- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-06
- Bylos Nr.
- 1A-93-581/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-38168-17
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- K. K.
- Nukentėjusysis
- J. M., Z. M.
- Advokatai
- Mykolas Vytautas Kazlauskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų J. M., Z. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams dviem mėnesiams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tęsti darbą ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų (iki 2018-08-01) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Iš nuteistojo K. K. priteista 29,83 Eur nukentėjusiajai Z. M. ir 46,43 Eur nukentėjusiajam J. M. turtinei žalai atlyginti, taip pat 300 Eur nukentėjusiajai Z. M. bei 500 Eur nukentėjusiajam J. M. neturtinei žalai atlyginti.
Iš nuteistojo K. K. priteista po 300 Eur nukentėjusiesiems Z. M. ir J. M. atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. K. nuteistas už tai, kad jis 2017 liepos 21 d., apie 16.50 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu, J. M. vieną kartą spyrė į kairę koją, rankų kumščiais sudavė nemažiau 10 smūgių į galvos sritį bei nemažiau 10 smūgių į krūtinę ir pečius, taip padarydamas J. M. poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke ir dešiniame skruoste, smakre, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje, taip J. M. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, taip pat tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus rankomis sudavė Z. M. nemažiau penkių smūgių į dešinę veido pusę, pakaušį ir dešinį petį, taip padarydamas Z. M. minkštųjų audinių patinimą pakaušyje ir dešiniame smilkinyje, poodinės kraujosruvas dešinės akies vokuose, kaklo dešinėje pusėje, dešinio peties sąnario srityje, taip Z. M. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
Šalies argumentai
2. Skundu nukentėjusieji Z. M. ir J. M. prašo: pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nuosprendį – nuteistojo K. K. veiką perkvalifikuoti iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnį bei paskirti griežtesnę bausmę; priteisti iš K. K. 529,82 Eur Z. M. ir 546,43 Eur J. M. turtinei žalai atlyginti, bei 1000 Eur Z. M. ir 1500 Eur J. M. neturtinei žalai atlyginti.
2.1. Skunde nukentėjusieji cituoja kasacine tvarka išnagrinėtas baudžiamąsias bylas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir atribojimo, dėsto pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes bei teigia, kad šioje baudžiamojoje byloje apylinkės teismas neteisingai nuteistojo K. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apeliantų teigimu, nuteistojo veika atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Pažymi, kad K. K. be jokios pateisinamos priežasties nukentėjusiųjų atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, įvykis vyko bendro naudojimo kieme, kuriuo savo interesais naudojasi visi gretimų namų gyventojai ir lankytojai, t. y. viešoje vietoje. Akcentuoja, kad liudytojai A. R. ir A. R. nurodė, kad dėl kaltinamojo K. K. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiuosius patyrė neigiamas emocijas, buvo emociškai sukrėsti, jiems buvo baisu, patyrė stresą, jautė neramumą ir išgyveno dėl kaimynų. Teigia, kad nuteistojo veiksmai sutrikdė minėtų liudytojų darbą, poilsį savo namų kieme, o K. K. amoralus elgesys buvo nukreiptas ne tik į asmeninių santykių aiškinimąsi su nukentėjusiaisiais, bet ir į viešosios tvarkos sutrikdymą. Esant minėtomis aplinkybėmis, nukentėjusieji prašo pripažinti, jog K. K. padarė ne BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, o BK 284 straipsnyje bei už šią veiką paskirti griežtesnę bausmę nei paskyrė pirmosios instancijos teismas.
2.2. Akcentuoja, kad teismas, skirdamas bausmę K. K., nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimu K. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas 30 Eur bauda už tai, kad 2017 m. rugsėjo 25 d., apie 16.00 val., būdamas viešoje vietoje, bendro naudojimo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) apspjovė kaimynų Z. M. ir J. M. virtuvės langą ir tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė nukentėjusiųjų patirtą turtinę žalą, nes 2017 m. lapkričio 6 d. pareiškimu nurodyta, kad J. M. reiškia 546,43 Eur, o Z. M. 529,82 Eur civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, pateikė žalą pagrindžiančius įrodymus, todėl mano, kad teismas turėjo ieškinį patenkinti visa apimtimi. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tenkindamas jų (nukentėjusiųjų) prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo (iš prašomų priteisti 500 Eur, priteisdamas 300 Eur), nepagrįstai apsiribojo tik nukentėjusiųjų atstovo pagalbos nukentėjusiesiems teismo posėdyje įvertinimu, pažymėdami, kad to paties atstovo pagalba buvo teikiama ir viso ikiteisminio tyrimo metu, kas, apeliantų manymu, turi būti įvertinta.
2.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiesiems priteisė mažesnes neturtinės žalos sumas nei buvo prašoma priteisti ieškinyje bei tokio savo sprendimo nemotyvavo.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis, jo gynėjas, prokurorė prašė nukentėjusiųjų skundą atmesti. Apeliacinį skundą pateikę nukentėjusieji J. M. ir Z. M. teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau prieš bylos nagrinėjimą teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ir apeliacinį skundą patenkinti (140 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji ginčija nuteistojo veikos kvalifikaciją, t. y. prašo veiką, kvalifikuotą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į BK 284 straipsnį bei nuteistajam paskirti griežtesnę bausmę, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistais turtinės ir neturtinės žalos dydžiais ir prašo jų baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai.
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą minėtose apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisingai nuteistojo K. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taip pat parinkdamas nuteistajam bausmę ir nustatydamas jos trukmę, priteisdamas turtinę ir neturtinę žalą, spręsdamas proceso išlaidų ir jų atlyginimo klausimą baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl veikos kvalifikavimo
8. Apeliantai skunde prašo nuteistojo K. K. veiksmus iš BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 284 straipsnį. Nurodo, kad K. K. jų (nukentėjusiųjų) atžvilgiu naudojo fizinį smurtą be jokios pateisinamos priežasties, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims – liudytojams A. R., A. R., kurie dėl nuteistojo elgesio patyrė neigiamas emocijas, stresą, nerimą, buvo sutrikdytas jų darbas ir poilsis. Teigia, kad nuteistojo K. K. elgesys buvo nukreiptas ne tik į asmeninių santykių aiškinimąsi su jais (nukentėjusiaisiais), bet ir į viešosios tvarkos sutrikdymą.
8.1. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog nuteistojo K. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl tenkinti nukentėjusiųjų prašymą ir perkvalifikuoti nuteistojo veiką pagal BK 284 straipsnį nėra jokio pagrindo.
8.2. Šioje byloje nei nuteistasis, nei nukentėjusieji neginčija byloje nustatytų aplinkybių, jog K. K. kaltinime nurodytoje vietoje ir aplinkybėmis, konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų Z. M. ir J. M. atžvilgiu, t. y. sudavė smūgius nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas, dėl ko nežymiai sutrikdė jų sveikatą bei sukėlė jiems fizinį skausmą. Priešingai nei skunde nurodo apeliantai, byloje nėra pagrindo pripažinti, kad be paminėtų aplinkybių nuteistojo K. K. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.
8.3. Iš nuteistojo K. K., nukentėjusiųjų Z. M. ir J. M. bei kitų byloje esančių įrodymų nustatyta, kad dar iki aptariamo įvykio tarp abiejų šalių buvo susiklostę konfliktiški santykiai. Būtent dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų K. K. ir nukentėjusieji susipyko ir įvykio dieną. Kaip matyti iš jų pačių parodymų – iš pradžių tarp nuteistojo K. K. ir nukentėjusiojo J. M. bendro naudojimo kieme įvyko žodinis konfliktas, buvo reiškiami kaltinimai, išsakomi necenzūriniai žodžiai, nepasitenkinimai vienas kito elgesiu ir šio įvykusio konflikto metu K. K. nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Įvykio aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistojo ir nukentėjusiųjų konfliktas kilo iš asmeninių paskatų ir nuteistojo tyčia buvo nukreipta būtent į nukentėjusiųjų asmenybę dėl asmeninių nesutarimų ir įvykusio konflikto, o ne į viešosios tvarkos pažeidimą.
8.4. Kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog K. K. būtų turėjęs tikslą demonstruoti nepagarbą aplinkiniams, juos šokiruoti, ir taip sutrikdyti visuomenės rimtį. Nors smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo naudotas viešoje vietoje – bendro naudojimo kieme, tačiau bylos įrodymai patvirtina, jog dominavo asmeniniai motyvai, o ne noras parodyti savo viršenybę prieš nukentėjusiuosius, taip pažeidžiant viešąją tvarką bei rimtį. Bylos įrodymai patvirtina, jog nuteistojo tyčia smurtauti buvo nukreipta į nukentėjusiuosius, ir atsižvelgiant į nuteistojo veikos motyvus, tikslus jo paskatos pripažintos asmeninėmis. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, konfliktas vyko neilgą laiko tarpą, pasireiškė abipusiu santykių aiškinimusi. Su nukentėjusiais konflikto metu buvo ir konfliktą matė liudytojai A. R., A. R., G. V., tačiau liudytojai įvykį vertino kaip konfliktą tarp kaimynų. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pripažinti realų viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą, todėl konstatuotina, kad nuteistojo veika neperžengė privataus konflikto ribų ir veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas.
Dėl bausmės
9. Skundu nukentėjusieji prašo nuteistajam K. K. paskirti griežtesnę bausmę ir atsižvelgti į tai, kad K. K. buvo nubaustas administracine tvarka už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. už tai, kad 2017 m. rugsėjo 25 d., apie 16.00 val., būdamas viešoje vietoje, bendro naudojimo kieme, (duomenys neskelbtini) apspjovė Z. M. ir J. M. virtuvės langą. Atskirai pažymėtina, jog nukentėjusieji prašo palikti galioti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nuteistasis įpareigotas neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
9.1. Nuteistasis K. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis). Už šios veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas K. K. paskyrė laisvės apribojimo vieneriems metams ir dviem mėnesiams bausmę bei skyrė įpareigojimus: atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tęsti darbą ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų iki 2018-08-01 sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad, skirdamas nuteistajam K. K. bausmę ir nustatydamas jos trukmę, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose.
9.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. K. bausmę atsižvelgė į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), įvertino nuteistojo asmenybę – neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, charakterizuojamas patenkinamai, priklausomybės ligų ar psichiatro įstaigoje neregistruotas. Teismas pagrįstai byloje nenustatė K. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo padarymą, skirdamas laisvės apribojimo bausmę ir jos trukmę nustatydamas artimą įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui, taip pat paskirdamas įstatyme numatytus įpareigojimus, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Nors apeliantai skunde nurodo, jog K. K. buvo nubaustas administracine tvarka už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą ir prašo skirti griežtesnę bausmę, tačiau dėl šios aplinkybės nuteistajam bausmė nekeistina. Juolab, jog patys nukentėjusieji prašo palikti galioti nuteistajam skirtą įpareigojimą, numatytą BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte. Byloje esantys duomenys iš tiesų patvirtina, kad K. K. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimu yra nubaustas 30 Eur bauda už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (ANK 481 straipsnio 1 dalis), už tai, kad 2017 m. rugsėjo 25 d., apie 16.00 val., būdamas viešoje vietoje, bendro naudojimo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) apspjovė Z. M. ir J. M. virtuvės langą. Tačiau kaip matyti, šis pažeidimas buvo padarytas 2017 m. rugsėjo 25 d., t. y. jau po aptariamos veikos padarymo (veika padaryta 2017 m. liepos 21 d.), todėl apylinkės teismas teisingai nustatė bausmės skyrimui reikšmingą aplinkybę, jog iki veikos padarymo K. K. administracine tvarka baustas nebuvo. Juolab, kad minėti duomenys teismui pateikti nebuvo. Taigi, tiek ši, tiek visos aukščiau paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistajam keisti pirmosios instancijos teismo skirtą teisingą bausmę.
Dėl civilinio ieškinio, proceso išlaidų atlyginimo
10. Nukentėjusieji skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje netiksliai nurodė civiliniu ieškiniu prašytą priteisti turtinę žalą. Nurodo, jog ieškiniu buvo prašoma priteisti turtinę žalą nukentėjusiajam J. M. – 546,43 Eur ir nukentėjusiajai Z. M. – 529,82 Eur, o teismas priteisė mažesnes sumas. Nesutinka su tuo, kad teismas tik iš dalies patenkino nukentėjusiųjų prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo (iš prašomų priteisti 500 Eur, priteisė 300 Eur), nurodydami, jog teismas nepagrįstai apsiribojo tik atstovo pagalbos nukentėjusiesiems teismo posėdyje įvertinimu, tačiau neįvertino to, kad to paties atstovo pagalba buvo teikiama ir viso ikiteisminio tyrimo metu.
10.1. Byloje nukentėjusieji civiliniu ieškiniu prašė priteisti turtinę žalą nukentėjusiajam J. M. – 546,43 Eur, kurią sudaro: 16,61 Eur vaistams, 23,30 Valstybinei teismo medicinos tarnybai, 6,52 Eur VšĮ Panevėžio miesto poliklinikai, 500 Eur teisinei pagalbai apmokėti ir 529,82 Eur Z. M., kurią sudaro: 23,30 Eur Valstybinei medicinos tarnybai, 6,52 Eur VšĮ Panevėžio miesto poliklinikai, 500 Eur teisinei pagalbai apmokėti (37–41 b. l.).
10.2. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino pilnai ir iš nuteistojo K. K. priteisė 29,82 Eur nukentėjusiajai Z. M. ir 46,43 Eur nukentėjusiajam J. M.. O išlaidas advokato pagalbai apmokėti apylinkės teismas vertino ne kaip nukentėjusiųjų ieškinyje įvardintą turtinę žalą, tačiau visiškai pagrįstai bei teisingai išsprendė kaip proceso išlaidų atlyginimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas sumažino nukentėjusiųjų prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti (nukentėjusieji prašė priteisti po 500 Eur, o teismas priteisė po 300 Eur) ir su tokiu sprendimu teisėjų kolegija visiškai sutinka. Priešingai nei nurodo apeliantai, teismas, sumažindamas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, įvertino ne tik į atstovo pagalbos teikimą bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu, tačiau kaip matyti, atsižvelgė ir į nedidelę bylos apimtį (bylą sudaro 1 tomas), sudėtingumą (byla nagrinėjama tik dėl vienos nesunkios nusikalstamos veikos (BK 140 straipsnio 1 dalis), be to, kaip matyti abiem nukentėjusiesiems viso proceso metu atstovavo tas pats atstovas, dėl vieno ir to paties įvykio, byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai sumažino nukentėjusiųjų išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
11. Nukentėjusieji skunde taip pat nesutinka su priteistais neturtinės žalos dydžiais, nurodo, kad jie yra per maži, o teismas sprendimo dėl jų sumažinamo nemotyvavo. Su šiais apeliantų teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.
11.1. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.
11.2. Nukentėjusieji civiliniu ieškiniu prašė iš nuteistojo priteisti neturtinę žalą – 1000 Eur Z. M. ir 1500 J. M.. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis K. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalyje). Nuteistojo nusikalstamais veiksmais – t. y. smūgiu koja ir smūgiais rankomis nukentėjusiajam J. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl poodines kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke ir dešiniame skruoste, smakre, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimų kairiame smilkinyje, o nukentėjusiajai Z. M. dėl minkštųjų audinių patinimo pakaušyje ir dešiniame smilkinyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kaklo dešinėje pusėje, dešinio peties sąnario srityje. Neabejotina, kad veikos padarymo metu nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, stresą bei dvasinius išgyvenimus, taip pat matyti, kad jie gydėsi, pirko vaistus, nukentėjusysis J. M. po įvykio dėl savo sveikatos būklės kreipėsi į gydymo įstaigas. Tačiau šiuo atveju vertintina ir tai, kad nukentėjusiųjų sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, nėra duomenų, kad buvo nedarbingi ar paminėti sužalojimai būtų sukėlę didesnių nepatogumų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydžius – 300 Eur nukentėjusiajai Z. M. ir 500 Eur nukentėjusiajam J. M., įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, žalos dydžiai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl didinti jų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
12. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl keisti ar naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiųjų Z. M. ir J. M. apeliacinį skundą atmesti.