Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-05-07 · Administracinė byla Nr. eI2-6616-743/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-07
Bylos Nr.
eI2-6616-743/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00356-2024-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Vailionė, Audrius Grauželis, Daina Kukalienė
Pareiškėjas
I. Z.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-6616-743/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00356-2024-5Procesinio sprendimo kategorija: 8.3.1; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 7 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. Z. skundu prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 17 d. sprendimą (toliau – ir ginčijamas sprendimas) atmesti prašymą Nr. 2401-LNGK-0230 pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu Nr. 2401-LNGK-0230 pakeisti besibaigiantį galioti leidimą gyventi Lietuvoje Nr. LT7458135. Migracijos departamentui pareiškėjas yra nurodęs, kad 2019 – 2021 metais buvo išvykęs iš Lietuvos ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, taip pat pažymėjo, kad šis jo išvykimas susijęs su apribojimais galiojusiais 2020–2021 metais dėl COVID-19 pandemijos. Pažymėjo, kad nors šiuo laikotarpiu nebuvo visiškai apribota užsieniečių, turinčių teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, galimybė grįžti į Lietuvą, tačiau buvo taikomi plataus masto ribojimai. Citavo Lietuvos vyriausiojo administravimo praktiką, kurioje Migracijos departamentas nepagrįstai neatsižvelgė į situaciją, susiklosčiusią dėl COVID-19 pandemijos ir su ja susijusių įvairių draudimų ir ribojimų taikymu.

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju aktuali 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (toliau – ir Direktyva), kurios tikslas, nurodytas Europos Sąjungos Teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencijoje – trečiųjų valstybių piliečių, kurie ilgam apsigyveno valstybėse narėse, integracija. Tuo tikslu, kaip nurodyta minėtos Direktyvos 16 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, kad ilgalaikiams gyventojams turi būti taikoma sustiprinta apsauga nuo išsiuntimo.

Pažymėjo, kad Lietuvoje nuolat gyvena nuo 2006 metų, į Lietuvos Respubliką atvyko būdamas nepilnametis kartu su šeima, čia mokėsi ir dirbo visą gyvenimą, jokių ryšių su kilmės šalimi neturi.

Pareiškėjas teigė, kad ginčijamas sprendimas neatitinka teisės akto turiniui keliamų reikalavimų. Atsakovas jame nenurodė administracinio sprendimo teisinio ir faktinio pagrindo ar kitų administraciniam sprendimui įtakos turėjusių aplinkybių, administracinio sprendimo motyvų, skundo padavimo termino. Atsakovas neargumentuotai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, todėl prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 13 d. pateikė prašymą Nr. 2401-LNGK-0230 pakeisti leidimą nuolat gyventi. Migracijos departamentas, patikrinęs pateiktus pareiškėjo dokumentus, 2024 m. sausio 17 d. priėmė administracinės procedūros sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą atmetė. Pažymėjo, kad pareiškėjo cituojami teisės aktai, teismų praktika, susijusi su sprendimais, kurie neatitinka teisės akto turiniui keliamų reikalavimų. Pareiškėjo minėti reikalavimai netaikomi šioje prašymo priėmimo stadijoje, nes minėtas Migracijos departamento sprendimas – administracinės procedūros sprendimas, o ne administracinis sprendimas.

Migracijos departamentas administracinės procedūros sprendimą priėmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo paaiškinta dėl kokių priežasčių prašymas atmetamas.

Nurodė, kad Migracijos departamentas 2024 m. vasario 9 d. yra priėmęs motyvuotą ir argumentuotą administracinį sprendimą Nr. 24S47727, kuriuo pareiškėjui nuspręsta panaikinti leidimą nuolat gyventi, nes asmuo gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės. Pareiškėjas apie priimtą sprendimą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau –MIGRIS) informuotas 2024 m. vasario 13 d. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 17 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kai jis baigiasi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra Rusijos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), turėjęs leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, galiojusį iki 2024 m. vasario 7 d. Nevedęs. Pareiškėjas 2024 m. sausio17 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą Nr. 2401-LNGK-0230 pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes pasibaigia jo galiojimo terminas.

Migracijos departamentas 2024 m. sausio 17 d. priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą Nr. 2401-LNGK-0230 pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes leidimas negali būti pakeistas remiantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 54 straipsnio 3 dalimi. Pareiškėjas, nesutikdama su Migracijos departamento ginčijamu sprendimu, kreipėsi į teismą.

Migracijos departamentas 2024 m. vasario 9 d., jau po pareiškėjo skundo pateikimo teismui, priėmė sprendimą Nr. 24S47727, kuriuo pareiškėjui panaikino leidimą nuolat gyventi, nes pareiškėjas gyveno ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės.

II. Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

UTPĮ nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

UTPĮ 53 straipsnis numato leidimo nuolat gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečio prašymu gali būti pakeistas, jeigu pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas.

Leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindus nustato UTPĮ 54 straipsnis. UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės arba užsienietis, kuriam leidimas nuolat gyventi išduotas šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8¹ ar 8² punkte nustatytu pagrindu, gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 24 mėnesius iš eilės.

Pagal UTPĮ 55 straipsnio 1 dalį, užsienietis prašymą išduoti arba pakeisti leidimą nuolat gyventi pateikia Migracijos departamentui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. Tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui nuolat gyventi gauti pateikimą ir leidimų nuolat gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo įvertinimą nustato vidaus reikalų ministras (UTPĮ 55 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarko aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – ir Ilgalaikio gyventojo leidimo aprašas) 80 punkte nurodyta, kad Migracijos departamento darbuotojas, priimdamas užsieniečio prašymą pakeisti leidimą, privalo patikrinti Gyventojų registre duomenis apie užsieniečiui išduotus asmens dokumentus bei užsieniečio gyvenamąją vietą ir sutikrinti prašyme pakeisti leidimą įrašytus užsieniečio asmens duomenis su jo asmens duomenimis, esančiais Gyventojų registre. Prašymas pakeisti leidimą nepriimamas, raštu nurodžius grąžinimo priežastį bei žodžiu suteikus reikiamą informaciją (81 punktas), jeigu, be kita ko, atlikus aprašo 80 punkte nurodytą patikrinimą ir patikrinus kartu su prašymu pakeisti leidimą pateiktus dokumentus, paaiškėja Įstatymo 56 straipsnio 8 ar 9 punkte nustatytas leidimo nuolat gyventi negaliojimo pagrindas arba bent vienas iš Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose ar Įstatymo 54 straipsnio 3 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų (81.6 papunktis). Šiuo atveju Migracijos departamento darbuotojas privalo paaiškinti užsieniečiui, kokiais Įstatymo nustatytais pagrindais jo leidimas nuolat gyventi yra negaliojantis arba gali būti panaikintas, ir paprašyti užsieniečio raštu išdėstyti savo argumentus, jei jis mano, kad jo leidimas nėra negaliojantis arba kad nėra pagrindo jį naikinti; padaryti užsieniečio pateiktų dokumentų, patvirtinančių leidimo nuolat gyventi negaliojimą ar panaikinimą, kopijas, paliudyti jų tikrumą, o dokumentų originalus grąžinti juos pateikusiam asmeniui. (81.6.1–81.6.2 papunkčiai).

Jeigu atlikus Ilgalaikio gyventojo leidimo aprašo 80 punkte nurodytą patikrinimą ir patikrinus kartu su prašymu pakeisti leidimą pateiktus dokumentus paaiškėjo bent vienas iš Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose ar Įstatymo 54 straipsnio 3 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų, tai įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka aprašo 104 punkte nurodytus veiksmus, o jeigu paaiškėja bent vienas iš Įstatymo 56 straipsnio 4, 7, 8 ir 9 punktuose ar Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnyje nustatytų leidimo nuolat gyventi negaliojimo pagrindų – aprašo XI skyriuje nurodytus veiksmus (83 punktas).

Ilgalaikio gyventojo leidimo aprašo 104 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punkte ar 3 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose ar 3 dalyje nurodyto pagrindo paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi.

Aptartų teisės aktų nuostatų analizė leidžia konstatuoti, kad būtent Migracijos departamentui yra UTPĮ suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui (šiuo atveju – pareiškėjui) išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo, t. y. Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis apie sienos kirtimus nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos, atvyko į Lietuvos Respubliką – 2019 m. rugsėjo 7 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos, atvyko – 2019 m. gruodžio 29 d., 2019 m. gruodžio 31 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos ir vėl atvyko į Lietuvos Respubliką tik 2021 m. gruodžio 26 d., išvyko iš Lietuvos Respublikos 2022 m. sausio 3 d., atvyko – 2022 m. kovo 13 d. Vadinasi, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. gruodžio 26 d. pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir gyveno ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės. Šis faktas yra UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas, remiantis kuriuo panaikinamas leidimas nuolat gyventi.

Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad pareiškėjui 2024 m. sausio 13 d. pateikus prašymą Nr. 2401-LNGK-0230 pakeisti leidimą nuolat gyventi, o atsakovui, įvykdžius Ilgalaikio gyventojo leidimo aprašo 80 punkte nurodytas pareigas ir nustačius vieną UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų, jis privalėjo vykdyti Ilgalaikio gyventojo leidimo aprašo 81 punkte nustatytus veiksmus ir prašymo pakeisti leidimą nepriimti, raštu nurodžius grąžinimo priežastį bei žodžiu suteikus reikiamą informaciją.

Atsakovo darbuotojo įrašas pareiškėjo 2024 m. sausio 13 d. pateiktame prašyme pakeisti leidimą patvirtina, kad pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta, dėl kokių priežasčių jo prašymas pakeisti leidimą nepriimamas. Ši informacija pateikta ir MIGRIS sistemoje. Taigi teismas neturi pagrindo spręsti, kad šioje procedūroje atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas atsakovo priimto ginčijamo sprendimo neteisėtumą sieja su tuo, kad jis nemotyvuotas, jame nenurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, apskundimo terminai, taip apeliuodamas į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus administraciniam aktui, tačiau teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka.

Nagrinėjamu atveju Ilgalaikio gyventojo leidimo aprašas taikytinas kaip speciali norma Viešojo administravimo įstatymo atžvilgiu, kurio 81 punkte aiškiai įvardinti atliktini veiksmai ir jų apimtis. Ši teisės norma nenumato, kad procedūrinis klausimas dėl atsisakymo priimti prašymą turi būti motyvuojamas taip, kaip nustatyta Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje.

Tai, kad 2024 m. sausio 13 d. pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą pateikimo metu buvo UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas leidimui panaikinti, patvirtina ir tolesni atsakovo veiksmai – 2024 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo leidimas gyventi Lietuvoje panaikintas.

Visi pareiškėjo argumentai, susiję su leidimo panaikinimo nepagrįstumu, jo nurodytomis negyvenimo Europos Sąjungos valstybėje priežastimis nesusiję su ginčijamu sprendimu ir nedaro įtakos jo teisėtumui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje atsisakė ginčyti sprendimą, kuriuo panaikintas jo leidimas, o ši aplinkybė tik patvirtina, kad atsakovas turėjo Ilgalaikio gyventojo leidimo aprašo 81 punkte nustatytą pagrindą atsisakyti priimti jo prašymą dėl leidimo pakeitimo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2024 m. sausio 17 d. teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą Nr. 2401-LNGK-0230 pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismui konstatavus ginčijamo sprendimo teisėtumą, atmestinas išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo išnagrinėti iš naujo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriteisiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius Grauželis Daina Kukalienė Asta Vailionė