Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant vertėjai E. V., prokurorui V. B., gynėjui advokatui R. T., nukentėjusiesiems M. B. ir R. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Č. S., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, lenkė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 10 p. ir 286 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. S. 2011 m. sausio 20 d., apie 11.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepaklusdama teisėtam policijos pareigūnų R. M. ir M. B. reikalavimui pateikti nelegaliai laikomas kontrabandines cigaretes, panaudojo fizinį smurtą jų atžvilgiu, t.y. sudavė vieną smūgį ranka M. B. į veidą, po ko papurškė vieną kartą R. M. į veidą dujų balionėliu, padarydama nukentėjusiajam R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį abiejų akių junginių bei dešinės akies ragenos I laipsnio cheminiu nudegimu,tokiu būdu ji pasipriešino valstybės tarnautojams.

Be to, Č. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą asmeniui dėl jo tarnybos pareigų vykdymo, o būtent 2011 m. sausio 20 d. apie 11.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepaklusdama teisėtam policijos pareigūnų R. M., M. B. reikalavimui pateikti nelegaliai laikomas kontrabandines cigaretes, panaudojo fizinį smurtą policijos pareigūno M. B. atžvilgiu, pasireiškusį tuo, kad sudavė vieną smūgį ranka M. B. į veidą, tokiu būdu padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies kaulų lūžiu su nosies deformacija.

Č. S. teisme kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad paskambinus ir atidarius duris jos M. B. paklausė, ar ji turi cigarečių. Atsakiusi, kad neturi, ji norėjo uždaryti duris. M. B. įkišo koją tarp durų, tuoj atėjo dar du pareigūnai. Ją pargriovė ir paėmę raktus nuėjo į kambarį, kur buvo cigaretės. Pareigūnai ją mušė. R. M. ją gynė neleido mušti. Vienam pareigūnui galėjo suduoti smūgį delnu į veidą, per žandą. Sudavė už tai, kad ją mušė. Po to ji prisiminė, kad kambaryje, kur buvo cigaretės, sekcijoje yra dujų balionėlis. Ji paėmusi tuo balionėliu papurškė, nes buvo šoko būsenoje. Jai uždėjo antrankius, paėmė cigaretes ir pinigus, išvežė į komisariatą.

Nukentėjusysis M. B. teisme parodė, kad dirbant paskambino J. U. ir pranešė, kad Antakalnio g. esančiame bute prekiaujama cigaretėmis. Ten nuvykus pamatė išeinantį vyruką, kuris turėjo užsikišęs cigaretes. Nuėjus į butą duris atidarė garbaus amžiaus moteris, pasikvietė į vidų. Jis užėjo, iš paskos užėjo R. M.. Jie ištraukė pažymėjimus, moteris susijaudino. Jie paprašė pateikti nelegaliai laikomas cigaretes. Moteriškė stovėjo koridoriuje, ant komodos matėsi padėtos cigaretės. Kai jie pasakė, kad bus daroma krata, moteriškė pradėjo neadekvačiai elgtis, triukšmauti, rėkauti, mosikuotis rankomis. Jiems stovint Č. S. smogė jam į nosį kumščio apatine dalimi. Buvo atidarytos durys, ji įbėgo į kambarį, po ko papurškė dujomis. Tuomet jie uždėjo antrankius ir ją pasodino ant sofos. Jam pradėjo bėgti kraujas, jis nuėjo nusiprausti. Po to atėjo J. U., buvo padaryta krata. Kratos metu rasta labai daug cigarečių, pinigų. Vėliau nuvykus pas medikus jam nustatė kaulo trūkį, teko gulėti ligoninėje, darė operaciją.

Nukentėjusysis R. M. teisme parodė, kad gavo informaciją, jog nurodytame rajone prekiaujama cigaretėmis. Tokią informaciją gavo ne pirmą kartą. Nuvykus pamatė išeinantį vyriškį, kuris kažką nešėsi. Patikrinus šis turėjo cigaretes. Tuomet Marius pasibeldė į duris, jas atidarė moteris. Iš pokalbio jis suprato, kad moteris parduos cigaretes. Tuomet jis irgi priėjo, jie prisistatė policijos pareigūnais. Buvo daug žodžių, judesių, moteris audringai reagavo. Marius gavo į nosį. Jis matė smūgį ranka į nosį. Jis moteriškę apkabino ir galvojo, kad ši nusiramins. Užėjo į kambarį, kur buvo cigarečių. Tuomet moteris papurškė jam dujų balionėliu. Jie uždėjo antrankius, padarė kratą. Moteris nusiramino. Vakare jie nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, kur juos apžiūrėjo. Marius sakė, kad nosį skauda.

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ne kartą buvo pas pilietę namuose dėl panašių veikų. Tą kartą jis pastatė automobilį, atėjęs išgirdo riksmus, klyksmus. Moteriškė šūkavo, tampė pareigūnus. Jis matė, kaip atidarė stalčiuką ir papurškė ašarinių dujų. Bute buvo daug kontrabandinių cigarečių su baltarusiškom banderolėm. Fizinio smurto prieš kolegą M. B. jis nematė. Dujų teko ir jam. Jo manymu moteris suprato, kad jie yra policijos pareigūnai, dėl to ir grasino jiems. Pareigūnai prisistatė, rodė pažymėjimus, o jis pažymėjimo nerodė, nes įėjus viskas ten jau vyko.

Liudytojas J. U. teismo posėdžio metu parodė, kad sužinojo, jog Antakalnyje vykdoma prekyba tabako gaminiais be banderolių. Dirbo tą dieną kartu su kolegomis, kuomet buvo surastas didelis kiekis kontrabandinių cigarečių. Tą kartą nukentėjo du pareigūnai. Po įvykio jis bendravo su tais pareigūnais ir dėl to jam tapo žinoma, kad prieš pareigūnus buvo panaudotos ašarinės dujos ir fizinė jėga. Jis pastebėjo, kad pareigūnams ašarojo akys, kitų akivaizdžių sužalojimų nematė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta, esanti Antakalnio g. 106-1, Vilnius, ir apžiūros metu paimti daiktai: pinigai ir cigaretės (t. 1, b. l. 9-16).

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėtų dujų balionėlių požymiai (t. 1, b. l. 17-21).

Iš specialisto išvados matyti, kad R. M. buvo padarytas abiejų akių junginių bei dešinės akies ragenos I laipsnio cheminis nudegimas, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku 2011-01-20, paveikus chemine medžiaga. Sužalojimas galėjo atsirasti papurškus dujų balionėliu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 29-30).

Iš specialisto išvados matyti, kad M. B. buvo padarytas abiejų akių junginių I laipsnio cheminis nudegimas, paveikus cheminei medžiagai, nosies kaulų lūžis su nosies deformacija, paveikus kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku (2011-01-20). Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nurodyto nosies kaulų lūžio sveikata sutriks ilgiau 10 dienų laikotarpiui, atskirai akių junginių cheminis nudegimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 40-41).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad Č. S. 1997 m. diagnozuotas vidutinio sunkumo depresinis epizodas. Asmens sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti analizuojamas tik konkrečios veikos metu juridiškai reikšmingoje situacijoje. Č. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu Č. S. nebuvo fiziologinio, patologinio afekto būsenoje. Šiuo metu įtariamoji Č. S. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatytas pasikartojantis depresinis sutrikimas, lengvas depresijos epizodas, kuris šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Įtariamoji Č. S. inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu galėjo visiškai suvokti aplinkybes, turėjusias reikšmės bylai. Šiuo metu ji gali duoti parodymus. Psichologinio tyrimo metu nustatytos individualios psichologinės savybės netrukdo jai planuoti, logiškai pamąstyti savo veiksmus. Č. S. būdingos individualios psichologinės savybės neturėjo esminės įtakos jos elgesiui inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu ir jos netrukdo suvokti tiriamo įvykio aplinkybių bei duoti apie tai parodymus. Č. S. neturėjo ir neturi individualių psichinių ypatumų, galėjusių ir galinčių iš esmės įtakoti jos veiksmus inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu. Įtariamoji Č. S. dėl psichikos būklės gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, gali stoti prieš teismą. Įtariamajai C. S. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (t. 1, b. l. 152-154).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad Č. S. aktyviais fiziniais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent policijos pareigūnams R. M. ir M. B., šiems padarydama medicinos specialistų nustatytus atitinkamus sveikatos sutrikdymus. Iš esmės įvykio aplinkybes nuosekliai atskleidžiantys nukentėjusiųjų parodymai, atitinkantys kitą byloje surinktą medžiagą (liudytojų parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose ir specialistų išvadose užfiksuotus duomenis) patvirtina tai, kad Č. S. tyčia, t.y. suvokdamas apie pas ją į butą įėjusius policijos pareigūnus, sąmoningai aktyviais fiziniais veiksmais, pasireiškusiais smūgio sudavimu po ko dujų papurškimu, priešinosi R. M. ir M. B., tuo padarydama nusikalstamas veikas ir yra kalta dėl to. Kaltinamosios parodymai apie tai, kad ji buvo policijos pareigūnų mušama ir dėl to šoko būsenoje fiziškai atliko smurtinius veiksmus, tėra Č. S. subjektyvus vertinimas ir parodymai, kurių nepatvirtina jokie kiti duomenys. Be to, pirminiai kaltinamosios parodymai, duoti įvykio dieną apklausos metu dalyvaujant gynėjui advokatui, buvo iš esmės skirtingi ir juose Č. S. nurodė faktus, atitinkančius įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 57-58). Dėl šios priežasties teismas atmeta kaltinamosios parodymus, ir įvykio faktines aplinkybes bei pažeidėjos kaltę įrodo kitais byloje surinktais ir jau minėtais įrodymais.

Č. S. pasipriešino fiziniu smurtu tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams, kurie įėję parodė tarnybinius pažymėjimus. Kaltinamoji vieną kartą sudavė ranka į veidą M. B., tuo padarydama jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir purškė pareigūnams ašarines dujas, tuo padarydama R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, jos tiesioginę tyčią patvirtina tikslas pasipriešinti pareigūnams dėl neteisėtai laikomų cigarečių ir taip išvengti teisinės atsakomybės. Įvertinus visus padarytos veikos požymius Č. S. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip ideali nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje (pasipriešinimas valstybės tarnautojams) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 10 p. (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo), sutaptis.

Išnagrinėjus bylą teismas įvertinęs apklaustų asmenų parodymų visumą nustatė, kad Č. S. pirmiausiai sudavė vieną smūgį ranka M. B. į veidą po ko papurškė vieną kartą R. M. į veidą dujų balionėliu. Be to, teismas nustatė ir tai, kad smūgį M. B. į veidą ji sudavė ne dėl to, kad buvo bandoma ją sulaikyti. Dėl šios priežasties teismas pagal tai tikslina Č. S. padarytos veikos faktines aplinkybes.

Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų (t. 1, b. l. 89, 90) ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, jog Č. S. praeityje buvo diagnozuota psichikos sveikatos sutrikimas, tačiau ji dėl savo galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti yra pakaltinama, todėl būdama baudžiamojo įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

Č. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių Č. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl skirdamas kaltinamajai bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę. Č. S. veikdama tiesioginės tyčios forma padarė tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, ji anksčiau neteista (t. 1, b. l. 85), turimais duomenimis administracine tvarka nebausta (t. 1, b. l. 88), yra nedirbanti pensininkė (t. 1, b. l. 87), teisme neišreiškė gailesčio dėl savo neteisėtų veiksmų. Šių aplinkybių visuma ir Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnio nuostatos verčia teismą Č. S. už nesunkų nusikaltimą skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, už apysunkį nusikaltimą skirti vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę žemiau jos vidurkio.

Kartu teismas įvertina tai, kad Č. S. nusikalto pirmą kartą, anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra bausta už administracinės teisės pažeidimus, yra garbaus amžiaus pensininkė, kas leidžia pagrįstai manyti, kad ji ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl šios priežasties teismas Č. S. taiko bausmės vykdymo atidėjimą su įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone, kurių turinys verstų tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį.

Č. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – įvertinus įstatymo numatytą galimybę bylą peržiūrėti apeliacine tvarka iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dujų balionėliai „Anti hund“ ir „Military Attack“, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato daiktų saugykloje, vienas kurių buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu sunaikinti kaip ribotos apyvartos ir menkaverčiai daiktai.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Č. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2d. 10 p. ir skirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Č. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. skirti viešuosius darbus 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant ją per tą laiką neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 50 valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, galutinę bausmę Č. S. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 d. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant Č. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012-02-14.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 71 str., 75 str. 2 d. Č. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 MGL (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Č. S. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dujų balionėlius „Anti hund“ ir „Military Attack“, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.