Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Vasarienės, Algirdo Taminsko ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. rugsėjo 21 d. gautu ieškovės UAB „YIT Lietuva“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „YIT Lietuva“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo, kuriuo iš dalies patenkintas jos ieškinys atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl nuostolių atlyginimo, priteisiant ieškovei iš atsakovės 68 933,52 Eur nuostolių atlyginimo ir 377,72 Eur palūkanų. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės UAB „YIT Lietuva“ paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) šalių susitarimu atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija pripažino savo kaltę mažiausiai dėl ieškovei padarytų 150 000 Eur nuostolių, susijusių su kelio dangos atstatymu, ir 2143,30 Eur nuostolių, susijusių su kelio ženklinimu. Tačiau teismai sprendė, kad šalių susitarimas atsakovei nėra privalomas, taip pažeidė CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą; 2) apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad dėl nuostolių atsiradimo yra 70 procentų ieškovė kaltės, pažeidė CK 6.248 straipsnio 4 dalį, 6.282 straipsnio 1 dalį bei neatsižvelgė į atsakovės susitarimu prisiimtą 50 procentų atsakomybės laipsnį dėl nuostolių atlyginimo; 3) apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad nėra pagrindo vadovautis šalių susitarime nurodytu nuostolių apskaičiavimo principu pagal „Sistela“, nes susitarimą iš atsakovės pusės pasirašė, be kita ko, buvęs ieškovės darbuotojas, pažeidė CK 6.159 straipsnį, be to, padarė nieko nepagrįstą nesąžiningumo prielaidą ir paneigė ilgametę statybų praktiką dėl „Sistela“ įkainių taikymo; 4) teismai, spręsdami, kad ieškovė pateikė atsakovei teisės aktų reikalavimus neatitinkantį siūlymą dėl kelio skersinio nuolydžio formavimo, nepagrįstai nesivadovavo teismo ekspertizės aktu ir nesprendė klausimo dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo, taip pažeidė CPK 212, 219 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Šis pažeidimas lėmė nepagrįstą išvadą, kad dėl nuostolių atsiradimo didžiąja dalimi kalta ieškovė. Teismai taip pat pažeidė Statybos įstatymo 2 straipsnio 66 dalį ir statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.2 ir 88 punktus, reglamentuojančius statinio projekto bendrosios ekspertizės teisinę reikšmę; 5) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnį, nes nepagrįstai atsisakė prijungti ieškovės pateiktus įrodymus, kurių poreikis iškilo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti UAB „YIT Lietuva“ (į. k. 133556411) 4584,76 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis Eur 76 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. rugsėjo 16 d. Luminor Bank AS.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.