Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-259/2012

Teisėja Danguolė Urbanavičienė Teisminio proceso Nr. 1-70-1-00276-2010-7

2012 m. vasario 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. M. (I. M.) apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 135 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu visiškai patenkintas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys. Iš I. M. Valstybinės ligonių kasos naudai priteista 1154,33 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. spalio 25 d., apie 23.00 val., bute, esančiame adresu Gardino g. 80-28, Druskininkuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia dūrė peiliu Ž. I. į kairę krūtinės ląstos pusę, padarydamas nukentėjusiajam durtinę kairės pusės krūtinės ląstos žaizdą su kairio plaučio pažeidimu, ko pasėkoje išsivystė kairės pusės hemotoraksas bei poodinė emfizema ir šiais savo veiksmais jis sunkiai sužalojo nukentėjusįjį Ž. I..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo I. M. apeliacinio skundo teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Apeliantas padarė baigtą tyčinį nusikaltimą, kuris pagal pavojingumą priskiriamas prie sunkių nusikaltimų. Byloje nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nuteistasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nors teistumai iš išnykęs, tačiau nuteistasis praeityje buvo teistas penkis kartus (t. 2, b. l. 62-64), piktnaudžiauja alkoholiu, daugybę kartų baustas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 81-89), niekur nedirba. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį. Nepaisant to, skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad I. M. neturi galiojančio teistumo, yra neįgalus, taip pat įvertino, kad konfliktas buvo abipusis, nuteistasis nusikaltimo iš anksto neplanavo, jo tyčia susiformavo staiga. Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, pagrįstai nuteistajam paskyrė realią penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad paskirtoji laisvės atėmimo bausmė yra lygi Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. nustatytam šios bausmės vidurkiui. Taigi teigti, kad nuteistajam paskirta aiškiai per griežta bausmė, nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų siekiamų bausmės tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, todėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo I. M. apeliacinį skundą.