Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, ruošdamasi administracinio teisės pažeidimo bylos pagal pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriui E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnyje, nagrinėjimui,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-07-19 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios (toliau - Pareiškėjas) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą VšĮ (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktoriui E. B. ir paskirti jam ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą administracinę nuobaudą. Minėtu pareiškimu taip pat prašoma teismo duoti liudijimus apie UAB (duomenys neskelbtini) teisę gauti duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pareiškime nurodoma, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovas E. B. nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto 8 str. 1 d. numatytos įmonės vadovo pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tuo atveju, kai jo vadovaujama įmonė negali atsiskaityti su kreditoriumi ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškime nurodoma, kad E. B. vadovaujama VšĮ (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra atsikaičiusi su UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2013-09-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą už transporto priemonės Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą, sąskaitos suma 7 916,67 Lt (2 292,83 Eur). VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovas E. B. 2013-10-23 raštu skolą pripažino, nurodė, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, dėl ko atsiskaitymas su UAB (duomenys neskelbtini) atidedamas. Pareiškėjas nurodo, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo pat įregistravimo momento VĮ „Registrų centras“ nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, nevykdo jokios veiklos, negauna pajamų, neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skelbiama vieša informacija, VšĮ (duomenys neskelbtini) apdraustų asmenų skaičius 2015-12-28 buvo lygus 0, VšĮ (duomenys neskelbtini) yra skolinga SODRAI 298,06 Eur. 2014-10-06 VšĮ (duomenys neskelbtini) buveinės adresas iš LR Juridinių asmenų registro buvo išregistruotas, šiuo metu įstaigos buveinės adresas nurodomas tik abstrakčiai. Remiantis pateikta informacija, yra pagrindas laikyti įmonę nemokia. Papildomai pareiškėjas nurodė, kad siekdamas pašalinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-08 nutartyje nurodytus trūkumus, pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prašymus suteikti informaciją. Tačiau iš minėtų įstaigų buvo gauti atsakymai, jog duomenis apie VšĮ (duomenys neskelbtini) galėtų pateikti, jei būtų gautas teismo liudijimas apie teisę gauti tą įrodymą arba pareikalavus teismui, kuriam šie duomenys reikalingi bylai nagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas su priedais grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas su analogišku prašymu E. B. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dar 2016-01-05 ir šis jo pareiškimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-08 nutartimi buvo nepriimtas bei grąžintas jį padavusiam asmeniui. Nesutikdamas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-08 nutartimi, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-02 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

Pareiškėjas pakartotinai kreipdamasis į teismą prie pareiškimo papildomai pridėjo Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atsakymus dėl informacijos apie VšĮ (duomenys neskelbtini) suteikimo, kuriuose nurodoma, jog prašomą informaciją pateiks, jei bus gautas teismo liudijimas apie teisę gauti tą įrodymą arba pareikalavus teismui, kuriam šie duomenys reikalingi bylai nagrinėti.

ATPK 262 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus šio kodekso 50⁵, 50⁶, 172²³, 214³ straipsniuose. Administracinio teisės pažeidimo byla dėl šio kodekso 50⁵, 50⁶, 172²³ straipsniuose nurodytų pažeidimų pradedama atitinkamai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininko, stebėtojų tarybos nario ar valdybos nario, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario, taip pat šių įmonių kreditoriaus pareiškimu, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už šiuose straipsniuose numatytus pažeidimus. Taigi, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pagal minėtus straipsnius administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, tačiau pagal analogiją pareiškimui turėtų būti keliami tokie patys reikalavimai, kokie keliami ir administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui.

ATPK 260 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, numato, kad administracinio teisės pažeidimo protokole be kitų duomenų turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė.

Pagal ATPK 280 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: visų pirma jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, antra, tai taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Be to, ypač svarbu ir tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas tam, kad asmuo, kurio atžvilgiu jis surašytas, galėtų gintis nuo kaltinimo, tačiau tą padaryti įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

Pažymėtina, jog ir antrą kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas nepatikslino pažeidimo, už kurį administracinėn atsakomybėn prašo patraukti E. B., padarymo laiko. Nors pareiškime nurodoma, kad 2013-10-23 VšĮ (duomenys neskelbtini), pripažindama 2292,83 EUR skolą, tuo pačiu informavo UAB (duomenys neskelbtini) apie laikinus finansinius sunkumus, tačiau iš pareiškimo turinio neaišku, ar tai būtent ta data, kuomet, pareiškėjas ir sužinojo apie galimai padarytą pažeidimą.

Kadangi pažeidimas, numatytas ATPK 50⁶ str. 1 d., yra trunkamojo pobūdžio, todėl pareiškime turi būti aiškiai nurodyta, kada UAB (duomenys neskelbtini) sužinojo apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo administracinio teisės pažeidimo paaiškėjimo dienos (ATPK 35 str. 1 d.), o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 str. numatyti terminai (ATPK 250 str. 7 p.).

Pareiškime kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas taip pat aiškiai, kaip ir administracinio teisės pažeidimo protokole, jame turi būti tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės (taip pat ir pažeidimo padarymo laikas), kurios reikalingos ne tik tinkamam bylos išnagrinėjimui ir reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių, tarp jų ir teisės į pilnavertę gynybą, užtikrinimui.

Taigi, nurodytas pareiškimo trūkumas yra esminis, trukdantis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, ribojantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, todėl pareiškimas ir bylos medžiaga grąžinami pareiškimą pateikusiam asmeniui nurodytam trūkumui pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50(6) str. 1 d., 260 str., 262 str. 2 d., 280 str. 2 d., -

nutarė:

grąžinti pareiškimą, kuriuo prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą VšĮ (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktoriui E. B. pagal ATPK 50⁶ str. 1 d., ir jo priedus pareiškimą padavusiam asmeniui nutartyje nurodytam trūkumui pašalinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.