Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas dėl asmeninės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė V. T. patikslintą ieškinį palaikė visiškai, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydama pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą V. T. vardu pagal 1992-12-08 pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-76, ir į 1/12 tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą V. T. vardu pagal 1992-12-08 pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-76. Paaiškino, kad su E. T. susituokė (duomenys neskelbtini), kartu išgyveno trylika metų, gimė trys dukros. E. T. dirbo žirgyne, bet susipyko su žirgyno direktoriumi ir jį atleido iš darbo. E. T. žinojo, kad ji turi santaupų ir pareikalavo pusę atiduoti, ji atidavė. E. T. išvažiavo pas savo tėvus, po kurio laiko vėl grįžo, prašė priimti, mušė ją. Žirgyno direktorius pasiūlė E. T. grįžti į darbą arba išvažiuoti iš jos namų. Šis išvažiavo, dar atvažinėdavo, o apie 1977 – 1978 metus dingo. Sakė mokės alimentus, bet nemokėjo. Ji kreipėsi į teismą dėl alimentų priteisimo. E. T. surado (duomenys neskelbtini) dirbantį miškų ūkyje. Mokėjo alimentus iki reformų Lietuvoje, o 1989 m. lankėsi pas dukrą L. B. Po to išvažiavo ir jokių žinių iš E. T. nebeturėjo. Ji butą pirko už investicinius čekius, savo asmenines santaupas, nes E. T. jau senai nebebuvo jos gyvenime. Ji viena deklaruota bute. E. T. nesakė, kad būtų sukūręs naują šeimą, kad turėtų kitų vaikų. Jų santuoka liko nenutraukta. Norėjo butą perrašyti vaikams, bet iš notarės sužinojo, kad vyrui priklauso pusė santuokoje įgyto turto. Prašo tenkinti patikslintą ieškinį.

Liudytoja S. T. parodė, kad ieškovė jos mama. Kai mama gavo butą, tėvo jau nebuvo Lietuvoje. Tėvų skyrybos oficialiai nebuvo įformintos. Tėvas nė karto tame bute nebuvo. Jai buvo trylika ar keturiolika metų, kai tėvai išsiskyrė. Kai mama pirko butą, ji jau buvo pilnametė, studijavo. Tėvas buvo grįžęs į Lietuvą gal po penkerių metų, bet vėl išvažiavo. Kad tėvas miręs, net nežinojo. Neturi duomenų, kad tėvas būtų turėjęs dar vaikų. Mama pirko butą su ūkiniu pastatu už pajus, kai „byrėjo“ Žagarės žirgynas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės paaiškinimais, liudytojos parodymais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė V. T. ir E. T. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Gyvenant santuokoje sutuoktiniams gimė trys vaikai: (duomenys neskelbtini) – S., (duomenys neskelbtini) – L., (duomenys neskelbtini) – L. (Duomenys neskelbtini) mirė ieškovės sutuoktinis E. T., gim. (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir E. T. santuokos nebuvo nutraukę, tačiau nuo 1978 metų iki E. T. mirties kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Ieškovės žiniomis E. T. gyveno (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos gyventojų registre duomenų apie E. T. deklaruotą gyvenamąją vietą nėra, E. T. asmens kodo neturi. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Joniškio grupėje duomenų apie E. T. nėra. Gyvendama atskirai nuo sutuoktinio, ieškovė pagal 1992 m. gruodžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-76, panaudodama savo asmeninius investicinius čekius, pinigines lėšas, įsigijo nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/12 tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą V. T. vardu. Šiuo metu ieškovės vardu Nekilnojamojo turto registre registruotas nekilnojamasis turtas, t. y. butas ir 1/12 tvarto, notaro yra traktuojamas kaip įgyta bendroji jungtinė nuosavybė kartu su ieškovės mirusiu sutuoktiniu E. T.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įgyvendinimo ir įsigaliojimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog nuo 1978 metų ieškovė ir jos sutuoktinis E. T. kartu nebegyveno ir bendro ūkio nevedė. Todėl tikėtina ir tai, jog nekilnojamasis turtas, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/12 tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo įgytas jų santuokai esant faktiškai iširusiai, o E. T. prie šio turto įsigijimo nei savo darbu, nei savo lėšomis neprisidėjo. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata, konstatuotina, kad nekilnojamasis turtas, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/12 tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovei V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą V. T. vardu pagal 1992 m. gruodžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-76, ir į 1/12 tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą V. T. vardu pagal 1992 m. gruodžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-76.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.