turėdama tokį sprendimą galėjo priimti įsakymą. Kadangi toks teismo sprendimas nebuvo pateiktas – įsakymas pažeidžia pareiškėjo teises ir turi būti naikinamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo būdo, atidalijimo klausimą, vadovaujantis LR civilinio kodekso 4.80 str. 2 d. pagal vieno iš bendraturčių ieškinį sprendžia bendrosios kompetencijos teismas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos raštais 2007-04-25 Nr. 3B-(7.5)-P-455-529, bei 2008-01-04 Nr. 3B-(3.5)-P-1183-9 pateikė nuomonę dėl žemės sklypo, esančio Smalinės k., Vilniaus m. sav., leidimo padalinti į du žemės sklypus, bei pertvarkymo projekto rengimo tvarkos. Civilinio kodekso 4.80 straipsnyje įtvirtintos žemės sklypo bendraturčio teisės atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios nuosavybės realizavimas siejamas su nustatyta tvarka parengto teisės aktų reikalavimus atitinkančio žemės sklypo projekto parengimu (b. l. 72 – 73).
Teismo posėdžio metu Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovė skundą prašė atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad tretieji suinteresuoti asmenys dėl sklypo padalinimo atsidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės į VAVA kreipėsi jau žymiai anksčiau ir dar 2007-02-19 buvo išduotas leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Parengus projektą ir G. G. nesutinkant atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, ginčas buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme. Leidimas buvo išduotas sklypą padalinti į 4 dalis. Vėliau tretieji suinteresuoti asmenys apsigalvojo dėl atsidalinimo tarpusavyje ir paprašė pakeisti leidimą, leidžiant sklypą atidalinti į 2 dalis. Sprendimo pakeitimo procedūros užtruko, tačiau jos buvo baigtos ir 2008-02-08 sprendimas buvo priimtas, panaikinant ankstesnįjį sprendimą dėl sklypo atidalinimo į 4 dalis ir leidžiant sklypą dalinti į 2 dalis. Taigi VAVA priėmė sprendimą laikantis sprendimo priėmimo metu galiojančio įstatymo ir šis sprendimas nebuvo naujas, juo buvo tik koreguojamos atidalinimo dalys. Jeigu dėl atsidalinimo projekto ar išvis atsidalinimo galimybės natūra kyla ginčas, jis turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Jei teismas nuspręstų, kad atsidalinimas dalinant sklypus negalimas, nes tai pažeistų kurio nors iš bendrasavininkių teises, toks atsidalinimas toliau ir nebūtų vykdomas. VAVA išduotas leidimas tik nustato procedūros pradžią, kurios metu turi būti išsprendžiami visi kiti klausimai, tame tarpe ir pareiškėjo nesutikimo atsidalinti pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Todėl VAVA sprendimą dėl leidimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą dėl žemės sklypo padalijimo, bendrasavininkių raštiškų sutikimų nereikalauja. Tokių sutikimų reikalauti nėra numatyta įstatymuose, o CK 4.80 straipsnis suteikia teisę atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės kiekvienam bendraturčiui, nors kiti ir nesutinka.
Atsiliepimu į skundą tretieji suinteresuotieji asmenys prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo nuostatų 2.3 punktu, tretieji suinteresuotieji asmenys pageidauja nekilnojamojo turto registre įregistruotą ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą atidalinti į dvi dalis. Dėl šios priežasties 2007-02-05 pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui ieškinį, nurodant, kad padalinus turtą ir nustačius žemės sklypų ribas, G. G. teisės nenukentėtų, kadangi žemės sklypui liktų ta pati tikslinė žemės naudojimo (žemės ūkio) paskirtis, vienodas žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis, žemės sklypų gamtinės ir ūkinės savybės yra tos pačios. Vadovaudamiesi 2007-11-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi 2007-11-29 su prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašydami išduoti leidimą dėl žemės sklypo atidalijimo į dvi dalis: ¾ ir ¼. Šis leidimas buvo išduotas 2008-02-26. Mano, kad Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymų nuostatos suteikia jiems galimybę žemės sklypą naudoti, valdyti ir atsidalinti nuo bendrasavininkio G. G., nerengiant detalaus plano, kurį jis pageidauja rengti, neatsižvelgdamas į tai, kad tretieji suinteresuotieji asmenys – trys bendrasavininkiai jam sutikimo nedavė (b. l. 26 – 31).
Teismo posėdžio metu trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas skundą prašė atmesti ir paaiškino, kad bendraturčiai nori atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo savo dalį nuo G. G. dalies ir šiam atidalinimui rinkosi kelią, kuris yra tinkamiausias atsidalinimui. Šiuo metu tretieji suinteresuoti asmenys nepageidauja keisti sklypo naudojimo paskirties, taip pat jame ką nors statyti, todėl pareiškėjas, be jų sutikimo, negali atlikti jų dalies sklypo detaliojo planavimo. Detaliojo planavimo procesas yra ilgesnis ir reikalauja daugiau išlaidų, todėl tretieji suinteresuoti asmenys pasirinko kitą atidalinimo iš bendrosios nuosavybės kelią – pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Toks atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kelias tretiesiems suinteresuotiems asmenims yra leidžiamas įstatymo, kadangi jie šią atidalinimo procedūrą pradėjo dar 2007 metų pradžioje, 2007-02-19 buvo gavę leidimą sklypą padalinti į 4 dalis, o ginčijamu sprendimu šis leidimas buvo pakeistas, tretiesiems suinteresuotiems asmenims nusprendus tarpusavyje palikti vieną sklypą, atsidalinant tik nuo bendraturčio G. G.. Todėl nepagrįstas pareiškėjo atstovo tvirtinimas, kad VAVA priėmė sprendimą skubotai ir leidimas išduotas tuomet, kai buvo žinoma, kad už 2 dienų leidimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą išduoti jau nebus galima.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vilniaus apskrities viršininko 2008-02-08 įsakymo Nr.2.3-1172-(01) „Dėl leidimo rengti žemės sklypo Smalinės k., Vilniaus mieste, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“, preambulėje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-31 įsakymu Nr.3D-265D1-308 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, atsižvelgiama į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008-01-04 raštą Nr.3B-(3.5)-P-1183-9 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“, 2006-11-16 jungtinės veiklos sutartį ir tenkinamas J. S., M. D. ir R. P. 2007-11-29 prašymas.
Įsakymo 1 punktu leidžiama J. S., M. D., G. G. ir R. P. rengti 18000 kv.m ploto privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Smalinės k., Vilniaus mieste, sklypo formavimo ir pertvarkymo (padalijimo) projektą, numatant, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, padalinti sklypą į dvi dalis, suformuojant atskirus žemės sklypus.
Įsakymo 3 punktu pavedama Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjai L. K. pagal šio įsakymo sąlygas pakartotinai išduoti planavimo organizatoriui nustatytos formos leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (b.l.12).
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2008-02-26 J. S., M. D. ir R. P. išdavė leidimą Nr.R20-01, kuriuo apibrėžtos 18000 kv.m ploto žemės sklypo Smalinės k., Vilniaus mieste, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo į du sklypus sąlygos (b.l.13).
Išvardintus įsakymo preambulę ir 1 bei 3 punktus, o taip pat išduotą leidimą G. G. atstovas prašo panaikinti dėl to, kad įsakymas priimtas neturint bendraturčio G. G. sutikimo dėl tokios atidalinimo iš bendro turto procedūros ir dėl to, kad atidalijimas naudojant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neatspindi tikrosios sklypo dalių vertės bei šiuo metu pagal galiojančius įstatymus tokia atidalijimo procedūra miestams priskirtoje žemėje negalima.
1.Dėl bendraturčio sutikimo išduodant leidimą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Ginčas yra kilęs dėl žemės ūkio paskirties sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų apsisprendimas atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, paliekant G. G. jo turimą turto – žemės dalį atskirai suformuotu žemės sklypu, yra pagrįstas įstatymu. Šiuo atveju pagrindiniame įstatyme, reglamentuojančiame turtinius santykius – Civiliniame kodekse, nėra įvirtinta nuostata, kad pradedant atsidalijimo iš turto procedūrą, reikėtų visų bendratučių raštiško sutikimo. Įstatymu akcentuojama vieno (ar kelių) bendratučių teisė atsidalinti iš bendro turto. Jei bendraturtis, nuo kurio dalies yra atsidalijama, nesutinka atsidalinti ar nesutinka dėl atsidalijimo iš turto būdo, ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Šiuo atveju yra atsidalijama iš specifinio nekilnojamojo turto – žemės sklypo. Todėl norint atsidalinti iš bendro turto, siekiantis atsidalinti bendraturtis turi laikytis ne tik CK nustatytų normų, bet ir specialaus įstatymo, reglamentuojančio žemės teritorijų režimą, reikalavimų – Teritorijų planavimo įstatymo normų. Teritorijų planavimo įstatymas yra nustatęs procedūras, kurių reikia laikytis, norint atsidalinti iš bendro turto žemės sklypą, ( šio įstatymo 15, 22 str), tačiau šiame įstatyme bendraturčiams dėl sklypų padalijimo siekiant atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra keliama daugiau reikalavimų, nei įtvirtinta Civiliniame kodekse. Taigi siekiant atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nors bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, ir pradedant procedūrą dėl atidalijimo, bendraturčio, nuo kurio atsidalijama, raštiškas sutikimas nėra reikalaujamas. Jei bendraturtis nesutinka atsidalinti ar nesutariama dėl atsidalijimo būdo ar turto konkrečios dalies, ginčas sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Todėl pareiškėjo argumentas, kad Vilniaus apskrities viršininkas išduoti leidimą dėl žemės sklypo padalijimo pagal bendratučių dalis galėjo tik gavęs visų bendratučių sutikimą, nepagrįstas. Toks sutikimas reikalingas ne dėl atsidalijimo iš turto, tačiau dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto valdymo (CK 4.75 str). Jei atsidalinant iš bendro turto tretieji suinteresuoti asmenys būtų siekę pakeisti ir žemės paskirtį ir planuoti joje statybas ar kitą veiklą, tai yra vykdyti turto disponavimo veiksmus, tuomet toks visų bendratučių sutikimas būtų reikalaujamas. Tačiau tretieji suinteresuoti asmenys žemės sklypo paskirties pakeitimo nesiekė, todėl sprendžiant vien savo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, išankstinis bendraturčio sutikimas, kuris priešinasi tokiam atidalijimui ar nesutaria dėl atidalijamos dalies vietos natūra, procedūrų padėjimui, nereikalaujamas. Bendraturčio nesutikimo atsidalinti priežastys ar atidalinamos dalies atitikimas turimai nuosavybės teise daliai, turi būti nagrinėjamas sprendžiant ginčą dėl atidalinimo bendrosios kompetencijos teisme.
2.Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės turto procedūros.
Jungtinės veiklos sutartis (b.l.55) tvirtina, kad 2006-11-16 žemės sklypo Smalinės k., Vilniaus mieste unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčiai J. S., M. D. ir R. P. susitarė dėl savo dalių atsidalijimo nuo kito bendraturčio – G. G. dalies. 2007-02-06 Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr.2.3-1166-01 leido nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, padalinant sklypą į keturias dalis suformuoti atskirus žemės sklypus. 2007-02-19 buvo išduotas leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (b.l.56). Nesutinkant dėl atidalijimo, Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme tretieji suinteresuoti asmenys iškėlė civilinę bylą. Civilinės bylos nagrinėjimo metu tretieji suinteresuoti asmenys pakeitė valią dėl atidalijimo sklypų skaičiaus ir 2007-07-24 kreipėsi į apskrities viršininką gauti leidimą sklypą dalinti ne į 4, o į dvi dalis (b.l.57). Sprendimas leisti dalinti sklypą į dvi dalis buvo priimtas 2008-02-08 (b.l.12). Pagal tuo metu galiojusią Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies redakciją, žemės ūkio paskirties žemės sklypai atidalijami, išskyrus atvejus, kai jų dalinti dalimis neleidžiama, vietoj detaliųjų planų rengiant žemėvaldų planus (projektus). Kadangi tretieji suinteresuoti asmenys siekė atidalinti žemės ūkio paskirties žemę nekeičiant jos paskirties, tokia atidalijimo procedūra buvo nustatyta įstatymo ir išleisdamas įsakymą bei išduodamas leidimą, Vilniaus apskrities viršininkas įstatymo nepažeidė. Pareiškėjo argumentas, kad procedūra yra neužtikrinamas teisingas žemės padalijimas, nepagrįsta, kadangi pareiškėjas taip pat turi teisę rengti žemės padalijimo projektus ir siūlyti teisingus žemės padalijimo variantus. Tai, kad nuo 2008-03-01 pasikeitė žemės ūkio paskirties žemės miestų teritorijose padalijimo procedūros ( iš žemėvaldų planų (projektų) rengimo į detaliųjų planų rengimą), nedaro negaliojančiu pradėto vykdyti Vilniaus apskrities viršininko sprendimo leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Tuo labiau, kad remiantis CK 4.75 straipsnio nuostatomis, rengiant detalųjį planą, kaip kad pageidautų pareiškėjas, trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės daliai paskirties pakeitimas, kuris priskiriamas prie disponavimo turtu, be jų sutikimo, nėra galimas. Teisė rengti detalųjį planą ir keisti savo dalies sklypo paskirtį pareiškėjui išlieka po sklypo padalijimo be buvusių bendratučių sutikimo.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 87 straipsniu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
G. G. įgalioto atstovo advokato Raimondo Pakšio skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008-02-08 sprendimo Nr.2.3-1172-(01) „Dėl leidimo rengti žemės sklypo Smalinės k., Vilniaus mieste, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“ preambulės, 1 ir 3 punkto panaikinimo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008-02-26 išduoto leidimo Nr.R20-01 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą panaikinimo atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.