Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-08-05 · Administracinė byla Nr. I-5680-426/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-05
Bylos Nr.
I-5680-426/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05285-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
UAB „Vilniaus energijos“
Atsakovas
Vilniaus
Trečiasis asmuo
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija
Administracinė byla Nr. I-5680-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-05285-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija 38, 74
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos atstovams A. G., L. R. ir M. Č., atsakovo atstovams A. B. ir D. Ž., trečiojo suinteresuoto asmens atstovui J. Š. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vilniaus energijos“ skundą atsakovui Vilniaus visuomenės sveikatos centrui (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Vilniaus energijos“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) 2014-09-30 patikrinimo aktą Nr. 13(17.2)-PA-1715 ir jo privalomuosius nurodymus (b. l. 1–8).

Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad vykdo vandens tiekimo veiklą Vilniaus m. daugiabučiuose namuose, pasirinkusiuose apsirūpinimo karštu vandeniu būdą su karšto vandens tiekėju.

Įgyvendindama Vilniaus m. savivaldybės jai 2002-02-01 nuomos sutarties pagrindu pavestas funkcijas, Šilumos ir karšto vandens tiekimo srityse ūkinėje veikloje naudoja biokuru kūrenamą katilinę Pramonės g. 95, Vilniuje. Ši Naujojoje Vilnioje esanti rajoninė katilinė (RK-2) (toliau – ir Katilinė) pastatyta 1964 m. Naujosios Vilnios rajonui šildyti ir tiekti karštą vandenį. Nuo 2011-10-09 katilinėje pradėti eksploatuoti biokuru kūrenami įrenginiai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus komisijos Statybos užbaigimo aktas pasirašytas 2011-10-19. Katilinė eksploatuojama teikiant viešąsias paslaugas (nepertraukiamam centralizuotos šilumos energijos šildymui ir šalto vandens pašildymui tiekimui), t. y. viešajam interesui šilumos energijos tiekėjo vykdomai veiklai užtikrinti bei ypatingų visuomenės reikmių tenkinimui. Be Katilinės iškyla grėsmė nepertraukiamam šilumos tiekimui Naujosios Vilnios rajonui, dėl ko nukentėtų visi centralizuotos šilumos vartotojai Naujojoje Vilnioje, įskaitant ligonines, darželius, mokyklas.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad Katilinė įrengta pramoniniame rajone, ribojasi su komercinės, pramonės ir sandėliavimo teritorijomis, netoli yra geležinkelis, nuo jos teritorijos ribos už 50 metrų prateka Vilnelės upė, artimiausi gyvenamieji namai nutolę 210–340 m.

Bendrovė 2014-10-07 gavo Centro 2014-09-30 surašytą patikrinimo aktą 1715 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dėl Karklų g. 40, Vilniuje gyvenamojoje aplinkoje 2014-09-13 matuoto triukšmo lygio.

Patikrinimo akte konstatuojama, kad „veikiantys Katilinės įrenginiai“ viršijo 1 decibelo dB (A) ekvivalentinį garso slėgį gyvenamosiose patalpose Karklų g. 40, Vilniuje nakties metu. Vakaro metu veikiant katilinės įrenginiams, garso slėgio lygiai neviršijo leidžiamų lygių. Maksimalūs garso slėgio lygiai neviršijo leidžiamų ribinių dydžių tiek vakare, tiek nakties metu.

Patikrinimo akto išvada padaryta remiantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – ir Laboratorija) Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus Akustinio triukšmo tyrimo protokolu NR. F-T-318 (toliau – ir Matavimų protokolas), kuris surašytas paviršutiniškai, netiksliai, ne pagal procedūras atlikus matavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad ji įpareigota numatyti ir įgyvendinti efektyvias Katilinės keliamą triukšmą sumažinančias priemones iki 2014-12-31. Apie įgyvendintas priemones raštu informuoti Centrą iki 2015-01-05.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2014-11-18 sprendime nurodo, jog Matavimo protokolas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia. Toks aktas, Komisijos nuomone, negali būti jos nagrinėjimo dalyku, dėl to skundas šioje dalyje nutrauktas.

Pareiškėjos nuomone, Centro veikloje yra jos vykdomos kontrolės ir šios kontroles organizavimo trūkumų, dėl kurių pažeidžiamos Viešojo administravimo Įstatymo ketvirto skirsnio ūkio subjektų veiklos, o taip pat Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos, patvirtintos Vyriausybės 2012-10-24 nutarimu Nr. 1304, 6 skyriaus pagrindinės visuomeninių santykių reguliavimo nuostatos.

Pareiškėjos nuomone, Patikrinimo aktas neteisėtas ir nepagrįstas. Laboratorijos atlikti triukšmo matavimai buvo vykdomi nesilaikant Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų, o remiantis šiais matavimais priimtas Patikrinimo aktas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Bendrovė nurodo, nors Patikrinimo akte nurodyti rekvizitai, tačiau jie neužpildyti, patikrinimo akto nereikalaujama grąžinti atgal, aktas nepatvirtintas institucijos antspaudu, kaip reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatos.

Atkreipė dėmesį, kad įpareigojančio pobūdžio Patikrinimo akte nenurodyta jo apskundimo tvarka, sprendimas surašytas bei pasirašytas ne Centro kaip institucijos vardu, nes nėra antspaudo ir vadovo parašo, o kaip vienasmenis patikrinimą atlikusio asmens sprendimas. Skundžiamas aktas, pasak pareiškėjos, nėra priimtas asmens, turinčio teisės aktais pagrįstą kompetenciją.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su Matavimo protokolo duomenimis, nes jame nenurodytas matavimo laikas, nepateikti išeities duomenys, neaprašytas(-i) triukšmo šaltinis(-iai), nenurodyta, su kokia priemone buvo įvertintas atstumas iki triukšmo šaltinio(-ių), nepaskaičiuotas pataisytas ekvivalentinis garso slėgio lygis, labai trumpas atliktų matavimų laikas, neaprašytos kitos aplinkos sąlygos, kurios galėjo įtakoti matavimo rezultatus. Akustinio triukšmo tyrimas 2014-09-02 atliktas tik vienoje vietoje – Karklų g. 40, Vilniuje. Matavimus atliko Laboratorija nuo 2014-09-13 21 val. iki 2014-09-13 23 val., nedalyvaujant ūkio subjekto atstovams, dalyvavo tik atliekantis matavimus asmuo E. K., kiti dalyvaujantys asmenys nenurodyti. Dėl to pareiškėjai atlikti matavimai kelia abejonių. Bendrovei nebuvo pasiūlyta matavimuose dalyvauti nakties metu. Protokole nenurodytas tikslus matavimo laikas, neaprašytas triukšmo šaltinis, foninis triukšmas, kitos aplinkybės, kurios galėjo įtakoti matavimo rezultatus. Pagal Reglamento 45 p., pasak pareiškėjos, jos atstovas privalėjo dalyvauti triukšmo matavimuose.

Bendrovės teigimu, susidaro įspūdis, kad patikrinimo aktas surašytas kryptingai, neanalizuojant aplinkos, kitų galimų triukšmo šaltinių. Neteisingai įvertintas foninis triukšmas, nurodomos faktus neatitinkančios aplinkybės. Patikrinimo akte nurodoma, kad triukšmo matavimai atlikti dviem atvejais: veikiant ir neveikiant Katilinės įrenginiams. Atkreipia dėmesį, kad Katilinės veikla nebuvo sustabdyta ir veikė visą laiką, kai buvo atliekami laboratoriniai matavimai, todėl teigti, kad matavimai atlikti veikiant ir neveikiant Katilinės įrenginiams, neteisinga.

Pareiškėjai neaiškiu, kaip buvo įvertinta, kada Katilinės įrengimai veikia, kada neveikia, nenurodyti konkretūs neleistiną triukšmą neva skleidžiantys Katilinės įrengimai. Mano, kad galėjo būti netinkamai ir neteisingai atlikti triukšmo laboratoriniai matavimai, išmatuotas vakaro metu Ekvivalentinis garso slėgio lygis, veikiant Katilinei, yra mažesnis nei nakties metu. Matavimų protokole nenurodomos kitos aplinkos sąlygos, todėl pareiškėja negali įvertinti, ar gyvenamosiose patalpose nebuvo kitų triukšmo šaltinių, neuždaryti langai ir pan.

Pažymi, kad nustatytas 1 dBA triukšmo viršijimas nakties metu, o Matavimų protokole nurodoma, kad matavimo paklaida yra ±1,66 dBA, tai reiškia, kad Bendrovė patenka į paklaidos ribas, ir teigti, kad pažeidžia Lietuvos higienos normos HN 13:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – ir Higienos norma) 7 p. reikalavimus, negalima. Pažymi, kad, atliekant triukšmo matavimus, turėjo būti taikomas tarptautinis standartas LST ISO 1S96-2:2008, pagal kurį nustatyta galima neapibrėžtis, ir matavimus atliekant pagal šį standartą triukšmo viršijimas nebūtų fiksuotas.

Atkreipė dėmesį, jog triukšmo matavimai atlikti ne visose vietose, triukšmo matavimai turėtų būti atlikti ir gyvenamojo namo (Karklų g, 40, Vilniuje) aplinkoje. Tai leistų pilnai įvertinti gyventojo gyvenamąją aplinką.

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškina, jog Katilinė nuo gyvenamojo namo Karklų g. 40, Vilniuje yra nutolusi apie 210 m. Šiaurės vakarų kryptimi nuo šio gyvenamojo namo yra geležinkelis. Katilinė taip pat ribojasi su komercinės, pramonės ir sandėliavimo teritorijomis, kuriose yra vykdomos ūkinės veiklos, galinčios įtakoti triukšmo lygį gyvenamojoje aplinkoje;

Akte neteisingai pateikiama informacija apie tyrime dalyvavusius asmenis, nes pareiškėjos atstovai kartu su Centro vyr. specialiste dalyvavo tik Katilinės patikrinimo metu 2014-08-22 nuo 14.30 iki 16 val. Įmonė nebuvo informuota apie planuojamus laboratorinius matavimus, nebuvo supažindinta su laboratorinių tyrimų programa, nedalyvavo atliekant triukšmo matavimus.

Remiantis Patikrinimo akte pateikta informacija, pareiškėjai neaišku, ar, atliekant triukšmo matavimus, dalyvavo Centro atstovas, taip pat, kodėl nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti pareiškėjos atstovui. Akte nenurodyta, ar gyvenamojo namo Karklų g. 40, Vilniuje garso izoliacija yra pakankama pagal teisės aktų reikalavimus.

Bendrovės teigimu, visi šie įvardinti procedūriniai pažeidimai matuojant bei aprašant triukšmo lygį Karklų g. 40, Vilniuje kelia abejonių Patikrinimo akte fiksuotos informacijos tikrumu.

Pareiškėja pažymi, kad ir Katilinė turi visus reikiamus leidimus veiklai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-10-19 išduotą statybos užbaigimo aktą, patvirtinantį statinio atitiktį jo pripažinimo tinkamu naudoti reikalavimams. Statybos užbaigimo akte yra ir Centro įgalioto atstovo parašas.

Bendrovės teigimu, surašant skundžiamą aktą nebuvo laikomasi Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2010-05-04 nutarimu Nr. 511 (toliau – ir Aprašas) 4 p. nuostatų, apibrėžiančių priežiūros funkcijų optimizavimo tikslus – užtikrinti, kad priežiūros funkcijos valstybėje būtų atliekamos efektyviai, koordinuotai, mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau trikdant prižiūrimų ūkio subjektų veiklą ir veiksmingai apsaugant įstatymų bei kitų teisės aktų ginamam teises ir teisėtus interesus; pažeidžiama Aprašo 7.5 p. numatyta optimizavimo išlyga.

Atsiliepimas

A. C. teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 48–52) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad, vadovaujantis Reglamento 29 p. nuostatomis, patikrinimo aktas yra dokumentas, kuriame įforminami kontrolės rezultatai, o ne priimamas konkretus sprendimas, galintis įtakoti ūkio subjekto konkrečias teises ir pareigas, todėl jam, kaip administraciniam sprendimui, keliami reikalavimai neturėtų būti taikomi.

Pagal Reglamento 32 p. patikrinimo aktą pasirašo kontrolę vykdantis pareigūnas ir jis jokio sprendimo nepriima, o patikrinimo akto dokumente fiksuoja kontrolės rezultatus.

Skundžiamuoju aktu buvo nustatytas 3 mėn. terminas iki 2014-12-31 numatyti ir įgyvendinti efektyvias Katilinės keliamą triukšmą sumažinančias priemones, o apie įgyvendintas priemones raštu informuoti atsakovą iki 2015-01-05.

Pažymi, kad ginčo atveju patikrinimas buvo atliktas gavus Karklų g., Vilniuje, gyventojų 2014-08-14 kolektyvinį skundą dėl Katilinės skleidžiamo triukšmo. Kontrolė buvo atliekama pagal Reglamente įtvirtintą operatyviosios kontrolės vykdymo tvarką, kuria vadovaujantis, operatyvioji kontrolė vykdoma iš anksto neįspėjus objekto vadovo. Atsakovo teigimu, jokie teisės aktai nenumato ūkio subjektų dalyvavimo atliekant triukšmo matavimus pas gyventojus.

Laboratorijos specialistams atliekant triukšmo matavimus dalyvavo ir Centro specialistė E. S.. Pažymi kad Katilinės transporterio keliamas triukšmas ir jo cikliškas veikimas buvo aiškiai girdimi dėl triukšmo skundą pateikusių asmenų gyvenamosiose patalpose. Įsijungus Katilinės transporteriui, kitų Katilinės įrenginių keliamas triukšmas gyvenamosiose patalpose nebuvo girdimas. Išsijungus (neveikiant) transporteriui, Centro specialistė susisiekė su katilinės pulto operatoriumi telefonu Nr. (8 5) 26 73 548, informavo apie atliekamus matavimus, o katilinės operatorius transporterio išsijungimo faktą patvirtino.

Pažymi, kad išsijungus transporteriui, išmatuoti triukšmo lygiai atspindėjo kitų tuo metu veikusių katilinės įrenginių bei aplinkoje esančių kitų triukšmo šaltinių keliamą triukšmą, kuris, matavimų duomenimis, neviršijo leistinų triukšmo ribinių dydžių gyvenamosiose patalpose.

Atsiliepimas

Atsakovas tvirtina, kad Bendrovė siekia suklaidinti teismą, nurodydama, kad Matavimų protokole nepateiktos visos būtinos aplinkybės ir informacija. Atkreipė dėmesį, kad Matavimų protokole pateikta visa būtina informacija: tyrimų pradžios ir pabaigos laikas, meteorologinės sąlygos, aplinkos sąlygos, aprašytos tyrimų sąlygos, nurodyta, kuriuo paros laikotarpiu buvo atlikti matavimai (vakare, nakties metu). Atstumas iki triukšmo šaltinio buvo įvertintas pagal kompiuterinį žemėlapį.

Atsakovė pažymi, kad išmatuotos ekvivalentinio garso slėgio vertės vakaro ir nakties metu skiriasi dėl galimai nevienodų katilinės įrenginių apkrovų, nes liekamojo garso slėgio lygio vertės tiek vakaro, tiek nakties metu yra vienodos.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka ir su nustatytu 1 dBA triukšmo lygio viršijimu, motyvuodama Protokole nurodyta matavimo apibrėžtimi (± 1,66 dB(A)). Centras informuoja, kad Higienos normos nenumato matavimų neapibrėžties taikymo, vertinant matavimų rezultatus.

Taip pat pažymi, kad, nagrinėjant gyventojų skundus, tiriami tik tie faktai, dėl kurių skundžiasi besikreipiantis asmuo. Šiuo atveju gyventojai skundėsi dėl triukšmo, girdimo gyvenamosiose patalpose, todėl laboratoriniai matavimai buvo atlikti tik gyvenamosiose patalpose.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovė aiškina, jog Katilinės biokuro įrenginių veikimas yra cikliškas ir aiškiai girdimas gyvenamosiose patalpose Karklų g. 40, Vilniuje. Matavimai buvo atlikti tiek veikiant, tiek neveikiant Katilinės transporteriui. Išmatuoti triukšmo lygiai neveikiant transporteriui, neviršijo leistinų lygių gyvenamosiose patalpose, t. y. įvertintas kitų tuo metu veikusių katilinės įrengimų bei aplinkos keliamas triukšmas neviršijo leistinų lygių.

Triukšmo matavimuose pas gyventojus dalyvavo Centro darbuotojai ir specialistė, triukšmas išmatuotas prietaisais, kurie fiksuoja ir išsaugo tikslią matavimų datą, laiką bei išmatuotus triukšmo lygius. Nurodo, kad pareiškėja klaidingai interpretuoja Reglamento 52 p. nuostatas, kad objekto atstovas turi dalyvauti atliekant laboratorinius matavimus, kadangi ši nuostata yra taikoma planinių visuomenės sveikatos saugos patikrinimų metu.

Katilinės veiklos patikrinimas, pasak atsakovės, buvo neplaninis ir vykdomas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ str. 12 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytais pagrindais. Viešojo administravimo įstatymas nenumato, kad atliekant neplaninius patikrinimus, ūkio subjektai apie juos būtų iš anksto informuojami, o Reglamento 45 p. nurodyta, kad operatyvioji kontrolė vykdoma ūkio subjekto iš anksto neįspėjus ir tai, pareiškėjo nuomone, yra visiškai teisėta.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos pretenzija, kad Patikrinimo akte nenurodyta, ar gyvenamojo namo, Karklų g. 40, Vilniuje, garso izoliacija yra pakankama pagal teisės aktų reikalavimus. Tokio nurodymo negalėjo ir neturėjo būti, kadangi gyvenamųjų patalpų ar kitų pastatų tinkama (ar netinkama) izoliacija (jos lygio nustatymas) nepriskirta Centro kompetencijai. Jei Centro specialistė būtų konstatavusi kokias nors aplinkybes dėl izoliacijos tinkamumo, tokie veiksmai, neabejotinai, būtų laikomi kaip veikimas ultra vires, dėl ko specialistė turėtų atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka.

Taip pat pažymi, kad operatyviosios kontrolės metu vertinama tik išmatuotų triukšmo lygių atitiktis Higienos normų reikalavimams. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ginčijamame akte neišspręstas klausimas dėl teisių ar pareigų suteikimo pareiškėjai, jame tik užfiksuoti kontrolės metu nustatyti pažeidimai, todėl šis aktas neturėtų būti laikomas kaip administracinis sprendimas, o laikytinas konstatuojamojo pobūdžio aktu, nesukeliančiu pareiškėjai konkrečių materialinių teisinių pasekmių.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Laboratorija teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 46–47) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovės pateiktame atsiliepime. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja neteisingai traktuoja liekamąjį garso slėgio lygį. Liekamasis garso slėgio lygis yra neperskaičiuojamas, o matuojamas. Tyrimų protokole yra pateiktos išmatuotos liekamojo garso slėgio lygio vertės vakaro ir nakties metu.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teiginys, kad galėjo būti neteisingai atlikti triukšmo laboratoriniai matavimai, nes išmatuotas ekvivalentinis garso slėgio lygis vakaro metu yra mažesnis negu nakties metu, yra nepagrįstas. Išmatuotos ekvivalentinio garso slėgio vertės vakaro ir nakties metu skiriasi dėl galimai nevienodų katilinės įrenginių apkrovų, nes liekamojo garso slėgio lygio vertės tiek vakaro tiek nakties metu yra vienodos.

Protokole rezultatai yra pateikti su išplėstine matavimų neapibrėžtimi. Matavimo neapibrėžtis – tai su matavimo rezultatu susijęs įvertis, apibūdinantis verčių sklaidą, kurias galima priskirti matuojamajam dydžiui, o paklaida – nuokrypis nuo tikrosios matuojamojo dydžio vertės. Neapibrėžtis ir paklaida yra dvi skirtingos sąvokos.

Atkreipė dėmesį, kad Higienos norma nenustato matavimo vietų ar sąlygų, o tik reglamentuoja stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovai patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Laboratorijos atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto Naujosios Vilnios mikrorajono Karklų g. gyventojai 2014-08-14 kreipėsi į Centrą su prašymu išmatuoti Katilinės skleidžiamo triukšmo lygį, taip pat nustatyti ar jis neviršija ribinių norminių verčių (b. l. 53). Minėtame prašyme pažymėta, kad Katilinės skleidžiamas triukšmas yra ypač stiprus ir girdimas nakties metu, net ir uždarius langus, todėl trukdo ramiai pailsėti.

Laboratorijos Fizikinių veiksmų tyrimo skyrius gyvenamosiose patalpose, esančiose Karklų g. 40, Vilniuje 2014-09-15 atliko akustinio triukšmo tyrimo matavimus, kurie buvo užfiksuoti Matavimų protokole (b. l. 15–18).

C. V. sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistė, vadovaudamasi Matavimo protokole fiksuotais duomenimis, 2014-09-30 surašė patikrinimo aktą Nr. 13(17.2)-PA-1715 (toliau – ir 2014-09-14 patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, kad Katilinės įrenginiai 4–7 dB(A) padidino triukšminę taršą gyvenamosiose patalpose; veikiant Katilinės įrenginiams išmatuotas keliamas triukšmas patalpose siekė 36 dB(A), 1 dB(A) viršijo ekvivalentinį garso slėgio lygį gyvenamosiose patalpose nakties metu ir taip buvo pažeistos Higienos normos 7 p. (1 lentelės 1 p.) nuostatos; vakaro metu veikiant katilinės įrenginiams, garso slėgio lygiai neviršijo leidžiamų lygių, maksimalūs garso slėgio lygiai neviršijo leidžiamų ribinių dydžių tiek vakaro, tiek nakties metu (b. l. 12–14). Minėtame akte Bendrovei taip pat nustatytas įpareigojimas numatyti ir įgyvendinti iki 2014-12-31 efektyvias Katilinės keliamą triukšmą mažinančias priemones; apie įgyvendintas priemones Centrą informuoti raštu iki 2015-01-05.

Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimų panaikinti Centro 2014-09-30 patikrinimo aktą pagrįstumo ir teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant Bendrovės reikalavimo pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Centro 2014-09-30 akto, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad, nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-17 nutartis adm. b. Nr. A492-163/2013 ir kt.).

Taigi, nagrinėjamu atveju, teisminis ginčo nagrinėjimas ir ginčijamų aktų tyrimas yra apibrėžiamas tik tokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais pareiškėjas grindžia skundo reikalavimus, taip pat nurodo kaip pažeidžiančius jo teises, vertinimu.

Iš Bendrovės skunde nurodytų motyvų matyti, kad reikalavimas grindžiamas tokiais motyvais: 1) Patikrinimo aktas nelaikytinas pagristas, nes tinkamai neužpildytas, nepatvirtintas institucijos antspaudu, pasirašytas ne Centro, kaip institucijos, o vienasmeniškai aktą surašiusio asmens; 2) Matavimo protokolas nelaikytinas tinkamu skundžiamo akto surašymo pagrindu, nes iš šio protokolo nėra aišku, kaip buvo įvertinta Katilinės įrengimų veikla; galimai netiksliai atlikti matavimai, neįvertinus galimų kitų triukšmo šaltinių (geležinkelio, komercinės, pramoninės ir sandėliavimo teritorijų keliamu triukšmu) įtakos matavimams; triukšmo matavimai nebuvo atlikti kitose vietose; matavimai atlikti nedalyvaujant Bendrovės atstovams; akte nepažymėta, ar gyvenamųjų patalpų, esančių Karklų g. 40, Vilniuje, izoliacija yra pakankama.

Pareiškėja pabrėžė, kad Matavimo protokole nurodyta ± 1,66 dB(A) paklaida, pripažintina, kad matavimo rezultatai patenka į neapibrėžties ribas, todėl vienareikšmiškai negalima teigti, jog buvo pažeistos Higienos normos 7 p. (1 lentelės 1 p.) reikalavimai.

Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, pagal Higienos normos 7 p., triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais šios higienos normos 1 ir 2 lentelėje pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje.

Iš skundžiamo Patikrinimo akto matyti, kad įpareigojimas Bendrovei numatyti ir įgyvendinti iki 2014-12-31 efektyvias Katilinės keliamą triukšmą mažinančias priemones nustatytas įvertinus tas aplinkybes, jog veikiant Katilinės įrenginiams nakties metu (nuo 22 iki 6 val.) išmatuotas keliamas triukšmas patalpose, esančiose Karklų g. 40, Vilniuje, siekė 36 dB(A), t. y. 1 dB(A) viršijo Higienos normos 1 lentelės 1 p. nustatytą ekvivalentinį garso slėgio lygio vertę. Kaip minėta, tokia patikrinimo akto išvada grindžiama Matavimo protokole fiksuotais duomenimis.

Iš Matavimo protokolo matyti, kad nakties metu patalpose Katilinės įrenginių keliamos triukšmas patalpose, esančiose Karklų g. 40, Vilniuje, siekė 36 dB(A), o matavimo neapibrėžtis – ± 1,66 dB(A) (b. l. 16). Yra žinoma, kad matavimo neapibrėžtis yra matavimo rezultato išraiškos dalis, apibūdinanti tą verčių sritį, kurioje tikėtina, kad yra tikroji matuojamojo dydžio vertė.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgus į Matavimo protokole nurodytą triukšmo matavimo tikslumą, darytina išvada, kad ginčo atveju Katilinės įrenginių keliamas triukšmas patalpose, esančiose Karklų g. 40, Vilniuje, buvo ribose nuo 34,34 dB (A) iki 37,66 dB. Taigi, tikroji triukšmo vertė galimai neviršijo Higienos normos 1 lentelės 1 p. nustatytos 35 dB ekvivalentinio garso slėgio lygio vertės.

Teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinis aktas negali būti grindžiamas abejonėmis, o jį priimant turi būti įvertinti visos reikšmingos aplinkybės turinčios įtakos tokio akto pagrįstumui bei teisėtumui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, kad viešojo administravimo procedūrose, užsibaigiančiose neigiamo pobūdžio poveikio priemonių taikymu, visos pagrįstos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-22 sprendimas byloje Nr. A248-2207/2006, 2008-12-08 nutartis adm. b. Nr. A248-715/2008, 2009-10-16 nutartis adm. b. Nr. A502-341/2009 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes bei atsižvelgusi į teisminę praktiką, daro išvadą, kad nagrinėjamo ginčo atveju Matavimo protokole nurodyta triukšmo lygio matavimo neapibrėžtis vertintina Bendrovės naudai, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, jog 2014-09-14 nakties metu Katilinės įrenginių keliamas triukšmas patalpose, esančiose Karklų g. 40, Vilniuje, viršijo Higienos normos 1 lentelės 1 p. nustatytos 35 dB ekvivalentinio garso slėgio lygio vertę.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad 2014-09-14 patikrinimo aktas bei jame nustatyti įpareigojimai pareiškėjai priimti nepagrįstai. Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, kitų pareiškėjos skunde, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose nurodytų motyvų bei argumentų vertinimas nėra tikslingas.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Centro 2014-09-30 patikrinimo akte faktinės aplinkybės vertinos ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikytos netinkamai, minėtas aktas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nelaikytinas pagrįstas ir teisėtas, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Vilniaus energijos“ skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-09-30 patikrinimo aktą Nr. 13(17.2)-PA-1715.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaRūta MiliuvienėHalina Zaikauskaitė