Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintais skundais, kuriais prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK) viršininko 2013 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr. 40-TE-487 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 40-TE-464 „Dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo R. I.“ pripažinimo netekusiu galios“; 2) įpareigoti Šiaulių apskrities VPK išmokėti negautą tėvystės pašalpą nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. iki teismo sprendimo panaikinti ar pripažinti neteisėtu Šiaulių apskrities VPK viršininko 2013 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr. 40-TE-487 įsiteisėjimo dienos; 3) įpareigoti Šiaulių apskrities VPK Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoti ir išmokėti delspinigius dėl neišmokėtos tėvystės pašalpos; 4) įpareigoti Šiaulių apskrities VPK raštiškai jį informuoti, kokie dokumentai reikalingi norint išeiti vaiko priežiūros atostogų ir gauti tėvystės pašalpą, o sutuoktinei grįžti iš vaiko priežiūros atostogų.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad kai buvo sulaikytas 2013 m. liepos 30 d., sprendėsi klausimas dėl jo išleidimo į vaiko priežiūros atostogas. Pareiškėjo sutuoktinė kreipėsi į jo darbovietę, tačiau jai buvo paaiškinta, kad jis nėra išleidžiamas atostogų, nes nėra pasirašęs įsakyme. Šiaulių apskrities VPK nesprendė nuo 2013 m. liepos 30 d. iki kito mėnesio 6 d. klausimo, susijusio su jo išleidimu į vaiko priežiūros atostogas, todėl 6 d. negalėjo šių atostogų išeiti jo sutuoktinė, kadangi 5 d. jai baigėsi gimdymo atostogos. Tik 7 d. jo sutuoktinė galėjo išeiti vaiko priežiūros atostogų, kadangi Šiaulių apskrities VPK pateikė jai pažymą, kad jis nėra išleistas į atostogas. Kai rugpjūčio 6 d. buvo priimtas įsakymas, kuriuo naikinamas liepos 30 d. įsakymas, jo nuomone, pagal Vidaus tarnybos statutą, patvirtintą 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) jį turėjo pirmiausia atšaukti iš atostogų ir tik tuomet spręsti kitus klausimus, nes rugpjūčio 6 d. formaliai jis buvo vaiko priežiūros atostogose. Šioje situacijoje nukentėjo jo sutuoktinė, kadangi nuo 6 d. ji turėjo grįžti į darbą arba pasiimti atostogas, nukentėjo jos gaunama motinystės pašalpa. Šiuo metu pareiškėjas yra registruotas darbo biržoje, tačiau jokių pašalpų negauna, kadangi yra laikomas dirbančiu asmeniu. Realiai jis nedirba, nes yra nušalintas nuo pareigų. Jei būtų vaiko priežiūros atostogose, jo sutuoktinė dirbtų ir gautų atlyginimą, tačiau jo neišleido atostogų, todėl turėjo jas pasiimti jo sutuoktinė. Jo sutuoktinė gauna minimalų atlyginimą, o skaičiuojant 70 proc. nuo pareiškėjo atlyginimo, suma būtų visiškai kitokia.

Pareiškėjas skunde ir patikslintuose skunduose (b. l. 2–5; 14–17; 50–51) nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, 2013 m. liepos 22 d. pateikė prašymą, kad jį nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. išleistų dviem metams vaiko priežiūros atostogų. Pareiškėjas žodžiu buvo informuotas, kad 2013 m. liepos 30 d. buvo priimtas įsakymas išleisti jį vaiko priežiūros atostogų nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. 2013 m. liepos 31 d. buvo sulaikytas Imuniteto valdybos pareigūnų. Šiuo metu yra sulaikytas ir laikinai nušalintas nuo pareigų, bet ne atleistas iš darbo. Jam žmona pranešė, kad dėl nežinomų priežasčių jo neišleido vaiko priežiūros atostogų. 2013 m. rugpjūčio 30 d. sutuoktinė atsiuntė Šiaulių apskrities VPK viršininko 2013 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 40-TE-464 ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr.40-TE-487, kuriuos pasirašė laikinai einantis Šiaulių apskrities VPK viršininko pareigas V. U.. Minėtuose įsakymuose nėra nurodyta priežastis, kodėl jo neišleido vaiko priežiūros atostogų. Pareiškėjas pats iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK viršininką, kad jis atsiųstų dokumentų kopijas, dėl ko jo neišleido vaiko priežiūros atostogų. Šiaulių apskrities VPK atstovai dokumentų kopijas išsiuntė ne pareiškėjui, bet jo sutuoktinei, todėl iš sutuoktinės dokumentų kopijas gavo 2013 m. rugpjūčio 30 d. Be to, sutuoktinė laiške nurodė, kad jai žodžiu buvo paaiškinta, jog pareiškėjo vaiko priežiūros atostogų neišleido, nes pareiškėjas nėra pasirašęs ant 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 40-TE-464. Pareiškėjas mano, kad toks Šiaulių apskrities VPK paaiškinimas yra neteisingas. Pirma, 2013 m. liepos 30 d. Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakyme Nr. 40-TE-464 nurodoma, kad jis parašė prašymą 2013 m. liepos 29 d., nors jis savo valią išreiškė 2013 m. liepos 22 d., taip, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Antra, Šiaulių apskrities VPK 2013 m. liepos 30 d. viršininko įsakymas Nr. 40-TE-487 visų dalyvavusių pareigūnų pasirašytas 2013 m. liepos 30 d., tačiau pareiškėjo 2013 m. liepos 30–31 d. neieškojo ir pasirašyti nekvietė. Trečia, Šiaulių apskrities VPK viršininko 2013 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. 40-TE-464 atspausdintas kompiuteriu, kuriame atspausdintos grafos bei asmenų vardai ir pavardės, kuriose turi pasirašyti asmenys, kurie parengė, dalyvavo ar susipažino su minėtu įsakymu, tačiau jo vardo ir pavardės, kad reikėtų pasirašyti, jog susipažino, nėra. Ketvirta, (duomenys neskelbtini) gimus sūnui parašė prašymą išleisti nuo 2013 m. birželio 19 d. tėvystės atostogų, kol vaikui sueis 1 mėn. Šiuo atveju buvo išleistas Šiaulių apskrities VPK įsakymas išleisti tėvystės atostogų, tačiau jo niekas neprašė ir ant jokio įsakymo nepasirašė bei mėnesį laiko buvo tėvystės atostogose. Be to, jau 10 m. dirba Šiaulių apskrities VPK ir eina kasmetinių atostogų, dirba viršvalandžius, poilsio dienomis, dėl to buvo leidžiami Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymai, tačiau ant jų nepasirašydavo ir nebūdavo supažindintas. Penkta, jei buvo reikalingas pareiškėjo parašas ant 2013 m. liepos 30 d. Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymo Nr. 40-TE-464, tai Šiaulių apskrities VPK atstovai minėtą įsakymą galėjo persiųsti Imuniteto valdybai, nes abi institucijos yra Policijos departamento žinioje. Šiaulių apskrities VPK atstovai žinojo, kur pareiškėjas yra ir kas atlieka ikiteisminį tyrimą. Šešta, vadovaujantis tokia Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymų praktika, tai ir Šiaulių apskrities VPK viršininko 2013 m. rugpjūčio 6 d. įsakymas Nr. 40-TE-487 neturi jokios juridinės galios, nes su juo nebuvo supažindintas ir ant jo nepasirašė. Dėl šių visų nurodytų priežasčių mano, kad Šiaulių apskrities VPK viršininko 2013 m. rugpjūčio 6 d. įsakymas Nr. 40-TE-487 yra neteisėtas. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 6 d. Šiaulių AVPK viršininko įsakymas Nr. 40-TE-487 prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi buvo pažeisti teisėti pareiškėjo lūkesčiai, suvaržytos jo teisės dėl socialinės padėties, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7, 29, 38 ir 48 straipsnius. Taip pat pabrėžė, kad Šiaulių apskrities VPK viršininko 2013 m. rugpjūčio 6 d. įsakymas Nr. 40-TE-467 išleistas atsižvelgiant į Šiaulių apskrities VPK 2013 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. 40-TE-481 „Dėl komisarui inspektoriui R. I. darbo užmokesčio nemokėjimo“. Tačiau šio įsakymo kopijos Šiaulių apskrities VPK atstovai neatsiuntė, kadangi darbo užmokesčio nemokėjimą reguliuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 4 dalis. Šiaulių apskrities VPK atstovai pritaikė ne tą teisės normą, o būtent Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4, 5, 6, 19, 20 ir 21 straipsniai reglamentuoja teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą. Vadovaujantis teisės principu, kad iš ne teisės neatsiranda teisė, Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymas turi būti panaikintas. Teigia, jog Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės įstatymo 21 straipsnis nurodo, kad vaiko auginimas ir tėvystės (motinystės) pašalpos gavimas yra atskiri dalykai. Nurodė, kad jo sulaikymas negali būti pagrindas neišleisti vaiko priežiūros atostogų. Mano, kad nesilaikoma Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 4 straipsnio. Nurodė, kad vadovaujantis 2013 m. liepos 30 d. Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 40-TE-464 vaiko priežiūros atostogose buvo 2013 m. rugpjūčio 6 d. 00:01 val. Skundžiamas 2013 m. rugpjūčio 6 d. Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymas Nr. 40-TE-487 buvo priimtas jam esant vaiko priežiūros atostogose. 2013 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių apskrities VPK rašte Nr. 40-S-21516 nurodė, kad minėtas dokumentas buvo užregistruotas tą pačią dieną, kurią jis buvo pasirašytas, tai yra 2013 m. rugpjūčio 6 d. Nurodė, kad Šiaulių apskrities VPK atstovai nepripažįsta, kad 2013 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl 2013 m. rugpjūčio 6 d. Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymas Nr. 40-TE-487 pažeidė visos jo šeimos konstitucines teises. Nurodė, kad dėl klaidingai pateiktų duomenų jo sutuoktinei, jog pareiškėjo vaiko priežiūros atostogų neišleido, nes jis nėra pasirašęs ant 2013 m. liepos 30 d. Šiaulių AVPK viršininko įsakymo Nr. 40-TE-464, o ne dėl to, kad jis nebedraudžiamas socialiniu draudimu, taip pat dėl to, kad Šiaulių apskrities VPK atstovai vilkino ir laiku nesprendė klausimo dėl jo padėties, prarado galimybę pasinaudoti teise savanoriškai apsidrausti socialiniu draudimu ir nenutraukti socialinio draudimo stažo.