Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su pareiškėjos E. G. pareiškimu dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-356-650/2026 nagrinėjimo ir prašymu perduoti nagrinėti civilinę bylą kitam apygardos teismui

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjai kyla pagrįstų abejonių dėl civilinę bylą nagrinėjančio Šiaulių apygardos teismo teisėjų šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi. Ieškovės žiniomis, Šiaulių apygardos teisme dirba teisėjas N. M., kurio sutuoktinė dirba ieškovės Respublikinės Šiaulių ligoninės teisės skyriaus vedėja, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl galimo šališkumo stokos ir ieškovės sąmoningo siekio perduoti apeliacinio skundo nagrinėjimą būtent Šiaulių apygardos teismui. Abejones sustiprina ir aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo teisėja nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnyje nustatytomis bylų pagal apeliacinius skundus priskyrimo nagrinėti taisyklėmis, byla buvo priskirta Šiaulių apygardos teismui pagal ieškovės pasirinkimą.

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

5. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

6. Pareiškėja nušalinimą visam Šiaulių apygardos teismui grindžia aplinkybėmis, kad: 1) pirmosios instancijos teismo teisėja nesivadovavo CPK 62³ straipsnyje nustatytomis bylų pagal apeliacinius skundus priskyrimo nagrinėti taisyklėmis, byla buvo priskirta Šiaulių apygardos teismui pagal ieškovės pasirinkimą; 2) Šiaulių apygardos teisme dirba teisėjas N. M., kurio sutuoktinė dirba ieškovės teisės skyriaus vedėja.

7. Vadovaujantis CPK 62³ straipsnio 1 dalimi, bylos pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo, nutarties paskirstomos naudojantis kompiuterine programa apygardų teismams, atsižvelgiant į jų darbo krūvį ir vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo taisyklėmis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, naudojantis kompiuterine programa paskirstytų bylų teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. Pagal nuo 2025 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusius Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 13P‑115‑(7.1.2.E), (toliau – Aprašas) 26.2 ir 26.3 papunkčius, bylos, LITEKO elektroninės bylos kortelėse turinčios priskirtą požymį dėl jų skirstymo CPK 62³ straipsnio nustatyta tvarka, priskiriamos bendrai skirstomoms byloms ir jų skirstymas LITEKO vyksta automatiniu būdu. LITEKO Bylų skirstymo modulis, nustatydamas CPK 62³ straipsnio įtvirtinta tvarka skirstytinos bylos paskyrimą teisėjui, pagal Apraše nustatytus kriterijus sudaro šią bylą galinčių nagrinėti visuose apygardų teismuose dirbančių teisėjų eilę.

8. Iš viešos bylų paskirstymo protokolų (https://liteko.teismai.lt/protokolai/paieska.aspx?m=1) paieškos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo teisėja civilinę bylą Nr. e2-147-476/2026 su apeliaciniu skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 22 d. sprendimo ir atsiliepimą į jį pagal teismingumą išsiuntė Šiaulių apygardos teismui. Šiaulių apygardos teisme gauta civilinė byla, kaip turinti priskirtą požymį „Bylos automatiniu būdu“, 2026 m. kovo 18 d. paskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismo teisėjai, civilinei bylai suteiktas Nr. e2A-356-650/2026.

9. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad civilinė byla Šiaulių apygardos teismui pirmiausia buvo perduota pagal teismingumo taisykles, t. y. teismui, kompetentingam nagrinėti apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo sprendimų. Po bylos gavimo Šiaulių apygardos teisme jos paskyrimas konkrečiam teisėjui buvo atliktas LITEKO sistemoje automatizuotu būdu, laikantis CPK 62³ straipsnyje įtvirtintos bylų paskirstymo tvarkos ir Teisėjų tarybos patvirtinto Aprašo. Vien tai, kad byla pirmiausia buvo išsiųsta Šiaulių apygardos teismui pagal teismingumą, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo nukrypta nuo CPK 62³ straipsnyje nustatytos bylos paskirstymo tvarkos ar byla buvo priskirta Šiaulių apygardos teismui pagal ieškovės pasirinkimą.

10. Kiti pareiškėjos pareiškime dėl nušalinimo išdėstyti teiginiai taip pat nesudaro pagrindo nušalinti Šiaulių apygardos teismo nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Vien aplinkybė, kad Šiaulių apygardos teisme dirba teisėjas, kurio sutuoktinė yra susijusi darbo santykiais su viena iš bylos šalių ir kuris neįtrauktas į civilinę bylą nagrinėjančios kolegijos sudėtį, savaime nesuponuoja visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų suinteresuotumo byloje sprendžiamais klausimais bei neatitinka CPK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, dėl kurių civilinė byla negalėtų būti nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Pareiškėja nenurodo jokių duomenų apie šios aplinkybės ryšį su bylą nagrinėjančia teisėjų kolegija ar kitais Šiaulių apygardos teismo teisėjais, todėl nėra pagrindo abejoti visų šio teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą. Nagrinėjamu atveju nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad egzistuoja tokios aplinkybės, kurios galėtų kelti pagrįstų abejonių dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumo ar suponuotų būtinybę nušalinti visą teismą nuo bylos nagrinėjimo.

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos pareiškimas nušalinti Šiaulių apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2A-356-650/2026 nagrinėjimo bei prašymas bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos E. G. pareiškimo dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-356-650/2026 nagrinėjimo ir prašymo perduoti nagrinėti civilinę bylą kitam apygardos teismui.