Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. P. skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Biržų rajono apylinkės teismo 2012-03-30 nutarimu S. P. už ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Skundžiamu teismo nutarimu nustatyta, kad S. P. 2012-01-16 apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini) g. Biržuose, vairavo automobilį „Renault Espace“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas ginčija ATPK 126 str. 4 d., numatyto nusižengimo padarymą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu.

Išnagrinėjęs skundo argumentus bei gautą medžiagą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamu 2012-03-30 nutarimu teismo padarytos išvados yra pagrįstos ir jų teisingumu abejoti nėra pagrindo. Apeliantas teigia nepadaręs pirmiau nurodyto nusižengimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu, nešališkai ištyręs bylos aplinkybes, patikrinęs surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertinęs, pagrįstai pripažino S. P. padarius ATPK 126 str. 4 d., numatytą nusižengimą bei paskyrė jam tinkamą nuobaudą.

S. P. teigia, jog teismui iš surinktų įrodymų nebuvo pakankamo pagrindo manymui, kad būtent jis vairavo automobilį. Su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Tokius jo teiginius paneigia bei jo kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo patvirtina byloje esančių, skundžiamame teismo nutarime aptartų įrodymų visuma. Iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidėjo kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 4 d., įrodyta policijos pareigūnų parodymais, kuriais nustatyta, kad jie visi matė, kaip Biržų m. Vytauto g. namų kieme sustojusiame persekiojamame automobilyje „Renault Espace“ vairuotojo vietoje sėdėjo vienas žmogus – S. P. (b.l. 2-4). Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo išvada, kad A. P. nematė kas vairavo automobilį, o tik žinojo, kaip buvo tartasi dėl vairavimo. Tokiu būdu, atmetami apelianto teiginiai, kad automobilio pažeidėjas nevairavo, buvo tik keleivis ir todėl pareigūnai davę parodymus suinteresuoti bylos baigtimi, nes laiku nesustabdė transporto priemonės. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų A. K. ir J. G. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kurias minėti asmenys patvirtino apylinkės teismo posėdžio metu, be to, šios aplinkybės buvo patvirtintos liudytojo J. J. tarnybiniu pranešimu. Esant šiems įrodymams daroma išvada, kad S. P. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą yra visapusiškai įrodyta ir pagrįsta administracinių teisės pažeidimų byloje surinktais įrodymais, todėl teismo nuomone S. P. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, už neblaivumo patikrinimo vengimą.

Be to, kaip nepagrįsti atmetami apelianto motyvai, dėl liudytojų netinkamo parodymų vertinimo. LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas konstatuojamas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertinamas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Tuo atveju, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais ir patikimais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Apeliacinis teismas konstatuoja, jog liudytų V. R. ir A. P. parodymai pirmosios instancijos teisme buvo pagrįstai vertinami kritiškai, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidėją S. P. su minėtais liudytojais sieja draugystės ir giminystės ryšiai. Tokiu būdu jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi ir jų duoti parodymai gali būti šališki ir neobjektyvus. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog V. R. teismo posėdyje 2012-02-22 pateikta įvykio vietos schema (b.l. 32), kurioje matyti kur buvo pastatyta transporto priemonė, yra netiksli ir neatitinka pažeidėjo S. P. 2012-02-08 pateikto situacijos plano (b.l. 19), iš kurio matyti, kad transporto priemonė buvo pastatyta aikštelės gale, paskutinė, o ne kaip pažymėjo V. R.. Todėl šios aplinkybės leidžia abejoti liudytojo V. R. parodymų objektyvumu. Be to, teismas sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad V. R. parodymai atmetami dėl to, kad versija, jog ne S. P., bet V. R. vairavo transporto priemonę atsirado tik teismo posėdžio metu. Atkreipiamas dėmesys, kad S. P. protokolo surašymo metu ne tik atsisakė pasirašyti visus procesinius dokumentus, bet ir nepateikė paaiškinimo dėl pažeidimo, nors jam tokia galimybė buvo suteikta ir jis kaip buvęs policijos komisaras, turėjo žinoti tokiu atveju vykdomą procedūrą. Įvertinant tą faktą, kad jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina apelianto deklaruojamo teiginio, kad jis transporto priemonės nevairavo ir atsisakė neblaivumo nustatymo patikros, kadangi buvo keleivis, daroma išvada, jog nėra pagrindo tikėti S. P. dėstomais subjektyviais teiginiais.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas skyrė pakankamai dėmesio byloje surinktų duomenų tyrimui ir visų surinktų duomenų kontekste, įskaitant ir pažeidėjo S. P., liudytojų A. K., J. J., V. R., A. P. ir J. G. parodymus, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus ir kt., padarė pagrįstą išvadą dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėties buvimo S. P. veiksmuose. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus analizavo, gretino tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais įrodymais, atsižvelgė į šių parodymų prieštaravimus ir ėmėsi visų priemonių bylos aplinkybes išnagrinėti išsamiai. Tokiu būdu kaip nepagrįsti atmetami apelianto teiginiai dėl teismo nutarime išdėstytų klaidingų motyvų ir jie vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

LR ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Byloje surinktais rašytiniais ir kitais įrodymais nustatyta, kad S. P. įvykdyta veika kvalifikuota tinkamai, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nuobauda paskirta laikantis ATPK 302 straipsnyje numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatų.

Remdamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą – 2012 m. kovo 30 d. nutarimą, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

NUTARIA:

Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. P. skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.