- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-810/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00032-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pušų alėja“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Limarė“
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pušų alėja“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, civilinėje byloje Nr. 2-532-622/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Limarė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Limarė“ pareikštu atsakovui UAB „Pušų alėja“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 250 000 Lt skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog 2007 m. lapkričio 12 d. UAB „Miesto baras“ ir UAB „Pušų alėja“ sudarė sutartį, pagal kurią UAB „Miesto baras“ atsakovui 2007 m. lapkričio 13 d. sumokėjo 250 000 Lt prisijungimo mokestį už teisę prisijungti prie inžinerinių tinklų ir esamų elektros tinklų komunikacijų. UAB „Miesto baras“ lizingo sutarties pagrindu naudojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ruošėsi vykdyti visuomeninės – komercinės paskirties statinių statybą. UAB „Miesto baras“ nepradėjo vykdyti statybos darbų, prie inžinerinių tinklų pagal šalių pasirašytą sutartį neprisijungė. UAB „Miesto baras“ yra iškelta bankroto byla, todėl nėra jokių galimybių tęsti ir vykdyti 2007 m. lapkričio 12 d. sutartį. Ieškovas reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo visas teises, susijusias su UAB „Miesto baras“ reiškiamu reikalavimu atsakovui.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog UAB „Miesto baras“ pasinaudojo 2007 m. lapkričio 12 d. sutartimi, gavo leidimą statyboms ir vykdė statybos darbus. Sutartyje numatytas mokestis buvo sumokėtas už paslaugą, t. y. už sutikimą prisijungti prie atsakovui priklausančių inžinerinių tinklų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui UAB „Limarė“ 250 000 Lt skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-01-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo UAB „Pušų alėja“.
Teismas, remdamasis CK 1.5, 6.154, 6.193 straipsnių nuostatomis, įvertinęs UAB „Miesto baras“ ir atsakovo UAB „Pušų alėja“ 2007 m. lapkričio 12 d. sudarytos sutarties 1 punkto sąlygas, padarė išvadą, kad UAB „Miesto baras“ tikslas buvo pastatyti visuomeninės – komercinės paskirties statinius pagal paruoštą projektą, o UAB „Pušų alėja“ už sutikimą prisijungti prie vandentiekio, nuotekų šalinimo ir elektros tinklų komunikacijų gauti sutartyje šalių aptartą piniginę sumą – 250 000 Lt. Minėta pinigų suma atsakovui buvo sumokėta 2007 m. lapkričio 13 d. Visos sumos sumokėjimą prieš atliekant statybos darbus, teismas traktavo kaip avansą, nes mokėjimo momentu dar nebuvo aišku ar pavyks įgyvendinti visą projektą ir pasinaudoti atsakovo pasiūlyta paslauga, už kurią iš anksto buvo sumokėta. Sprendė, jog tai, kad UAB „Miesto baras“ atliko pirminius su statybomis susijusius darbus, nepaneigia ieškovo teiginio, kad ši bendrovė prie minėtų inžinerinių tinklų neprisijungė. UAB „Miesto baras“ 2010 m. rugsėjo 9 d. iškėlus bankroto bylą, tapo negalimas visų finansinių prievolių, neįvykdytų iki bankroto bylos iškėlimo, atlikimas, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tikslų, numatytų 2007 m. lapkričio 12 d. sutartyje UAB „Miesto baras“ nepasiekė, prie vandentiekio, nuotekų šalinimo ir elektros tinklų komunikacijų neprisijungė (nors iš anksto atsakovui už tai buvo sumokėta), padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimas grąžinti sumokėtą avansą yra pagrįstas (CK 6.237 str.). Kitoks aiškinimas reikštų galimybę atsakovui nepagrįstai paturtėti (CK 6.242 str.). Kadangi UAB „Miesto baras“ savo reikalavimą perleido UAB „Limarė“, todėl priteisė ieškovui šio sumokėtą 250 00 Lt avansą bei procesines palūkanas (CK 6.37 str., 6.210 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Pušų alėja“ prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai ginčo santykį kvalifikavo kaip kylantį iš rangos sutarties. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas sudaro galimybes šalims sudaryti įstatymui neprieštaraujančius susitarimus ir juos vykdyti (CK 6.156 str. 1 d.). Tai sutartis, kuria atsakovas už atlyginimą suteikė teisę UAB „Miesto baras“ prisijungti prie atsakovo pastatytų ir jo nuosavybės teise valdomų inžinerinių tinklų. Šių tinklų sukūrimas susijęs su didelėmis, beveik 5,124 mln. Lt siekiančiomis investicijomis. Todėl akivaizdu, kad asmuo, norintis prisijungti prie tų tinklų, turi pareigą sumokėti bent dalį minėtų sąnaudų ir atsakovo lūkestis gauti dalies investuotų sąnaudų grąžinimo yra teisėtas bei atitinka CK 1.2 straipsnyje įvardintam teisėtų lūkesčių principui. Sutarties sudarymo metu tinklai buvo nutiesti pilnai, pagal sutartį atsakovas privalėjo tik suteikti leidimą (sutikimą), šį įsipareigojimą visiškai įvykdė ir nebeturėjo pareigos atlikti jokio kito veiksmo, išskyrus, priimti iš atsakovo mokėjimą. UAB „Miesto baras“ sumokėjus atsakovui 250 000 Lt, jis ir jo teisių perėmėjai, remiantis sutarties 4 punktu, įgijo teisę prisijungti prie atsakovo nutiestų inžinerinių tinklų. Ar UAB „Miesto baras“ kitus savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė ar ne, atsakovo teisėms ir pareigoms tai nebegali turėti jokios įtakos. Vienintelė galinti kilti atsakovui problema dėl UAB „Miesto baras“ pareigų nevykdymo, tai, kad šiam nepastačius planuotų pastatų, nepakilo ir aplinkui esančių žemių ir namų vertė.
2. Ieškovas nenurodė nei vieno rimto argumento, dėl kurio galėtų nesilaikyti sutarties. Dabartinis ieškovas iš tikrųjų, išskyrus šį reikalavimą nieko negavo. Tačiau jo pirmtakas gavo teisę prisijungti prie inžinerinių tinklų ir tuo tam tikra dalimi padidino lizingo teise valdomo sklypo vertę. Teisė leisti prisijungti prie inžinerinių tinklų šiuo konkrečiu atveju turi realią materialinę vertę, kuri buvo įvertinta 250 000 Lt ir už tai buvo sumokėta. Tokiu būdu, šalys viena kitai nėra skolingos. Todėl akivaizdu, kad ieškovas įgijo negaliojantį skolinį reikalavimą.
3. UAB „Miesto baras“ pagal ginčo sutartį įgyta teisė prisijungti prie tinklų nedingo ir negalėjo dingti, pagal sutarties 4 ir 5 punktus ji išliko ir UAB „Miesto baras“ teisių į sklypą perėmėjams. Kas yra UAB „Miesto baras“ teisių į sklypą perėmėjai, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, nors tokią pareigą turėjo. Atsakovo manymu, nesant kitų duomenų, tos teisės liko dabartiniam sklypo savininkui AB „SEB lizingas“, nes ši teisė susijusi su daiktu – sklypu. Išlikus daiktinei teisei, nėra jokio pagrindo reikalauti, jog atsakovas grąžintų šį užmokestį.
4. Aplinkybė, kad UAB „Miesto baras“ realiai neprisijungė prie tinklų, neturi jokios įtakos sutarties galiojimui. Bet kuris iš UAB „Miesto baras“ teisių į sklypą perėmėjų pagal ginčo sutartį turi teisę prisijungti prie atsakovui priklausančių inžinierinių tinklų. Be to, ginčo sutartis niekada nebuvo modifikuota ar nutraukta. Bankroto bylos iškėlimas nesudaro pagrindo nutraukti jau iš esmės įvykdytą sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas UAB ,,Limarė“ prašo apeliacinį skundą atmesti, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. UAB „Miesto baras“ nepradėjo vykdyti statybos darbų ir prie inžinierinių tinklų neprisijungė. Žemės sklypo nevaldo. Jam iškelta bankroto byla, todėl jis neturi jokios galimybės tęsti vykdyti ginčo sutartį ir ji yra nutraukta. Kadangi atsakovui buvo sumokėtas avansas už visą paslaugą, tačiau paslaugos UAB „Miesto baras“ negavo, t. y. prie tinklų neprisijungė, todėl avansas priteistinas iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama apelianto UAB „Pušų alėja“ apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).
Byloje nustatyta kad, 2007 m. lapkričio 12 d. atsakovas UAB „Pušų alėja“, kaip gyvenvietės (duomenys neskelbtini) statybos projekto įgyvendintojas ir darbų organizatorius, bei UAB „Miesto baras“, kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas (nuomininkas), sudarė sutartį.
Sutarties 1a punkte šalys nurodė, kad UAB „Miesto baras“ minėtame nuomojamame sklype ruošiasi vykdyti visuomeninės – komercinės paskirties statinių statybą pagal UAB „A Team Projects“ paruoštą statybos projektą. Sutarties 1b punktu ši įmonė įsipareigojo nekeisti, nekoreguoti suderinto projekto taip, kad jis prieštarautų patvirtinto detaliojo plano nurodytiems reikalavimams.
Sutarties 1c punktu UAB „Pušų alėja“ įsipareigojo duoti sutikimą UAB „Miesto baras“ prisijungti prie inžinierinių vandentiekio, fekalinės kanalizacijos vamzdyno ir elektros tinklų komunikacijų nurodytame žemės sklype, tačiau tik tuo atveju, jei pastarasis vykdys visus sutarties 1 dalyje prisiimtus įsipareigojimus ir sumokės jai 250 000 Lt pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. UAB „Miesto baras“ šiuos pinigus įsipareigojo sumokėti iki 2007 m. lapkričio 15 d., o iki 2009 m. lapkričio 12 d. – prisijungti prie esamų inžinierinių tinklų komunikacijų.
Sutarties 4 punktu šalys susitarė, jog sutartis galioja UAB „Miesto baras“ naudojant žemės sklypą nuomos teisėmis bei tapus jo savininku.
Sutarties 5 punktu šalys susitarė, jog pasikeitus minėto žemės sklypo savininkui, visos UAB „Miesto baras“ prievolės, numatytos sutarties 1 punkte, besąlygiškai turi pereiti naujajam įgijėjui (turto savininkui ir/ar nuomininkui).
Sutarties 6 ir 7 punktais šalys įsipareigojo užtikrinti tinkamą sutarties įvykdymą, o to nepadariusi šalis – sumokėti sutarties 2 ir 3 punktuose numatytą baudą, t. y. 250 000 Lt.
Atsakovas UAB „Pušų alėja“ 2007 m. lapkričio 12 d. pranešimu informavo AB „VST“, jog UAB „Miesto baras“ perleidžia 173 kW įrengtos galios nuo esamos kabelinės spintos prie pastarojo nuomojamo žemės sklypo.
Vykdydamas sutartį UAB „Miesto baras“ 2007 m. lapkričio 13 d. sumokėjo atsakovui UAB „Pušų alėja“ 250 000 Lt.
UAB „Miesto baras“ iki sutartyje nustatyto 2009 m. lapkričio 12 d. termino prie atsakovui priklausančių sutartyje nurodytų inžinierinių tinklų neprisijungė.
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi minėtai įmonei iškelta bankroto byla. Teismas 2011 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos, kuriuo pripažinta, kad UAB „Miesto baras“ veikla pasibaigė (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. B2-801-460/2011).
UAB „Miesto baras“ 2011 m. sausio 11 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Pušų alėja“ dėl 250 000 Lt skolos pagal 2007 m. lapkričio 12 d. sutartį bei palūkanų priteisimo.
UAB „Miesto baras“ ir ieškovas UAB „Limarė“ 2011 m. spalio 12 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Miesto baras“ už atlyginimą perleido ieškovui savo reikalavimą atsakovo atžvilgiu dėl negrąžinto 250 000 Lt prisijungimo mokesčio, sumokėto 2007 m. lapkričio 13 d. (Reikalavimo perleidimo sutarties 1 str., 2 str.). Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartimi pakeitė ieškovą UAB „Miesto baras“ nauju ieškovu UAB „Limarė“.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas paminėta, konstatuoja, jog ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovas UAB „Pušų alėja“, UAB „Miesto baras“ sumokėjus pastarajam 250 000 Lt už suteiktą leidimą prisijungti prie inžinierinių tinklų, tačiau prie minėtų tinklų neprisijungus, privalo grąžinti UAB „Miesto baras“ pagal ginčo sutartį sumokėtus šiuos pinigus.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, padarė išvadą, kad UAB „Miesto baras“ iškėlus bankroto bylą ginčo sutartis yra nutraukta (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.), atsakovui pastarojo sumokėtą sumą laikė avansu, kurį UAB „Miesto baras“ nepasiekus sutartyje numatytų tikslų, t. y. neprisijungus prie tinklų, atsakovas privalo jam grąžinti (CK 6.237 str., 6.242 str.).
Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, skunde teigia, kad ginčo sutartis nėra nutraukta ar kitaip modifikuota, ji yra įvykdyta – UAB „Miesto baras“ ar jo teisių į nuomojamą žemės sklypą perėmėjui yra suteikta daiktinė teisė – galiojantis leidimas prisijungti prie inžinierinių tinklų, o pastarojo neprisijungimas prie inžinierinių tinklų bei bankroto bylos jam iškėlimas įtakos sutarties galiojimui neturi.
Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, jog sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 str.), o sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Tačiau bylos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad teismas, teisingai išaiškinęs šias taisykles, suklydo jas taikydamas (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo sutarties sąlygas, jų tarpusavio ryšį, daro išvadą, kad pagrindinis UAB „Miesto baras“ ketinimas ir tikslas sudarant sutartį, priešingai nei konstatavo teismas, buvo siekis gauti atsakovo leidimą prisijungti prie pastarajam nuosavybės teise priklausomų inžinierinių tinklų. Pagrindinis gi atsakovo tikslas – atlyginimo už suteiktą leidimą gavimas.
Tokią išvadą sustiprina tai, kad žemės sklype, kurį sutarties sudarymo metu nuomos teisėmis valdė UAB „Miesto baras“, yra tik atsakovui nuosavybės teise priklausantys inžinieriniai tinklai. Ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu ieškovo ginčijama nebuvo. Todėl akivaizdu, kad UAB „Miesto baras“, siekdamas tinkamai vykdyti visuomeninės – komercinės paskirties statinių statybą, o vėliau pastatytus statinius naudoti ar parduoti, turėjo arba prisijungti prie jau esamų atsakovui priklausančių tinklų, arba kreiptis į atitinkamas institucijas dėl naujų atskirų inžinierinių tinklų nutiesimo. Prisijungimas prie jau esamų inžinierinių tinklų, kaip žinia, yra lengvesnis ir finansiškai palankesnis, negu naujų tinklų tiesimas, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, UAB „Miesto baras“ pasirinko būtent šį kelią ir dėl to susitarė su atsakovu UAB „Pušų alėja“, sudarydamas ginčo sutartį.
Kaip minėta, sutartyje buvo nustatytos tokio leidimo suteikimo sąlygos, kurias privalėjo įvykdyti UAB „Miesto baras“, t. y. sumokėti atsakovui 250 000 Lt sumą iki 2007 m. lapkričio 15 d., vykdant statybas nekeisti suderinto statybos projekto taip, kad jis prieštarautų patvirtinto detaliojo plano reikalavimams, bei prisijungti prie tinklų iki 2009 m. lapkričio 12 d. (Sutarties 1b p., 1c p., 2 p., 3 p.). UAB „Miesto baras“ įsipareigojimą sumokėti 250 000 Lt įvykdė tinkamai, todėl atsakovas suteikė jam leidimą prisijungti prie tinklų, šio leidimo pagrindu pastarajam buvo išduotas statybos leidimas ir pradėti vykdyti statybos darbai. Ginčo dėl to byloje nėra. Be to, aplinkybę, kad leidimas buvo suteiktas, taip pat patvirtina atsakovo 2007 m. lapkričio 12 d. pranešimas AB „VST“, jog UAB „Miesto baras“ yra perleidžiama 173 kW įrengtos galios nuo esamos kabelinės spintos, esančios prie pastarosios bendrovės nuomojamo žemės sklypo.
Taigi atsakovas iš esmės įvykdė įsipareigojimą pagal ginčo sutartį – leido prisijungti prie jam nuosavybės teise priklausomų inžinierinių tinklų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas neginčijo bei neįrodinėjo, kad atsakovas tokio leidimo nesuteikė, ar kad atsakovas neleido (neleidžia) ir/ar trukdė (trukdo) prisijungti prie inžinierinių tinklų. Vien ta aplinkybė, kad UAB „Miesto baras“ iki sutartyje nustatyto termino, t. y. iki 2009 m. lapkričio 12 d., prie atsakovui priklausančių tinklų neprisijungė, nesuteikia pagrindo spręsti, jog atsakovas sutarties neįvykdė, taip pat nepaneigia leidimo suteikimo fakto. Kaip teisingai skunde nurodė apeliantas, nepasinaudojimas savo teisėmis negali būti nukreiptas prieš kitą sutarties šalį, kai ji netrukdo tomis teisėmis pasinaudoti.
Sutiktina su apelianto teiginiu, kad, UAB „Miesto baras“ neprisijungus prie inžinierinių tinklų bei iškėlus jam bankroto bylą, atsakovo suteiktas leidimas lieka galioti, nes, kaip susitarta, perėjo arba galėjo pereiti naujam žemės sklypo įgijėjui (nuomininkui arba savininkui). Sutarties 5 punktu šalys numatė ir aiškiai aptarė tokią galimybę, t. y. kad, pasikeitus žemės sklypo savininkui, visos UAB „Miesto baras“ prievolės, numatytos sutarties 1 punkte besąlygiškai pereina naujam įgijėjui, tarp jų ir teisė gauti sutikimą prisijungimui prie inžinierinių tinklų. Leidimas prisijungti prie inžinierinių tinklų savo esme yra daiktinė teisė, susijusi su žemės sklypu, kuri yra perleidžiama naujam daikto (žemės sklypo) savininkui (CK 4.9 str., 4.20 str.). Taigi reikalavimui leisti prisijungti prie atsakovui UAB „Pušų alėja“ priklausančių įrenginių yra visos reikalingos sąlygos.
Kaip minėta, ieškovas UAB „Limarė“ 2011 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimi atlygintinai iš UAB „Miesto baras“ įsigijo vien tik pastarojo reikalavimo teisę, jog atsakovas UAB „Pušų alėja“ grąžintų 250 000 Lt prisijungimo mokestį, sumokėtą 2007 m. lapkričio 13 d. (Reikalavimo perleidimo sutarties 1 str., 2 str.). Tačiau neperėmė nei pastarojo teisių pagal ginčo sutartį, t. y. teisės prisijungti prie inžinierinių tinklų, nei žemės sklypo nuomos teisių. Taigi, priešingai nei sprendė teismas, bylos medžiaga patvirtina apelianto atsakovo UAB „Pušų alėja“ teiginius, jog ieškovas UAB „Limarė“ įgijo negaliojantį reikalavimą, nes negalėjo įgyti teisės, kurios neturėjo pradinis ieškovas UAB „Miesto baras“.
Apibendrinant tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimas grąžinti pagal ginčo sutartį sumokėtą 250 000 Lt sumą yra nepagrįstas (CK 6.38 str., 6.123 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.).
Remdamasi tuo, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, netinkamai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, netinkamai taikė materialinės bei proceso teisė normas bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą sprendimą. Tokiu būdu apelianto atsakovo UAB ,,Pušų alėja“ apeliacinis skundas tenkintinas, o teismo sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą – atmetant ieškovo ieškinį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprend ž i a:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Limarė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pušų alėja“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.