- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-26
- Bylos Nr.
- AS-261-374-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
- Trečiasis asmuo
- Uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“
- Pareiškėjas
- Lazdynėlių individualių namų savininkų bendrijos
- Atsakovas
- Vilniaus
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutarties, administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lazdynėlių individualių namų savininkų bendrijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2008 m. gegužės 19 d. viešame teismo posėdyje buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo Lazdinėlių individualių namų savininkų bendrijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 1-252 „Dėl teritorijos prie Lazdynėlių ir Lietaus gatvių detaliojo plano tvirtinimo“, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant UAB „Junesta.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 29 d. priėmė nutartį, kuria administracinę bylą pagal pareiškėjo Lazdynėlių individualių namų savininkų bendrijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Junesta“ dėl sprendimo panaikinimo, sustabdė kol įsiteisės teismo galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. B. ir N. Š. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Junesta“, dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. balandžio 3 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr.(100)-11.81-167 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą pakartoti detaliojo plano sprendinių patikrinimo procedūrą. Taip pat teismas nusprendė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 1-252 „Dėl teritorijos prie Lazdynėlių ir Lietaus gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ galiojimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad 2007 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-252 „Dėl teritorijos prie sklypo Lazdynėlių ir Lietaus gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto teritorijos prie sklypo Lazdynėlių ir Lietaus gatvėse detalųjį planą (b.l. 1-2). 2007 m. balandžio 3 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pateikė teigiamą išvadą - Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr.(100)-11.81-167, dėl rengiamo detalaus plano (b.l. 7).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 19 d., išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. 1-7363-14/2007, pagal pareiškėjų D. B. ir N. Š. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Junesta“, dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. balandžio 3 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr.(100)-11.81-167 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą pakartoti detaliojo plano sprendinių patikrinimo procedūrą, skundą atmetė (b.l. 77-85). Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad 2007 m. spalio 19 d. sprendimas yra neįsiteisėjęs.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalį detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama; tais atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Teismas nurodė, kad ši ir kitos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos patvirtina, kad valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada yra teritorijų planavimo proceso detaliųjų planų tikrinimo ir tvirtinimo stadijos privaloma sudėtinė dalis. atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą kad vykstant ginčui teisme dėl valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos 2007 m. balandžio 3 d. išvados, negali būti nagrinėjama ši byla dėl minėtos išvados pagrindu patvirtinto detalaus plano teisėtumo. Administracinėje byloje dėl 2007 m. balandžio 3 d. išvados skundo pagrindu yra nurodytos tos pačios aplinkybės kaip ir šioje byloje. Todėl teismo nuomone sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-7363-14/2007, gali turėti prejudicinę reikšmę šiai bylai. Remiantis išdėstytu, teismas administracinę bylą sustabdė kol įsiteisės teismo galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje, nagrinėjamoje šiuo metu Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, dėl sprendimo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. balandžio 3 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr.(100)-11.81-167 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą pakartoti detaliojo plano sprendinių patikrinimo procedūrą (Administracinių bylų teisenos 98 str. 1 d. 3 p., 99 str. 2 p.).
Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas šio skundo priėmimo klausimą, 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi taikė šioje byloje reikalavimo užtikrinimo priemones (b.l. 45) – sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 1-252 „Dėl teritorijos prie Lazdynėlių ir Lietaus gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ galiojimą iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 3 d. nutartimi panaikino 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį ir nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas; nėra duomenų apie UAB „Junesta“ išduotą statybos leidimą, apie ginčo sklype pradėtus aplinkos pertvarkymo, statybų darbus.
Nagrinėjant bylą teisme, UAB „Junesta“ pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 1-252 „Dėl teritorijos prie Lazdynėlių ir Lietaus gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ yra priimami kiti administraciniai aktai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. sausio 14 d. įsakymu yra suformuoti vietoje vieno 22946 kv. m. kitos paskirties žemės sklypo prie Lazdynėlių ir Lietaus gatvių trijų naujų sklypų duomenys (t. 2, b.l. 99). Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. sausio 14 d. įsakymu, yra suformuoti vietoje vieno 22946 kv. m. kitos paskirties žemės sklypo prie Lazdynėlių ir Lietaus gatvių trys nauji sklypai, nustatytas sklypų naudojimo pobūdis, specialiosios naudojimo sąlygos, servitutai (t. 2, b.l. 101). VĮ „Registrų centras“ pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nuorašas patvirtina, kad vieno iš naujai suformuotų sklypų minėti duomenys, nustatyti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu, yra įregistruoti registre.
Nurodė, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalį patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje. Šioje byloje ginčijamu sprendimu patvirtintas detalusis planas yra paskelbtas vietinėje spaudoje 2007 m. lapkričio 3 d. (b.l. 17). Todėl teismas padarė išvadą, kad planas galioja, jo pagrindu yra priimamai administraciniai aktai, atliekami kiti teisinę reikšmę turintys veiksmai. Dėl užbaigto teritorijų planavimo proceso vyksta ginčas šioje byloje bei kitoje minėtoje byloje. Teismo nuomone, nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, būtų sudarytos sąlygos ir toliau atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus bei darbus, vadovaujantis ginčijamu detaliuoju planu, jame nustatytais sprendiniais, todėl laikinai nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas nurodė, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo klausimą privalo būti įvertinta padėties, buvusios iki ginčijamo akto priėmimo, atkūrimo galimybė taikymo ar atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atveju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS - 528/2007). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką spręsdamas reikalavimo užtikrinimo klausimą teismas paprastai turėtų atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21d. nutartis administracinėje byloje AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje AS15-622/2006).
Dėl aukščiau nurodytų motyvų, teismas padarė išvadą kad skundžiamo sprendimo nesustabdymas, skundo patenkinimo atveju, gali žymiai apsunkinti pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų atkūrimą, tai pažeistų proporcingumo principą bei proceso šalių interesų pusiausvyrą. Todėl vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punktu laikinai sustabdė ginčijamo akto galiojimą.
III.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Junesta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, kuria sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas ir taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.
Teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į visus įrodymus esančius byloje, į jau priimtus ir įsiteisėjusius aukštesnės instancijos teismo sprendimus ir į tos pačios teismo kolegijos priimtus sprendimus jau nagrinėjant šią administracinę bylą.
1. Prieš pradedant nagrinėti teisme šią administracinę bylą jau buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir sustabdytas Tarybos Sprendimo galiojimas iki procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 3 d. nutartimi (bylos numeris apeliacinėje instancijoje AS -85/2008) panaikino reikalavimo užtikrinimo priemonę. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei iš bylos medžiagos ar iš proceso dalyvių prašyme nurodytų motyvų ir aplinkybių galima padaryti išvadą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonės teismo sprendimo toje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. ABTĮ 92 straipsnis numato, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, kuri nebepažeistų suinteresuotų asmenų (pagrinde pareiškėjų) teisių. Pats skundo padavimas ir jo nagrinėjimas teisme yra vienas iš teisių gynimo būdų. Todėl yra svarbu atsižvelgti, ar sprendimą (jei tokios teisės yra pažeistos) realiai įvykdyti (atkurti pažeistas teises) bus galima ar ne.
Pareiškėjas skundžia Tarybos Sprendimą tuo pagrindu, kad ateityje tretysis asmuo UAB „Junesta“ galės užstatyti žemės sklypą daugiabučiais gyvenamaisiais namais (4-5 aukštų), kurie trukdys atskiriems asmenims naudotis šalia šio sklypo esančiais ir jiems priklausančiais žemės sklypais. Taip pat priimant Tarybos sprendimą buvo padaryta eilė procesinių pažeidimų, kas įgalino priimti tokį Tarybos sprendimą, kuris pažeidžia pareiškėjo teises.
Pats reikalavimo formulavimas leidžia pareiškėjui piktnaudžiauti teise, nes individualių namų savininkų bendrija gali atstovauti bendrijos narius tik tais klausimais, kurie yra susiję su įkūrusių Bendriją savininkų bendro naudojimo objektų ir priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (LR „Daugiabučių namų savininkų bendrijų“ įstatymo 3 straipsnis). Įstatymas tiksliai apibrėžia, kad tokia ne pelno siekianti organizacija gali bendru savininkų sutarimu spręsti tik išvardintus klausymus. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad teikiant skundą teismui negina (nesiekia ginti) viešo intereso, tačiau pateikti prie skundo dokumentai ir skunde suformuluoti reikalavimai bei išdėstytos aplinkybės aiškiai parodo, kad Bendrija siekia viešą interesą ginti, tačiau tam ji neturi įstatymų numatytų įgalinimų. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta suinteresuoto subjekto (šiuo atveju besiribojančių sklypų savininkų) teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomi interesai. Skunde nepasisakoma ir nenurodoma, kuo Tarybos sprendimas pažeidžia Bendrijos bendrojo naudojimo objektų ir/ar priskirto Bendrijai žemės sklypo valdymą, naudojimą, priežiūrą ir tvarkymą, kaip ir nenurodo kurio būtent atskiro namo ir žemės sklypo savininko interesus priimtas Tarybos sprendimas pažeidžia. Taip pat nėra pagrindų, numatytų ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Tarybos sprendimu yra patvirtintas tik detalusis planas - teritorijų planavimo dokumentas, kurį priėmus nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Jokie statybų darbai vien tik pagal Detalųjį planą negalimi, jie atliekami gavus leidimą pradėti statybos darbus. Statybos darbų negalima buvo pradėti nei prieš paduodant pareiškėjui skundą, nei nagrinėjant bylą teisme. Jokių įrodymų apie galimų statybos darbų pradžią į bylą nepateikta, pareiškėjo teiginiai apie galimas statybas yra pagrįsti prielaidomis, o ne objektyviomis bylos aplinkybėmis. Jokių įrodymų, kad UAB „Junesta“ būtų išduotas leidimas statyboms, sklypuose būtų pradėti parengiamieji statybų darbai, aplinkos pertvarkymas, kurių padarinių pašalinimas būtų sudėtingas ar neįmanomas, į bylą nei su skundu nei jos nagrinėjimo metu, nepateikta. Tai reiškia, kad jokio pagrindo manyti, kad net ir panaikinus Tarybos sprendimą, teismo sprendimo negalima bus įvykdyti ar jis pasunkės, nėra.
Mano, kad yra pažeisti šalių interesų pusiausvyra ir proporcingumo principai. Paaiškino, kad pareiškėjas prieš bylos nagrinėjimą prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones motyvuodamas tuo, kad po Detaliojo plano patvirtinimo galima pradėti didelio gyvenamojo namo statybą (nurodo, kad iki 363 butų namą) ir per įprastą bylos nagrinėjimo laikotarpį daugiaaukščio namo statyba gali įpusėti ar net būti pabaigta, todėl iš naujo pradėti teritorijos detaliojo planavimo procedūrų jau nebus galima. O jei jos bus pradėtos, statytojas (šiuo konkrečiu atveju UAB „Junesta“) patirtų didelių finansinių nuostolių ir nukentėtų net tie asmenys, kurie ketintų įsigyti naujai statomus butus. Šie pareiškėjo motyvai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pripažinti nepagrįstais. Jokių kitų motyvų, prašymų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas teisme nepateikė. Teismas skundžiamojoje nutartyje pasisakė, kad ginčijamo Tarybos sprendimo pagrindu yra priimami teisiniai aktai, todėl tokio Tarybos sprendimo galiojimą reikia sustabdyti ir tai vykdyti skubiai. Nutartyje nurodomos aplinkybės, jog po Detaliojo plano patvirtinimo yra padalinta planuojama teritorija į tris sklypus. Tačiau visiškai neatsižvelgta į kokios paskirties, kokio dydžio sklypus padalinta ir kiek toks padalijimas gali turėti reikšmės naujam teritorijos perplanavimui jei Tarybos sprendimas būtų panaikintas ir dėl to reikėtų atlikti naujus Detaliojo plano rengimo darbus.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodė pagrindinį ir vienintelį savo skundo pagrindą - sklype, kuris yra šalia kitų sklypų (kuriuos nuosavybės teise valdo 2 Bendrijos nariai), suplanuota statyti daugiaaukštį (4-5 aukštai) pastatą. Tokia statyba (atsižvelgiant į pastato aukštį, dydį) pažeis Bendrijos narių (kurių būtent, nenurodyta, o šalia sklypo savo sklypus turintys asmenys į teismą nesikreipė) teises. Tačiau tokiam namui pastatyti reikalinga ne visa žemės sklypo teritorija, bet tik jos dalis. Pateiktame į bylą plane (jo papildomą schemą su paaiškinimais teikiame su šiuo skundu) matosi, kad 899 kv.m. ploto žemės sklypo dalis yra tarp jau pastatytų/statomų mažaaukščių namų. Šioje buvusio sklypo dalyje yra suplanuota (Tarybos sprendimu patvirtinta) mažaaukščio statinio statyba, kaip tai yra numatyta dar 2004 m. gruodžio 29 d. patvirtintame Vilniaus miesto bendrame plane ir dabar nuo 2007 m. vasario 14 d. galiojančiame Vilniaus miesto bendrame plane. Jokių pretenzijų dėl 899 kv.m. ploto sklype suplanuoto mažaaukščio pastato statybos niekas nėra pareiškęs, apie šios teritorijos dalies suplanavimą (tinkamas jis ar ne) pareiškėjas savo skunde net neužsimena, šis klausymas nebuvo nagrinėjamas ir teismo posėdyje.
Antras 22 kv.m. ploto sklypas yra suplanuotas infrastruktūros paskirčiai - susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų koridoriui. Jame bus įrengta komunikacijų koridorius ir perduotas Vilniaus m. savivaldybei. Toks 22 kv.m. ploto sklype naudojimo režimo nustatymas irgi nėra pareiškėjo skundžiamas. Sklypo panaudojimas požeminių komunikacijų koridoriui jokių pareiškėjo teisių nepažeidžia.
Daugiabutis gyvenamasis namas, dėl kurio statybos ateityje keliamas ginčas, suplanuotas 2,2015 ha ploto sklype. Tačiau dėl ateityje daugiabučio gyvenamojo namo statybos kaip reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindo jau yra pasisakyta 2008 m. sausio 3 d. nutartyje. Jokių statybos (parengiamųjų) darbų, reikiamų prieš daugiabučio namo statybos pradžią niekas neatlieka ir negali atlikti. Todėl neatsirado jokių naujų aplinkybių ar faktų, dėl ko būtų pasikeitusi situacija susijusi su galimu sklypo užstatymu ir, teismui priėmus sprendimą pareiškėjų skundą patenkinti ir panaikinti Tarybos sprendimą, būtų galimybė perplanuoti teritoriją, kurioje planuojama pastatyti daugiabutį namą- įvykdyti teismo sprendimą.
Šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principai skundžiamojoje nutartyje pažeisti tuo, kad pareiškėjo reikalavimai yra susiję tik su daugiaaukščio gyvenamojo namo statyba (pareiškėjo manymu netinkamu planavimu). Pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodytas sklypų atidalinimas. Aplinkybė, kad suformuoti 3 sklypai, niekuo negali apsunkinti ar padaryti negalimu bet kokio teismo sprendimo įvykdymo, nes jei pareiškėjo skundas bus netenkintas, daugiabučio namo statybai ateityje tai neturės jokios reikšmės, o jei bus patenkintas, jokių kitų teritorijos naudojimo režimų kaip mažaaukščio pastato 899 kv.m. plote statybos ir 22 kv.m. plote požeminių komunikacijų koridoriui įrengti planuoti net negalima. Dabar galiojančiame Vilniaus miesto bendrajame plane teritorija, kurioje yra 2,2015 ha ploto žemės sklypas ir yra numatyta vidutinio užstatymo intensyvumo daugiabutė gyvenamoji statyba. Teismas nesilaikė UAB „Junesta“ ir pareiškėjų interesų pusiausvyros, neproporcingai (lyginant su pareiškėjų reikalavimu ir byloje surinktais įrodymais ir tuo, kad pareiškėjas net pakartotinai neprašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pateikus į bylą naujus įrodymus) vertino aplinkybes pareiškėjų naudai, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
2008 m. kovo 26 d. pradėjus nagrinėti bylą teisme, atsakovas, tretysis asmuo prašė teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtas Lietuvos vyriausiajam administraciniame teisme kita byla - pareiškėjų D. B. ir N. Š. apeliacinis skundas dėl 2007 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-7363-14/2007. Teismas prašymo sustabdyti bylą netenkino, nutartyje nurodė, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas pirmos instancijos teisme nepažeis jokių proceso dalyvių teisių. Tačiau kai liko iki minėto apeliacinio skundo nagrinėjimo 33 dienos (apeliacinės instancijos teismo posėdis pagal D. B. ir N. Š. apeliacinį skundą paskirtas 2008 m. birželio 30 d. ir 2008 m. gegužės 29 d. priimant skundžiamą nutartį jau buvo žinoma apeliacinio skundo nagrinėjimo data), išnagrinėjus bylą pagal Bendrijos skundą iš esmės, šalims pasisakius teisminiuose ginčuose ir teismui išėjus priimti sprendimo ir po 10 dienų teismui grįžus iš pasitarimo kambario 2008 m. gegužės 29 d. buvo pranešta, jog teismo sprendimas nebus skelbiamas (apie bylos nagrinėjimo atnaujinimą skundžiamojoje nutartyje net nepasisakoma), bylos nagrinėjimas sustabdomas (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p., 99 str. 2 p.).
ABTĮ 82 straipsnio 8 dalyje numatyta aplinkybė, kad tik teisminių ginčų metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teismas gali atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Po teisminių ginčų teismas atnaujinti bylos nagrinėjimo jau nebegali - jis priima teismo sprendimą, arba nutarimą, nutartis (ABTĮ 82 str. 9 d.). Šių aktų priėmimas numatytas ABTĮ 85, 88, 90, 91, 94, 95, 101 str.
Skundžiamojoje nutartyje nėra pasisakyta, kad atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės, tuo yra pažeistas ABTĮ numatytas bylos nagrinėjimo teisme procesas.
Teismas jau buvo pasisakęs nutartyje dėl atsisakymo sustabdyti bylą. Nepateikus jokių naujų įrodymų, nenustačius jokių naujų aplinkybių, teismas priėmė sprendimą visiškai priešingą savo paties anksčiau priimtam sprendimui
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Dėl administracinės bylos sustabdymo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad teismas sustabdo administracinės bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Junesta“ nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutarties dalimi, kuria teismas sustabdė administracinės bylos Nr. I-2479-602-2008 nagrinėjimą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-7363-14/2007 pagal D. B. ir N. Š. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Junesta“, dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. (100)-11.55-23 „Dėl teritorijos esančios tarp Lazdynėlių ir Lietaus gatvės, Vilniuje detaliojo plano“, įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundus, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. balandžio 3 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr.(100)-11.81-167, kuriuo buvo pateikta teigiama išvada dėl teritorijos tarp Lazdynėlių ir Lietaus gatvės, Vilniuje, panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą pakartoti detaliojo plano sprendinių patikrinimo procedūrą.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. 1-252 „Dėl teritorijos prie Lazdynėlių ir Lietaus gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ yra priimtas vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. balandžio 3 d. patikrinimo aktu Nr. 100-11.81-167, kurio teisėtumas ginčijamas administracinėje byloje Nr. I-7363-14/2007. Tokia detaliojo plano tvirtinimo tvarka yra numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-236 (2006 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. D1-473 redakcija) patvirtintose Detaliųjų planų rengimo taisyklėse. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašydamas panaikinti 2007 m. spalio 24 d. sprendimą skunde taip pat nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas, kadangi juo patvirtintas detalusis planas yra parengtas pažeidžiant viešojo svarstymo su visuomene procedūras. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad tik išsprendus klausimą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. balandžio 3 d. patikrinimo akto Nr. 100-11.81-167 teisėtumo ir pagrįstumo, bus galima spręsti klausimą ar šio akto pagrindu priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinės bylos Nr. I-2479-602-2008 nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-7363-14/2007 pagal D. B. ir N. Š. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Junesta“.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl bylos sustabdymo iš esmės yra teisėta, todėl naikinti ją nėra pagrindo.
Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 26 d. teismo posėdžio metu atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje administracinėje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutarties teisėtumo, todėl 2008 m. kovo 26 d. protokolinė nutartis, kuria buvo atmestas prašymas dėl administracinės bylos sustabdymo nėra revizuojama. Teismas turi teisę sustabdyti bylą bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, paaiškėjus bylos sustabdymo pagrindams, numatytiems ABTĮ 98 straipsnyje. Todėl šie atskirojo skundo argumentai atmestini.
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 29 d. nutarties dalimi savo iniciatyva sustabdė ginčijamo sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad užtikrinimo priemonių taikymas siejamas su teismo sprendimo vykdymu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tai nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir administracinėse bylose Nr.AS5-155/2005, AS5‑230/2005. Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 1-252 „Dėl teritorijos prie Lazdynėlių ir Lietaus gatvių detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo patvirtintinas teritorijos prie Lazdinėlių ir Lietaus gatvių detalusis planas ir jo sprendiniai. Šiuo sprendimu taip pat įpareigojama pasirašyti paramos sutartis dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, keičiant teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimą, ją dalijant ar planuojant kelis sklypus, o pasirašius šią sutartį, išduoduoti statybos leidimus. Nagrinėjamu atveju, pradėjus įgyvendinti detaliojo plano sprendinius ir šio plano pagrindu išdavus statybos leidimus bei pradėjus statybos darbus, neišvengiamai būtų pakeistas suplanuotos teritorijos kraštovaizdis ir atsirastų aplinkybių, kurių pašalinimas atkuriant iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusią padėtį būtų sudėtingas (tuo atveju, jei teismas patenkintų pareiškėjo skundą). Todėl, atsižvelgiant į šioje byloje pareikšto reikalavimo pobūdį ir pagrindą, nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų pažeistas proporcingumo ar proceso šalių interesų pusiausvyros principas.
Tretysis suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje priimant skundą nagrinėti jau buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemones, tačiau Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2008 m. sausio 3 d. nutartimi panaikinimo pirmosios instancijos teismo taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, taigi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2008 m. sausio 3 d. nutartimi panaikinus pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, ši nutartis neriboja teismo teisės, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Byloje pateiktas 2008 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. 30-59 ir 2008 m. vasario 15 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymas (b.l. 99-101) patvirtina, kad ginčijamo sprendimo pagrindu jau yra suformuoti 3 mažaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti, rekonstruoti ir eksploatuoti žemės sklypai. Taigi, ginčijamo sprendimo pagrindu yra atliekami tolimesni veiksmai ir yra reali grėsmė, jog tuo atveju, jei teismas patenkins pareiškėjo skundą ir ginčijamo sprendimo galiojimas nebus sustabdytas, iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkės.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 1-252 „Dėl teritorijos prie Lazdinėlių ir Lietaus gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ galiojimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Dėl Procesinių teisės normų pažeidimo
ABTĮ 82 straipsnio 9 dalis numato, kad po teisminių ginčų teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (nutarimo, nutarties). Iš 2008 m. gegužės 19 d. ir 2008 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad nagrinėjamoje byloje teismas neatnaujinęs proceso, išėjęs į pasitarimų kambarį priėmė nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės. Tačiau tuo iš esmės ABTĮ 82 straipsnio 9 punktas nebuvo pažeistas, todėl naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutarties nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.