Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog nepilnametės A. B. tėvas E. B. mirė (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimas apie neįgyvendintą nepilnamečio vaiko A. B. teisę paveldėti mirusio E. B. turtą. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog palikėjo E. B. palikimą sudaro AB Šiaulių banke esančios 181,43 Eur piniginės lėšos; UAB VIA Payments esančios 0,01 Eur piniginės lėšos; Swedbank AB esančios 1,41 Eur piniginės lėšos; Valstybinio socialinio draudimo fondo Šiaulių skyriuje likusi neišmokėta 4,15 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensija. Nustatyta, jog antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje skolininko E. B. atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0010/20/00503, išieškotojos PlusPlus Capital AS naudai, išieškoma suma 2 285,18 Eur; antstolio Giedriaus Jonausko žinioje skolininko E. B. atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0091/19/00467, išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, išieškoma suma 1 067,00 Eur. VĮ „Registrų centras“ duomenimis E. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. VĮ „Regitros“ Klaipėdos filialo duomenimis E. B. vardu yra įregistruota transporto priemonė RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri yra 2019 m. balandžio 30 d. ir 2020 m. vasario 25 d. areštuota.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi įstatymas nenumato, jog terminas atsisakyti palikimo gali būti atnaujintas, todėl šiuo atveju vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi yra taikoma įstatymo analogija. CPK XXXVIII skyriuje numatyta galimybė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas.

Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis, jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiui įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas. Ši CK 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas. Kartu tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tai yra kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Tėvai ar globėjas (rūpintojas), nesilaikę įstatymo nustatytos nepilnamečių paveldėjimo (atsisakymo nuo paveldėjimo) procedūros negali būti traktuojami kaip užtikrinantys vaiko teisių įgyvendinimą pagal CK 3.163 straipsnį.

Nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (CK 3.163 straipsnio 5 dalis), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą, kai nustatomas teisės pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Suinteresuotam asmeniui R. B. neįvykdžius pareigos tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūros, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. nesikreipus į teismą dėl leidimo priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, tokį prašymą teismui pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnametės A. B. vardu atsisakyti priimti po jos tėvo E. B. mirties 2020 m. liepos 13 d. atsiradusį palikimą baigėsi 2020 m. spalio 13 d. ir yra parleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo atsisakymo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nepilnametės A. B. įstatyminė atstovė R. B. per įstatyme nustatytą terminą nesiėmė veiksmų, kad užtikrintų vaiko teisių įgyvendinimą, o pareiškėjai Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui šis faktas tapo žinomas tik po to, kai 2021 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimas apie neįgyvendintą nepilnamečio vaiko A. B. teisę paveldėti mirusio E. B. turtą, todėl buvo praleistas CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti arba atsisakyti jį priimti.