- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-16
- Bylos Nr.
- I-9672-535/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04204-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjui J. Š. (J. Š.), atsakovės atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3), kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau –Tarnyba), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2014-02-17 jis buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K). Per tą laiką iki 2016-05-25 ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar į teismo posėdžius į kitus miestus buvo etapuotas 24 kartus. Dėl šių veiksmų intensyvumo, patyrė emocinį išsekimą ir psichologinę traumą, kadangi konvojavimo sąlygos buvo itin sunkios ir žeminančios jo garbę ir orumą.
Teigia, kad pagal Europos Sąjungos šalių ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką ir konvojavimo taisykles, konvojavimo metu vienam asmeniui transporto bokse tenkantis plotas turi būti ne mažesnis nei 1,3 kv. m, sėdynės turi būti su įrengtais atlošais ir įrengtais saugos diržais, turi būti įrengtas dienos šviesą praleidžiantis langas, veikianti šildymo sistema ir ventiliacija.
Jo konvojavimo metu šių reikalavimų Tarnybos pareigūnai nesilaikė ir todėl pažeidė jo teises į žmoniškas konvojavimo sąlygas, kai kelionės laikas iki etapo pabaigos užtrukdavo nuo 7 iki 12 valandų, neįskaitant laiko, kurį tekdavo praleisti laikino laukimo ankštose patalpose, kuriose susirinkdavo iki 10 suimtųjų, čia pat buvo ir tualetas, kuriuo naudojosi ilgai kentėję etapuotieji, o sklindanti iš jo smarvė žemino jo žmogiškąjį orumą. Tokiu būdu bendra konvojavimo trukmė nuo paėmimo iš kameros ir patalpinimo į kamerą kitame tardymo izoliatoriuje ar areštinėje, sudarė 10-14 valandų. Per tą laiką jis prarasdavo teisę į pasivaikščiojimus gryname ore ir sąlyginai pilnavertį maitinimą Lukiškių TI-K.
Konvojavimo metu automobilių boksuose sėdėjimo vietos buvo su kietomis sėdynėmis, be atlošų ir saugos diržų, sukomponuotos taip, kad nežmoniškai ilgos kelionės metu bokse neįmanoma nei atsistoti, nei ištiesti ir pamankštinti užtirpusias kojas, nes buvo priverstas sėdėti nekeičiant pozos, įsitempęs dėl baimės atsitrenkti galva į priešais esantį bokso stiklą, automobilį staigiai stabdant. Palyginus su sąlygine laisve judėti Lukiškių TI-K, Šiaulių ar Klaipėdos tardymo izoliatoriuose, per 24 jo etapavimo etapus konvojaus automobilio izoliuotame bokse valandų valandas buvo suvaržyta jo teisė į judėjimą, todėl patirdavo stuburo ir galvos skausmus, bei svaigimą. Nuo sausakimša vežamų sulaikytųjų skaičiaus trūko oro, nes vasaros metu neveikė oro kondicionieriai ir ventiliacija, o žiemos metu buvo šalta.
Kaip ir kiekvienas žmogus, net ir suvaržius jo laisvę, jis turi teisę ir pavalgyti ir atsigerti, parūkyti ir atlikti gamtinius reikalus. Tačiau paminėtų kelionių metu visi šie žmogiški poreikiai pavirsta didelėmis problemomis. Maisto davinį, skirtingai nei Lukiškių TI-K, sudaro abejotinos kokybės dešrelė ar du kiaušiniai, gabalas duonos su sviesto gabalėliu ir butelis šalto vandens. Net suvalgius šį skurdų maisto davinį, atsiranda poreikis individualiai pasinaudoti tualetu. Tačiau kelionės metu tai padaryti neįmanoma, todėl nuolat buvo priverstas kentėti net po kelias valandas iki kito keitimo punkto. Jo skundai konvojaus viršininkui ir kitiems konvojaus pareigūnams sulaukdavo tik patyčių ir pasiūlymų atlikti gamtinius reikalus į butelį. Tokiu būdu nebuvo užtikrinta jo teisė numatyta Konvojavimo taisyklių 134 punkte nueiti į tualetą, kai to reikėdavo, o tai yra vienas iš veiksnių lemiančių Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
Nurodytos aplinkybės sukelia didelį stresą ir pažeminimą, bei vargina psichiką, po kurių ilgą laiką sunku atsigauti. Tokiu nežmonišku būdu buvo pamintos jo, kaip piliečio teisės į normalias nevarginančias konvojavimo sąlygas, nes tam laikui jis dar nebuvo pripažintas nei kaltu, nei nuteistas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–11). Paaiškina, kad Tarnyba konvojuoja specialiais automobiliais, autobusais, kuriuose pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai.
Pažymi, kad asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės). Kitų teisės aktų, reglamentuojančių konvojavimo eigą, nėra.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus specialistai teigiamai įvertino esamą specialiosios paskirties transporto būklę.
Konvojavimo taisyklių 146 p. nenustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamajam asmeniui. Pažymi, kad specialiosiose transporto priemonėse, kuriomis buvo konvojuojamas pareiškėjas, saugos diržai yra įrengti.
Vadovaudamasi Konvojavimo taisyklių 109 str. Tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus, arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, šią aplinkybę pažymint konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojuojant pareiškėją nebuvo viršytas leistinas asmenų skaičius.
Konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu. Apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje.
Pareiškėjas, manydamas, kad jis buvo konvojuojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį fizinei ar psichinei sveikatai, galėjo pateikti konvojaus viršininkui skundą žodžiu arba raštu. Tarnyba duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu neturi.
Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš Tarnybos galimai neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio prasme.
Skundas netenkinamas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš, jo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijos – Tarnybos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014-02-17 iki 2016-05-25 jį konvojuojant iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Tarnybos pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, vykdant asmenų konvojavimą nustato Konvojavimo taisyklės. Minėtų taisyklių 3 punkte pateikiama konvojavimo sąvoka: „Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą“, taip pat numatyta, kad „Specialiosios transporto priemonės – tai specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose asmenims konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros“.
Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Į bylą pateikti Konvojavimo žiniaraščiai patvirtina pareiškėjo konvojavimo faktą.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas Iveko, Volkswagen Crafter ir Mercedes-Benz markės specialiaisiais automobiliais (b. l. 12, 16, 20, 24, 28, 32, 36, 40, 44, 48, 52, 56, 60, 64, 68, 72, 76, 80,84, 88, 92, 96, 100).
Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojaus pareigūnus.
Konvojaus pareigūnas apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundais dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų. Todėl vien tik deklaratyvaus pobūdžio argumentai, nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovės atstovės į bylą pateiktų įrodymų (duomenys kelionės žiniaraščiuose, iš kurių matyti, kad automobiliuose nebuvo vežama asmenų daugiau, nei yra sėdimų vietų, ir, kad buvo pažeistas atskiras konvojuojamųjų laikymas konvojavimo metu).
Pareiškėjo teigimu, automobiliuose nebuvo šildymo ir vėdinimo sistemų, todėl žiemą automobiliuose buvo šalta, tuo tarpu vasarą - labai karšta.
Pagrindiniai techniniai reikalavimai būtini specialiajam transportui nurodyti Konvojavimo taisyklių 146 p., kurių 146.4. p. nustatyta, kad automobiliuose privalo būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Šių taisyklių 147 p. nustatyta, jog draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 p. ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Byloje pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atlikti dirbtinės apšvietos matavimo tyrimai ir ventiliacijos efektyvumo matavimo tyrimai taip pat tvirtina, kad automobiliuose įrengta vėdinimo sistema ir dirbtinis apšvietimas atitinka taisyklėse nustatytą normatyvą, t. y. ne mažesnį kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai) (b. l. 104, 108, 111, 112-114, 115-116, 121-123, 124-125, 126-127, 128-129, 137-138, 139140, 141-142, 143-144, 156).
Pareiškėjas buvo konvojuojamas transporto priemone Iveco valst. Nr. GND 472 (techninės apžiūros kortelė, b. l. 107), Mercedes-Benz valst. Nr. DOK 714 (techninės apžiūros kortelė b. l. 111), VW Nr. AGF 922 (techninės apžiūros kortelė, b. l. 134), VW Crafter valst. Nr. EDL 149 (techninės apžiūros kortelė, b. l. 147), VW Crafter valst. Nr. EDL 150 (techninės apžiūros kortelė, b. l. 150), VW Crafter valst. Nr. EDL 152 (techninės apžiūros kortelė, b. l. 153), VW Crafter valst. Nr. EDL 154 (techninės apžiūros kortelė, b. l. 159), VW Crafter valst. Nr. EFS 558 (techninės apžiūros kortelė, b. l. 162), VW Crafter valst. Nr. EFS 561 (techninės apžiūros kortelė, b. l. 165), VW Crafter valst. Nr. FUV 253 (techninės apžiūros kortelė, b. l. 168), VW Crafter valst. Nr. FUV 254 (techninės apžiūros kortelė, b. l. 171). Techninės apžiūros rezultatų kortelių duomenys patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo konvojuotas pareiškėjas, pilnai atitinka techninius reikalavimus.
Sulyginus transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičių (b. l. 106, 110, 119, 131, 135, 146, 149, 152, 155, 158, 161, 164, 167, 170) su kelionės žiniaraščiuose įrašytomis transporto priemonėmis ir jomis konvojuotų asmenų sąrašais (b. l. 13, 17, 21, 25, 29, 33, 37, 41, 45, 49, 53, 57, 61, 65, 69, 73, 77, 81, 85, 89, 93, 97, 101), nenustatyta, kad konvojuojamų asmenų skaičius būtų viršijęs sėdimų vietų skaičių. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato Tarnybai pareigos dokumentuoti konvojuojamųjų skaičiaus pagal atskirus specialiuosius automobilius ar jų kameras.
Konvojavimo taisyklėse nėra nustatyta, kad specialiame konvojaus automobilyje turi būti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai. Kelių eismo taisyklėse yra įtvirtinta, kad saugos diržų naudojimas autotransporto priemonėse yra privalomas tada, kai jie yra įrengti (Kelių eismo taisyklės 196 p.). Byloje yra atsakovės atstovės pateikti duomenys apie specialiųjų transporto priemonių, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas, tinkamumą eksploatuoti pagal paskirtį (Lietuvoje akredituotų techninės apžiūros kontrolierių išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės). Techninės apžiūros rezultatų kortelės duomenys patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas pilnai atitinka techninius reikalavimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba atsiliepime nurodė, kad automobiliuose, kuriais pareiškėjas buvo konvojuotas, saugos diržai yra įrengti.
Dėl pareiškėjo pretenzijų, kad gaudavo neskanų maistą, pažymėtina, kad vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 98.5 punktu konvojuoti nepriimami konvojuojamieji, neaprūpinti maisto daviniu, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto (ir atgal) truks ilgiau kaip 6 valandas. Maisto daviniu aprūpina konvojuojamąjį konvojui perduodanti įstaiga. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad sausą maisto davinį jis gaudavo. Dėl sauso davinio sudėties pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į davinį išdavusią įstaigą.
Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pasikeitimo punktuose konvojuojamieji buvo vedami į tualetą ir apie tai pažymėta kelionių žiniaraščiuose ( b. l. 13, 17, 21, 25, 29, 33, 45, 65, 69, 73, 77, 81, 85, 89, 93, 97, 101). Tai rodo, kad konvojuojamųjų prašymu teisė pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė, jog Tarnyba pareiškėją būtų konvojavusi teisės aktuose (inter alia, Viešojo saugumo tarnybos nuostatuose, Konvojavimo taisyklėse) įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiais specialiaisiais automobiliais. Taip pat teismas nenustatė, kad nurodytomis dienomis konvojuojant pareiškėją jam būtų sudarytos netinkamos sąlygos. Šioje byloje nenustatyta, kad Tarnybos pareigūnai nurodytu laikotarpiu konvojavę pareiškėją neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad, konvojuojant pareiškėją į kitą paskirties punktą, buvo laikytasi Konvojavimo taisyklių reikalavimų, specialusis transportas, kuriuo buvo konvojuotas pareiškėjas į kitą įstaigą, ir konvojavimo sąlygos visiškai atitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo J. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.