Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Teisėjas Henrichas Jaglinskis Civilinė byla Nr. 2A-1109/2007

Teisėja Jolita Rasiukevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 121.15.;121.18.;121.21.;40.3.;(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. lapkričio 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylųskyriau teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui A. K., tretysis asmuo UAB „Kankos“, dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 24 d. nusprendimu M. B. ieškinį atmetė. Iš M. B. į valstybės pajamas priteisė 17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2007 m. balandžio 13 d. nutartimi, atsakovo A. K. priklausančio nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, turtinių teisių, o šio turto nesant ar jo neužtenkant, piniginių lėšų areštą – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo paliko galioti, o sprendimui įsiteisėjus nutarė panaikinti.

Nesutinka su teismo nuomone, jo negalima iš raštelių turinio nustatyti atsakovo ketinimų sumokėti skolą. A. K. parašė du raštelius, šį faktą pripažįsta, neginčija raštelių turinio. Nors vienas iš jų yra be parašo ir be datos, nepagrįsta teismo abejonė dėl jo turinio, kai atsakovas pats pripažįsta parašęs raštelį ir teigia, kad jo paskirtis buvo patikslinti pirmąjį raštelį. Todėl abu raštelius reikia nagrinėti, kaip vieną raštelį, nes jie buvo parašyti tuo pačiu metu. Jei nagrinėjo raštelius kartu, bei atsižvelgia į faktines aplinkybes, tampa visiškai aišku, kad atsakovas perėmė UAB „Kankos“ skolą ir įsipareigojo sumokėti 10 500 Lt susidariusią skolą, pagal nuomos sutartį. Rašteliuose net nurodomas terminas, už kurį atsakovas sumoka skolą, taigi šalių valia buvo aiški ir nukreipta į kolos grąžinimą. Jei atsakovo raštelių tikslas būtų buvęs informacinis, tai akivaizdu, kad būtų rašoma, kad egzistuoja UAB „Kankos“ skola M. B., o ne asmeniškai pasižadama sumokėti skolą ieškovei.

Teismas priimdamas sprendimą, vadovavosi ne faktais, o prielaidomis. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad abi šalys, spręsdamos, kaip išvengti susidariusios skolos pagal nuomos sutartį sutarė, kad A. K. perims skolą vietoje UAB „Kankos“, o M. B. leis nuomininkams likti patalpose ir tęsti savo veiklą. 2006-07-25 M. B. susitiko su A. K. ir V. Š., UAB „Kankos“ direktoriumi. Susitikimo metu jie nusprendė susidariusią UAB „Kankos“ skolą M. B. perimti ir pasidalinti, t. y. M. Š. įsipareigojo sumokėti 3 500 Lt, o A. K. – 10 500 Lt. Tai liudija ir abiejų asmenų parašyti skolų rašteliai. Akivaizdu, kad įvyko skolos perkėlimas, kaip to reikalauja LR CK 6.116 str., kuriame numatyta, jog perkelti skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka. Sutikimas pareiškiamas tik po to, kai skolininkas ir skolos perėmėjas praneša kreditoriui apie numatomą skolos perkėlimą. Taigi pagrindiniai reikalavimai, kad būtų įgyvendintas skolos perkėlimo institutas yra, kreditoriaus sutikimas dėl skolininkų pasikeitimo, bei pranešimas kreditoriui apie siūlymą pakeisti skolininkus. Abu šie reikalavimai yra įvykdyti. M. B. V. Š., kuris yra pirminio skolininko UAB „Kankos“ direktorius, pranešė apie galimybę pakeisti skolininką į save ir A. K.. M. B. sutikus, buvo leista UAB „Kankos“ likti nuomojamose patalpose, o naujieji skolininkai išrašė skolos raštelius. Apie tai, jog šalys suvokė apie skolos perkėlimą asmeniškai A. K. įrodo ir ta aplinkybė, kad po to M. B. neprašė mokėti nuomos mokesčio už minėtą laikotarpį iš UAB „Kankos“.

Teismas nepagrįstai atsižvelgė į teisiškai nereikšmingus atsakovo argumentus, kad be atsakovo yra kiti asmenys, kurie turėtų padengti skolą, nes šiuo atveju skolos santykiai yra susiklostę tik tarp atsakovo ir ieškovės, nes atsakovas raštelyje aiškiai pats vienas prisiėmė įsipareigojimą sumokėti skolą ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, kad 2006-02-24 ieškovė M. B. ir atsakovas UAB „Kanka“ pasirašė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)nuomos sutartį. Atsakovas A. K. 2006-07-25 parašė ieškovei skolos raštelį , nurodydamas, jog A. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), sumokėti 10 500 Lt sumą už du mėnesius M. B., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Skola už patalpų nuomą (duomenys neskelbtini); 2006 m. vasario 24 d.

Vadovaujantis LR CK 6.115 str. trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises. Toks skolos perkėlimo būdas kartu yra ir novacija. Pagal LR CK 6.41 str. prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą. Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas nesutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu, nurodydamas, jog skolos rašteliai yra tik informacinio pobūdžio, kuriuos pateikė M. B. apie 10 500 Lt skolą už patalpų nuomą, ir atsakovas asmeniškai neketino prisiimti šios skolos. Paaiškino, jog skolos raštelį parašė tuo metu, kai įmonėje kitų steigėjų nebuvo. Atėjus laikui sumokėti skolą kitų įmonės steigėjų jau nebuvo, o vienas mokėti už patalpų nuomą atsakovas nesutinka. Nurodo, jog dėl nepakankamai gero rusų kalbos mokėjimo nebuvo visiškai aiškus ir raštelio turinys.

Esant sutarties šalių ginčui dėl jos rūšies, pobūdžio, sutarties sąlygų tikrosios prasmės, jos pasekmių, sutartis aiškintina pagal LR CK 6.193 str. nustatytas taisykles. Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (LR CK 6.193 str. 1 d.), remiamasi LR CK 1.5 str. įtvirtintais sąžiningumo, protingumo, bei teisingumo principais. Kai šalių bendrų ketinimų nepavyksta nustatyti, sutartį reikia aiškinti taip, kaip jos tekstą suprastų protingas žmogus, būdamas šalimi tokiomis pat aplinkybėmis, tokios patirties, bei profesijos, ir kvalifikacijos. LR CK 6.193 str. 2 d. įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, o sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą.

2006-07-25 atsakovo pasirašytame skolos raštelyje nurodyta, jog A. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini)sumokėti 10 500 Lt sumą, už du mėnesius M. B., gyvenančiai adresu Nemenčinės plentas 172, Vilniuje. Skola už patalpų nuomą (duomenys neskelbtini).

Kolegija vertindama skolos raštelio turinį atsižvelgia, kad skolos raštelyje nėra nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja grąžinti 10 500 Lt skolą ieškovei, tačiau visas raštelio turinys, bei kontekstas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad skolos rašteliu būtent įsipareigojama, ir prisiimama prievolė asmeniškai, nurodant, jog prievolė yra kilusi iš 2007-02-24 patalpų nuomos sutarties. Vertinant ieškovės reikalavimų pagrįstumą, kolegiją taip pat atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, t. y., kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)buvo išnuomotos tik UAB „Kanka“, atsakovas A. K. yra šios įmonės (duomenys neskelbtini), kuris buvo suinteresuotas, jog nebūtų nutraukta patalpų nuomos sutartis ir neatsirastų kitų neigiamų padarinių, atsakovas neginčija fakto, jog įmonė tikrai ieškovei skolinga 10 500 Lt už patalpų nuomą, bei pripažįsta, jog skolos raštelį parašė jis. Nors atsakovas nebesutinka mokėti vienas už patalpų nuomą, kai akcininkų buvo keturi, tačiau teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Bylos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas nauja sutartimi prisiėmęs įsipareigojimus tikėjosi, kad už patalpų nuomą jam vienam mokėti neteks, tačiau teisių ir pareigų atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, asmens individualias savybes, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Sprendžiant ar atsakovas skolos raštelį pasirašė suklydęs dėl nepakankamo rusų kalbos mokėjimo, kolegija atsižvelgia, kad atsakovas yra įmonės akcininkas, organizuojantis nuosavą verslą, todėl negalėjo nesuprasti, ką reiškia toks įsipareigojimas, bei kokios šio įsipareigojimo pasekmės. Šalis turinti teisę pareikšti reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu, patvirtinusi sandorį netenka teisės jį ginčyti (LR CK 1.79 str.). Nors antras A. K. raštelis, neatitinka sandorių formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir negali būti vertintinas kaip šalių valią išreiškiantis sandoris, tačiau yra rašytinis įrodymas, apie kurio įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (LR CPK 202 str.).

Kolegija remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas perėmė UAB „Kanka“ prievoles, ir novacija įvyko. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kas sudaro pagrindą skundžiamą Vilniaus antro apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti nagrinėjamoje byloje naują sprendimą (LR CPK 330 str., 326 str. 2 p.).

Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (LR CK 6.210 str., 6.261 str.). Palūkanos pagal įstatymą ar sutartį skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už piniginės prievolės nevykdymą nuo šios prievolės pažeidimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, t. y., siekia gauti įstatymines palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (LR CK 6.261 str.), ir palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (LR CK 6.37 str. 2 d.). Kadangi atsakovo 2006-07-25 skolos raštelyje nėra nurodyta, kada atsakovas įsipareigoja sumokėti 10 500 Lt skolą, o antrame raštelyje nėra nurodyta data, nuo kada skaičiuojamas dviejų mėnesių terminas, ieškovei priteistinos tik procesinės palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR 6.37 str. 2 d.).

Remiantis LR CK 6.210 str. 1 d. ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 10 500 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2007-04-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pagal LR CPK 93 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (LR CPK 79 str.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antros šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą (LR CPK 88 str. 6 p., 98 str.).

Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovei priteistinas 323,52 Lt žyminis mokestis sumokėtas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, bei 315 Lt žyminis mokestis apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti, ir priimti naują sprendimą, M. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. K. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. B. a. k. (duomenys neskelbtini) 10 500 Lt skolą.

Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovei M. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 10 500 Lt, nuo 2007 m. balandžio 16 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovei M. B. 638,52 Lt žyminio mokesčio.

Atmesti ieškovės M. B. prašymą priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas iki bylos iškėlimo teisme.