Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-07-12 · Civilinė byla Nr. 2A-933-622/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-08-22Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-12Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-12
Bylos Nr.
2A-933-622/2013
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01429-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audrius Saulėnas (pirm.), Bronius Valius, Almantas Padvelskis
Atsakovas
A. M.
Ieškovas
M. M.
Išvadą teikia
Tauragės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, A. M.
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-933-622/2013Teisėjas V. Jurjonas (Proceso Nr. 2-46-3-01429-2012-6)
Procesinio sprendimo kategorijos 77.4.3; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei A. M. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija duodanti išvadą Tauragės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius ir A. M. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra M. M. tvarką.

Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama patvirtinti jos pasiūlytą bendravimo su dukra tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-02-13 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nustatė ieškovo bendravimo su dukra M. tvarką, priteisė ieškovui iš atsakovės 143 Lt žyminį mokestį, priteisė valstybei iš atsakovės 38,72 Lt pašto išlaidų, kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad abi šalys sutiko, kad tiek tėvas, tiek motina turi teisę bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime. Teismas sprendė, kad ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka tinka abiem šalims, tuo tarpu atsakovės siūlomos bendravimo tvarkos sąlygos nepagrįstai griežtos ieškovo atžvilgiu, bei ribotų jo galimybes bendrauti su dukra. Atsakovė nepagrindė jos siūlomų bendravimo tvarkos sąlygų, todėl priešieškinį iš esmės atmetė.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės. Jos pateikta bendravimo su vaiku tvarka yra detalesnė, racionalesnė ir labiau užtikrinanti vaiko interesus. Teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia dukros interesus. Nesutinka su teismo nustatytomis bendravimo tvarkos sąlygomis. Pirmos sąlygos nustatymas yra netikslingas, nes ieškovas gyvena Vilniuje, todėl šia teise neturės galimybių pasinaudoti. Trečioje sąlygoje nustatytas bendravimo būdas ir laikas gali pakenkti vaiko sveikatai, todėl bendravimas telefonu ir internetu turėtų būti ribojimas. Ketvirtoje sąlygoje nepagrįstai nustatytas per ilgas vaiko pasiėmimo laikotarpis bei ieškovo teisė paimti vaiką iš bet kokios jo buvimo vietos, nes tai gali psichologiškai traumuoti dukrą. Teismas turėjo nustatyti, kad vasaros atostogas ieškovas turėtų suderinti su jos atostogomis iki gegužės mėn. 1 d., todėl iš dalies nesutinka su penkta sąlyga. Kadangi Šv. Kalėdos yra išskirtinė šeimos šventė, todėl vaikas šią šventę kiekvienais metais turėtų praleisti su motina, be to nustatytas nepagrįstai per vėlus vaiko parvežimo į namus laikas, todėl su septinta sąlyga irgi nesutinka. Teismo nustatyta dešimta sąlyga yra neaiški, nedetalizuojama kokios priežastys turėtų būti svarbios, kad vaikas negalėtų bendrauti su tėvu. Teismas, nustatydamas vaiko bendravimo tvarką atsižvelgė tik į ieškovo siekį maksimaliai bendrauti su vaiku, bet neatsižvelgė į vaiko interesus. Teismas nesiaiškino ir nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į institucijos išvadą, neišreikalavo įrodymų dėl ieškovo patraukimo administracinėn atsakomybėn, kurie svarbūs charakterizuojant ieškovo asmenybę. Teismas, tenkindamas ieškinį ir priešieškinį iš dalies, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kurios turėjo būti paskirstytos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismo nustatyta bendravimo tvarka atitinka ir nepažeidžia dukros interesų, o atsakovės siūloma bendravimo tvarka būtų naudinga ne dukrai, o jai pačiai. Be to, pati atsakovė sutiko su jo pasiūlyta bendravimo tvarka. Teismas tinkamai vertino įrodymus, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtas ir pagrįstas, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir išplėtojęs gausią ir vienodą įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės tinkamai įvertino ir išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, atskleidžiant bylos esmę, objektyviai ir teisingai vertino įrodymus, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir tyrimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Tarp šalių kilo ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra ir dalyvavimo jos auklėjime tvarkos nustatymo. Sprendžiant kilusį ginčą aktualus Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Bylos duomenimis šalių dukra gyvena su motina, ieškovas nori bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau ginčo šalims gyvenant skyrium, jis neturi galimybės įgyvendinti šios teisės. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgė tiek į ieškovo, tiek į atsakovės pateiktas bendravimo tvarkos sąlygas, į Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, kad vaikui būtina bendrauti tiek su motina, tiek su tėvu, taip pat į ieškovo norą bendrauti su vaiku bei į tai, kad toks ieškovo išreikštas noras nepažeidžia vaiko interesų, nedaro neigiamos įtakos vaiko asmenybės formavimui, ugdymui, sveikatai ir poilsiui. Priešingai, vaikui sudaroma galimybė kuo glaudžiau bendrauti ne tik su motina su kuria nustatyta dukros gyvenamoji vieta, bet ir su skyrium gyvenančiu tėvu. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovui būtų apribota tėvo valdžia, uždrausta bendrauti su vaiku, Vaikų teisių skyrius pritarė tėvo bendravimui su dukra. Duomenų, kad ieškovas netinkamai elgiasi su dukra, kad jų santykiai yra konfliktiški byloje nėra, o tai kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra įtempti ir tarp jų pačių nuolat kyla konfliktai, nėra pagrindas riboti dukros bendravimą su tėvu. Pažymėtina, kad kiekvienas vaikas pilnavertį gyvenimą gali turėti tik bendraudamas su abiems tėvais, nepriklausomai nuo to, kad tėvai tarpusavyje nesutaria bei gyvena skyrium. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės argumentus, kuriais ji motyvuoja, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaiko interesus, kenkia jo sveikatai, atmeta kaip nieko nepagrįstus ir sprendžia, kad būtent atsakovės siūloma bendravimo tvarka būtų naudinga tik pačiai atsakovei ir nepagrįstai ribotų ieškovo galimybę bendrauti su dukra bei pažeistų vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos faktines aplinkybes, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bendravimo su vaiku tvarkos turinį ir nustatė tinkamą šalių dalyvavimo auklėjant dukrą ir bendravimo su ja tvarką, kuri atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus ir sudaro galimybę skyrium gyvenančiam ieškovui maksimaliai įgyvendinti savo teisę bendrauti su vaiku, nes tėvas, lygiai taip pat kaip ir motina, turi teisę ir pareigą bendrauti su dukra ir dalyvauti ją auklėjant, kol tai nepažeidžia vaiko interesų. Kartu kolegija pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl išaiškėjus aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovo pareikštas neturtinio pobūdžio reikalavimas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, buvo iš esmės patenkintas, pakeitus tik kelias jo siūlomos bendravimo tvarkos sąlygas, o atsakovės siūlomos nustatyti bendravimo sąlygos teismo buvo pripažintos nepagrįstai griežtos ieškovo atžvilgiu ir jos siūloma bendravimo tvarka nebuvo nustatyta, todėl teismas pagrįstai visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės ir CPK 93 straipsnio normų paskirstant bylinėjimosi išlaidas nepažeidė.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Audrius SaulėnasKolegijos teisėjai Bronius ValiusAlmantas Padvelskis