- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-29
- Bylos Nr.
- e2-12546-391/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05731-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zoja Monid
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- A. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zoja Monid, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovei A. B. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriame nurodo, kad 2012-09-27 tarp ieškovo ir atsakovės nuotoliniu būdu per sistemą www.smscredit.lt buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovei 289,62 Eur (1000 Lt) dydžio kreditą 30 dienų terminui. Šalys susitarė, kad 2012-10-27 atsakovė grąžins ieškovui 289,62 Eur (1000 Lt) skolos su 114,37 % dydžio metine palūkanų norma. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė ir skolos nustatytu laiku negrąžino. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 289,62 Eur (1000 Lt) skolos, 251,25 Eur (867,52 Lt) palūkanų po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, penkių procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas prašė, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.
Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai viešo paskelbimo būdu 2015 m. balandžio 10 d. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms bei ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Ieškinys tenkinamas iš dalies, remiantis LR CK 1.5 str., 1.136 str., 1.138 str., 6.1 str., 6.2 str., 6.4 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.210 str., 6.258 str., 6.886 str.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad šalys 2012-09-27 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 797456001 (b. l. 15-23). Tarp šalių susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.886 str.). Ieškovas tinkamai įvykdė sutartį, pervedė atsakovei iš viso 289,62 Eur (1000 Lt) sumą (b. l. 14). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.). Duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę ar pareiškusi ieškovui pretenzijas dėl skolos priskaičiavimo, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 289,62 Eur (1000 Lt) paskolos yra teisėtas, pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas.
Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 251,25 Eur (867,52 Lt) palūkanų tenkintinas iš dalies. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 251,25 Eur (867,52 Lt) palūkanų po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, jų dydį grįsdamas ieškovo nuostoliais (negautomis pajamomis).
Pažymėtina, kad ieškovą ir atsakovę sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 5 d. nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas, todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra beveik 200 (du šimtai) procentų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vartojimo kredito metinė palūkanų norma yra 114,37 proc., o bendra kredito kainos metinė norma net 198,30 procentų. Nors kreditas nebuvo grąžintas vartojimo kredito sutartyje numatytu terminu, tačiau, ieškinys atsakovei pateiktas praėjus daugiau nei dvejiems metams po prievolės pažeidimo, o ilgą laiką skaičiuojamos tokios didelės metinės palūkanos praranda mokėjimo funkciją, o per ilgą laiką susikaupus didelei palūkanų sumai, kuri viršija pagrindinės skolos sumą, mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant ir taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovo prašomos priteisti 251,25 Eur (867,52 Lt) dydžio palūkanos, laikytinos neatitinkančiomis kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, ir yra nesąžiningos, nes tokių palūkanų priteisimas pažeistų atsakovės interesus, apsunkinant neproporcingai jos padėtį, ir būtų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį. Teismas ieškovo apskaičiuotas sutartines palūkanas mažina per pusę, t. y. iki 125,62 Eur (433,76 Lt). Teismo vertinimu ši palūkanų suma yra pakankama ieškovo, kaip kreditoriaus teisėtų interesų užtikrinimo priemonė, atitinkanti kreditoriaus teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo ir užtikrinanti minimalių nuostolių atlyginimą (CK 1.5 str., 6.37 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).
Ieškovui iš atsakovės priteisiamos metinės procesinės penkių procentų dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 11,52 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 str., 80 str. 7 d., 93 str.). Iš atsakovės į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „4finance“ 289,62 Eur skolą, 125,62 Eur palūkanų ir 11,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 426,76 Eur (keturis šimtus dvidešimt šešis eurus septyniasdešimt šešis centus) iš atsakovės A. B..
Išieškoti iš atsakovės A. B. metines penkių procentų palūkanas už priteistą 415,24 Eur sumą nuo 2015 m. vasario 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo UAB „4finance“ naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Atsakovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.