Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. M. (M. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus:

2004-02-25 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., paskirta 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, pritaikius LR BK 92 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vadovaujantis LR BK 82 str., 87 str. 2 d. 2 p. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įpareigojimas tęsti mokslą arba dirbti;

2004-12-30 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., paskirta 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmė subendrinta su 2004-02-25 nuosprendžiu, galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo;

2006-03-29 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., paskirta 2 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;

2006-05-04 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 260 str. 1 d., paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmė subendrinta su 2004-02-25 nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi ir galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 1 d., 5 d. 2 p., 9 d. paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2004-12-30 nuosprendžiu, galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. 2006-12-21 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., subendrinus 2006-05-04 ir 2006-03-29 nuosprendžiais paskirtas bausmes, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. 2007-01-18 Kauno m. apylinkės teismo vadovaujantis LR BVK 157 str. lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos neatlikus 1 metų 2 mėn. 28 d. laisvės atėmimo bausmės;

2009-02-04 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

2009-04-16 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., paskirta 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. 2009-06-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d. 2009-04-16 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009-02-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 1 metai 8 mėn. laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d., 254 str. 2 d.;

V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus:

2001-08-01 Plungės r. apylinkės teismo pagal LR BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271 str. 2 d., paskirta 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant 300 Lt vertės turto;

2002-01-03 Plungės r. apylinkės teismo pagal LR BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė konfiskuojant 200 Lt vertės turto. 2003-11-17 pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl Amnestijos“ 5 str., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta 1/6 – 2 mėn. 11 d., galutinė bausmė – 1 metai 9 mėn. 19 d. laisvės atėmimo, konfiskuojant 200 Lt vertės turto;

2003-11-27 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 135 str. 1d., paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. pridėta neatlikta laisvės atėmimo bausmė pagal 2002-01-03 nuosprendį, galutinė bausmė – 3 metai 2 mėn. laisvės atėmimo;

2008-08-29 Plungės r. apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., paskirta 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

2009-09-09 Plungės r. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d., paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d., 254 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji M. M. (M. M.) ir V. Ž., pavartodami fizinį smurtą, pagrobė šaunamąjį ginklą bei svetimą turtą:

jie 2009-04-16, apie 00.30 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinės antrame aukšte, apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, pavartodami prieš V. L. fizinį smurtą – V. Ž. sugriebdamas už striukės apykaklės ir, tempdamas V. L. laiptais žemyn, suduodamas smūgius į veidą, o M. M., suduodamas V. L. smūgius į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami V. L. fizinį skausmą, o nukentėjusiajam V. L. pasipriešinus ir pradėjus šaudyti revolveriu „Kora Brno“, V. Ž., ištraukdamas iš V. L. rankų, pagrobė ginklą bei, nutraukdamas nuo nukentėjusiojo kūno, pagrobė 700 Lt vertės striukę ir 80 Lt vertės bluzoną. Taigi M. M. ir V. Ž., veikdami bendrininkų grupe, pavartodami fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajam V. L. priklausantį turtą: 700 Lt vertės šaunamąjį ginklą – 6 mm FL-2,5 modelio revolverį „Kora Brno“, Nr. 631828, 700 Lt vertės striukę ir 80 Lt vertės bluzoną, padarė nukentėjusiajam 1480 Lt turtinę žalą.

Apklaustas teisme kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2009 m. balandžio 15 d. paleistas iš areštinės susitiko su V. Ž. Abu nuėjo į barą „Piteris“, nes V. Ž. minėtame bare nebuvo buvęs. Prieš eidamas į barą, buvo išgėręs alaus. Bare išgėrė du 0,5 litro talpos bokalus. Bare priėjo vaikinas, kurio vardo nepamena, kuris taip pat gėrė alų. Jis pasiūlė eiti išgerti pas pažįstamą merginą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tame name gyveno ir jis pats. Kai visi trys laiptinėje pakilo į antrą aukštą, jam kilo mintis vyriškį apiplėšti, nes bare matė, kad vyriškis turi pinigų. Norėdamas jį pargriauti, tempė laiptais žemyn. Ar jam grasino, nepamena. Nukentėjusysis gynėsi, jis pradėjo šaudyti, šovė jam į ranką ir koją. Jis šaunamojo ginklo nematė. Nukentėjusiajam smūgių nesudavė. Ar smūgius nukentėjusiajam sudavė V. Ž., jis nematė. Išbėgdamas iš laiptinės, matė, kad V. Ž. buvo sugriebęs nukentėjusiojo striukę. Išbėgęs iš laiptinės jis V. Ž. nelaukęs, nes jį vijosi nukentėjusysis. Pabėgęs nuo jo, nuėjęs namo. Jis su V. Ž. nesitarė apiplėšti nukentėjusįjį, jam ši mintis kilo spontaniškai. V. Ž. sutiko tik kitos dienos rytą. Apie įvykį su V. Ž. nesikalbėjo. Kur V. Ž. padėjo nukentėjusiojo striukę ir ginklą, jis nežino. Kad buvo pagrobtas nukentėjusiojo ginklas, jis sužinojo iš tyrėjos. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašo nukentėjusiojo.

Kaltinamasis V. Ž. apklaustas teisme dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino kaltu. Jis parodė, kad 2009 m. balandžio 15 d. vakare susitiko su M. M., atėjo į barą „Piteris“. Bare su M. M. išgėrė po bokalą alaus. Jokių kitų gėrimų bare nevartojo, į barą atėjo blaivus. Bare prie jų atėjo vaikinas, pasiūlė kartu su juo išgerti alaus. Su juo išgėrė po du bokalus alaus. Kalbėdamiesi su juo, minėjo, kad su M. M. yra draugai, kad kartu sėdėjo areštinėje. Nukentėjusysis klausęs, ar nepažįsta merginų, pas kurias galėtų nueiti į svečius išgerti, sakė nupirksiąs šampano. Jie pasiūlę nueiti pas merginą į (duomenys neskelbtini) gatvę. Į šį namą atvedė M. M. Atėjus į (duomenys neskelbtini) namo laiptinės 2 aukštą, M. M. papriekaištavo nukentėjusiajam dėl nenupirkto šampano, dėl to prasidėjo konfliktas. Jis nesitaręs su M. M. apiplėšti nukentėjusįjį. Kodėl ikiteisminio tyrimo protokole yra užfiksuoti jo parodymai, jog susitarė su M. M. apiplėšti nukentėjusįjį, jam nežinoma, nes jis protokolų neskaitė. Kai nukentėjusysis pradėjo šaudyti, jis puolęs ant jo, norėdamas atimti ginklą ir pabėgti. Pistoletą ištraukęs iš nukentėjusiojo rankos. Striukę su bluzonu patempė ir ji liko jo rankose. Išbėgęs į lauką, striukę ir bluzoną išmetė kitoje gatvės pusėje. M. M. jau nebebuvo. Pistoletą jis patikrinęs, dėtuvėje dar buvo šovinių. Ginklą pardavė už 70 Lt kitoje gatvėje automobilio salone sėdinčiam vaikinui.

Apklaustas teisme nukentėjusysis V. L. parodė, kad iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo. Į barą atėjęs išgeri alaus. Kaltinamieji pasisiūlė į kompaniją, matėsi, kad jie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jis sutiko su kaltinamųjų pasiūlymu, nupirko po bokalą alaus. Kaltinamieji pasakojo, kad buvo areštinėje už padarytą eismo įvykį. Už alų mokėjęs jis, manąs, kad kaltinamieji matė, jog jis turi pinigų piniginėje. Piniginę atsiskaitęs su barmenu įsidėjęs į džinsinių kelnių kišenę kaltinamiesiems nematant. Kad turi ginklą savigynai, kaltinamiesiems nesakė ir jo jie nematė. Rūbinėje jis apsirengė, ketindamas eiti į namus. M. M. pasiūlęs nueiti pas pažįstamą merginą dar išgerti. Jis sutikęs ir visi trys nuėję į M. M. nurodytą namą. Laiptinėje jam pasiūlė eiti pirmam. Tuo metu V. Ž. pradėjo jį traukti laiptais žemyn, o M. M. mušti, norėdami jį pargriauti. V. Ž., laikydamas už rankos, smūgiavo jam į veidą, o M. M. jį mušė rankomis ir spardė. Viena ranka besigindamas, kita, išsitraukęs savigynai įsigytą revolverį, pradėjęs šaudyti. Šaudė pasilenkęs, nematydamas, kur, iššaudė visus šovinius. V. Ž., išmušęs iš jo rankos revolverį ir nukreipęs į jo veidą, bandė iššauti, tačiau neiššovė, nes visi šoviniai buvo iššauti. Tada V. Ž. sugriebęs už striukės, jėga ją nutempė kartu su bluzonu ir išbėgo iš laiptinės kartu su M. M. Jis bandęs vytis kaltinamuosius, tačiau jie pabėgo. Kaltinamieji sužalojo veidą, nosį, iš jos bėgo kraujas. Paskambino žmonai, kad atvežtų drabužius, nes iki pusės buvo nuogas. Apie įvykį pranešė policijai, į medikus nesikreipė. Ginklą savigynai įsigijo už 700 Lt, striukė kainavo 700 Lt, bluzonas – 80 Lt. Prašo priteisti iš kaltinamųjų jam padarytą 1480 Lt žalą.

Kaip liudytoja teisme apklausta nukentėjusiojo žmona J. L. parodė, kad 2009 m. balandžio mėnesį vakare jos vyras išėjo pasivaikščioti. Po vidurnakčio paskambinęs ir pasakęs, kad yra sumuštas, kad pagrobti jo rūbai. Prašė atvežti drabužių. Atvykusi į nurodytą vietą, rado vyrą pusnuogį. Vyras buvo sužalotas, kruvinu veidu. Ji labai išsigando, dėl to vos neprarado kūdikio, nes tuo metu buvusi nėščia. Vyras sakė, kad buvo bare, gėrė alų, kad jį primušė ir pagrobė jo rūbus kartu bare buvę vaikinai.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolų duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis V. L. atpažino M. M. ir V. Ž. kaip asmenis, kurie 2009-04-16 naktį užpuolė (duomenys neskelbtini) 2 namo antrame aukšte, pagrobė jo turtą, šaunamąjį ginklą (b. l. 23–28).

Duodami parodymus patikrinimo vietoje kaltinamieji M. M. ir V. Ž. nurodė laiką ir vietą – (duomenys neskelbtini) namo laiptinės antrąjį aukštą, Klaipėdoje, kur 2009-04-16 naktį užpuolė ir apiplėšė nukentėjusįjį V. L. (b. l. 42–46, 61–66).

Byloje surinktų ir ištirtų duomenų visuma leidžia teigti, kad kaltinamieji M. M. ir V. Ž., turėdami tikslą įvykdyti plėšimą, pavartojo prieš nukentėjusįjį V. L. smurtą. Duodami paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamieji neigė sudavę smūgius nukentėjusiajam rankomis ar kojomis, o tik tempė jį laiptais, norėdami pargriauti, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais apie pavartotą smurtą prieš jį. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių. Nukentėjusysis paaiškino, kad į medikus nesikreipė, nes dėl patirto smurto nejautė žymesnių sveikatos sutrikimų, o esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog nukentėjusiajam V. L. kaltinamieji sudavė nenustatytą smūgių skaičių. Jo parodymus dėl patirto smurto patvirtino liudytoja J. L., kuri, atvežusi sutuoktiniui rūbus, rado jį sumuštu ir kruvinu veidu. Taigi šios aplinkybės neleidžia teismui abejoti, jog kaltinamieji M. M. ir V. Ž., siekdami pagrobti svetimą turtą, stengėsi pargriauti nukentėjusįjį, tempdami jį bei suduodami smūgius nukentėjusiajam į veidą ir kitas kūno vietas. Be to, smurto pavartojimo sąvoka apima bet kokius kaltinamojo aktyvius fizinius veiksmus, kurie pavartojami prieš atimant nukentėjusiojo turtą nepriklausomai nuo to, ar buvo nukentėjusiajam padarytas teisiškai reikšmingas sveikatos sutrikdymas. Pakanka to, kad nukentėjusysis jautė fizinį skausmą. Nustatytos byloje aplinkybės nekelia abejonių, kad nukentėjusiajam kaltinamųjų smurtiniais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenys, kaltinamųjų parodymai patvirtina, kad kaltinamiesiems buvo žinoma, jog nukentėjusysis turi pinigų. Nors apklausiami teisme kaltinamieji neigė šią aplinkybę, teismas remiasi jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur M. M. parodė (b. l. 34, t. 1), kad bare matė, jog nukentėjusysis turi nemažai pinigų, šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir kaltinamasis V. Ž. (b. l. 52). Taigi tolimesi kaltinamųjų veiksmai atskleidžia jų nusikalstamo sumanymo turinį – pasinaudojus tariamu vizitu pas merginas, apiplėšti nukentėjusįjį pavartojant prieš jį fizinį smurtą. Ištirti bylos duomenys leidžia teigti, kad kaltinamieji, prisidengdami kvietimu aplankyti merginas, atsivesdami nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, turėdami tikslą padaryti plėšimą, veikė bendrininkų grupe ir, įgyvendindami savo nusikalstamą sumanymą, smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo abu kaltinamieji, todėl padaryto nusikaltimo kvalifikavimui, nesant šio nusikaltimo kvalifikuojančių požymių, nėra svarbu, kokius konkrečius smurto veiksmus padarė kiekvienas iš kaltinamųjų. Visuma nustatytų aplinkybių leidžia teigti, kad kaltinamieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme kaltinamieji parodė, kad jų tikslas buvo apiplėšti nukentėjusįjį. Kaltinamieji nenurodė, kokį konkretų turtą jie sumanė pagrobti, tačiau faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji siekė pagrobti bet kokį nukentėjusiojo turtą, taip pat ir nukentėjusiojo piniginėje buvusius pinigus.

Nustatytos byloje aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad siekdamas apsiginti nuo jį užpuolusių kaltinamųjų, pavartojo savigynai įsigytą ginklą. Iš nukentėjusiojo pateiktų ginklo įsigijimo dokumentų (b. l. 14–16, t. 1) matyti, kad įvykio metu nukentėjusysis turėjo revolverį „Kora Brno“. Specialisto išvadoje Nr. 409 konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktą revolverio „Kora Brno“ 6 mm FL-2,5 modelio, numeris 631828, dokumentą yra fabrikinės gamybos revolverio, skirto šaudyti 6 mm kalibro kraštinio įskėlimo „Flobert“ tipo šoviniais, gamintojo garantinio lapo kopija. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą šie revolveriai yra D kategorijos šaunamieji ginklai (b. l. 19, t. 1). Akivaizdu, kad nukentėjusysis V. L. šaunamąjį ginklą panaudojo teisėtai, nes buvo netikėtai užpultas dviejų kaltinamųjų. Kaltinamasis V. Ž. neneigia, kad šaunamąjį ginklą iš nukentėjusiojo rankų išmušė jėga, taigi šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškė kaltinamojo V. Ž. aktyviais veiksmais ir tiesiogine tyčia pagrobti nukentėjusiajam priklausantį šaunamąjį ginklą.

Kaltinamojo V. Ž. aiškinimas, kad striukę nukentėjusiajam nuo kūno nutraukęs atsitiktinai, jai užkliuvus už jo rankos, yra nelogiškas, akivaizdžiai prieštaraujantis situacijai. Priešingai, nei teigia kaltinamasis, striukės nuplėšimas nuo nukentėjusiojo kūno buvo atliktas panaudojant stiprią jėgą, tai patvirtina faktas, jog kartu su striuke nuo kūno buvo nutrauktas ir po ja buvęs bluzonas, todėl yra pagrįstas manymas, kad nutraukdamas striukę nuo nukentėjusiojo kūno, kaltinamasis V. Ž. tikėjosi kartu pagrobti ir joje buvusį turtą, taip pat ir pinigus. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad šaunamo ginklo ir striukės bei bluzono pagrobimo metu įvykio vietoje buvo abu kaltinamieji, kad jis, bandydamas atgauti pagrobtą turtą, vijosi abu kaltinamuosius. Tai paneigia kaltinamojo M. M. aiškinimą, kad jis nematė, jog buvo pagrobtas nukentėjusiojo turtas ir šaunamasis ginklas. Be to, kaltinamasis M. M., apklausiamas teisme, parodė, kad išbėgdamas matė, kaip V. Ž. griebė nukentėjusiajam už striukės, kad nukentėjusysis jį vijosi (b. l. 38, t. 2). Šie kaltinamojo M. M. parodymai atitinka nukentėjusiojo parodymus ir leidžia teismui daryti išvadą, kad šaunamojo ginklo ir striukės bei bluzono grobimo metu buvo abu kaltinamieji ir iš gyvenamojo namo laiptinės išbėgo kartu įvykdę savo nusikalstamą sumanymą – pagrobę nukentėjusiojo šaunamąjį ginklą bei jo striukę ir bluzoną. Kaltinamasis V. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme parodė, kad pagrobtą šaunamąjį ginklą nedelsiant realizavo, parduodamas jį gretimoje gatvėje nepažįstamam vaikinui už 70 Lt. Taigi šios aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamieji užvaldę šaunamąjį ginklą, striukę ir bluzoną, išbėgę iš laiptinės, nuo nukentėjusiojo su pagrobtu turtu pasislėpė, t. y. disponavo pagrobtais daiktais. Ir plėšimo, ir šaunamojo ginklo grobimo nusikaltimų sudėtys yra materialiosios, todėl šie nusikaltimai yra baigti, kai kaltininkai užvaldo ginklą ar turtą ir turi galimybę jais disponuoti. Kaltinamojo V. Ž. aiškinimas, kad išmetė striukę ir bluzoną išbėgęs iš namo laiptinės, nepatvirtintas jokiais duomenimis ir neįtikėtinas, nes neįtikėtina, kad nukentėjusysis, vydamasis kaltinamuosius bei tikėdamasis atgauti savo turtą, nematė kaltinamųjų numestos striukės. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo šaunamąjį ginklą ir striukę bei bluzoną paėmė kaltinamasis V. Ž., tačiau visuma nustatytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad abu kaltinamieji – M. M. ir V. Ž., veikdami grupe, pavartodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. L., plėšimo būdu pagrobė nukentėjusiojo šaunamąjį ginklą – revolverį „Kora Brno“ – ir striukę bei bluzoną, nes abu kaltinamieji atvyko į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, turėdami tikslą įvykdyti plėšimą, jo metu buvo pagrobtas ir šaunamasis ginklas, t. y. abu atliko veiksmus, realizuodami šiuos nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius. Abiejų kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 180 str. 1 d. ir BK 254 str. 2 d.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. Kaltinamieji padarė apysunkį ir sunkų nusikaltimus. Nusikaltimais padaryta žala nukentėjusiajam neatlyginta. Kaltinamieji nusikalto esant neišnykusiam teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas. Iš Klaipėdos priklausomybės ligų centro pažymos matyti, kad kaltinamajam M. M. diagnozuota priklausomybė nuo kelių narkotikų bei kitų psichoaktyvių medžiagų. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė bendrininkų grupe ir apsvaigę nuo alkoholio. Teismas taip pat pažymi didesnį kaltinamojo V. Ž. aktyvumą nusikalstamų veikų padaryme. Esant nusikaltimų recidyvui bei, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, nesant kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltinamiesiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės, didesnės negu sankcijose už padarytus nusikaltimus numatyti bausmės vidurkiai.

Nukentėjusiojo V. L. pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Kaltinamieji turtinę žalą nukentėjusiajam padarė bendrais veiksmais, todėl žalą privalo atlyginti solidariai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 303 str., 304 str., 308 str.,

nusprendžia:

M. M. (M. M.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., BK 254 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu:

pagal BK 254 str. 2 d. – 8 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 8 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta 1 metų ir 8 mėnesių bausme pagal 2009-02-04 ir 2009-04-16 nuosprendžius ir nustatyti galutinę 10 metų laivės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-26 nutartį. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010-06-29.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

V. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir BK 254 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu:

pagal BK 254 str. 2 d. – 9 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2009-09-09 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu neatlikta bausme ir nustatyti galutinę 10 metų ir 6 mėnesių laivės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaityt atliktą bausmės dalį pagal 2009-09-09 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010-06-29.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Iš kaltinamųjų M. M. (M. M.) ir V. Ž. solidariai priteisti 1480 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. L. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.