Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-01-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-50-651/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-419-201/2018Nutartis · 2018-11-26Klaipėdos apylinkės teismas
  2. AN2-50-651/2019Nutartis · 2019-01-23Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-23
Bylos Nr.
AN2-50-651/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01312-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
R. P. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-50-651/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01312-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.1.7; 21.11.10 (S)
KAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. R. P. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2018-08-23, 22.35 val., (duomenys neskelbitni), vairavo transporto priemonę Mercedes – Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,66 prom.) neblaivumo laipsnis. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 – osios kuopos 1- ojo būrio 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu R. P. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir nubaustas 300 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą teismui ir prašė panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 – osios kuopos 1- ojo būrio 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi R. P. G. skundo netenkino ir paliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 – osios kuopos 1- ojo būrio 2018-08-23 nutarimą Nr. 30-ANR_N-13060-2018 nepakeistą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad jokių abejonių dėl padaryto nusižengimo nėra. Teismas įvertino alkotesteriu gautus duomenis, specialisto išvadą, ir, atsižvelgęs į tai, kad duomenų apie alkotesterio nepatikimumą, netinkamai atliktą patikrą, nėra, taip pat, kad kraujas paimtas praėjus kelioms valandoms po pirmosios patikros alkotesteriu, padarė išvadą, jog pažeidėjas sustabdymo metu buvo neblaivu, kai jo kraujyje alkoholio koncentracija buvo 0,66 promilės etilo alkoholio ir tai atitinka lengvą neblaivumo laipsnį. Be to, teismas įvertino paties pažeidėjo prisipažinimą, kad vartojo alkoholį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo R. P. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 – osios kuopos 1- ojo būrio 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti nenustačius jo veikoje ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tvirtina, jog nutartyje nurodyta aplinkybė, jog pažeidėjas pripažino vairavęs neblaivus ir nuoširdžiai gailisi, neatitinka tikrovės, priešingai, jis nurodė, kad nesutinka su alkotesterio parodymais ir priduos kraujo mėginį, nes buvo ir jautėsi blaivus. Pareigūnai paaiškino, kad nuo protokolo įteikimo, kurį gavo 23,30 val., jis turės teisę kreiptis į medicininę įstaigą ir priduoti kraują, ką jis ir padarė. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi alkotesterio parodymais, kurie buvo netikslūs ir tai patvirtina medicininės apžiūros aktas Nr. 466, kur alkotesterio parodymai buvo 0,18 ir antrą kartą 0,2 promilės, o kraujo mėginys rodė 0,27. Taigi teismas pažeidė ANK nuostatas, nustatančias pareigą teismui rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmėm reikiamų priemonių kilusioms abejonėms pašalinti. Pareiga įrodinėti tenka Institucijai, o šiuo atveju, pasak apelianto, nėra objektyvių duomenų įrodančių nusižengimo faktą, t. y. alkotesterio kvito. Pažymi, kad nesant galimybei pašalinti kilusių abejonių dėl asmens kaltės, visos abejonė turi būti aiškinamos pažeidėjo naudai.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius, atstovaujamas viršininko R. S., prašo palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. priimtą nutartį ir pažeidėjo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad R. P. G. kraujyje alkoholio koncentracija buvo 0,66 promilės etilo alkoholio. Atkreipia dėmesį, kad pats R. P. G. tiek medicininio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme neneigė vartojęs alkoholį. Paskirta nuobauda, anot Institucijos, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šalies argumentai

6. Klaipėdos apygardos teismo reikalavimu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinė byloje esančios medžiagos patikslinimui pateikė duomenis apie nustatytą neblaivumo faktą bei alkotesterio „Drager 7510“ Nr. ARJK-0112 sertifikato kopiją.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

8. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pažeidėjas iš esmės nesutinka su nutarimu, kuriuo jis pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir nutartimi, kuria šis nutarimas paliktas nepakeistas. Prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nes, anot apelianto, nėra įrodyta, kad jis sustabdymo metu buvo neblaivus. Tvirtina, kad alkotesterio rodmenys nepatikimi, o kitų duomenų, patvirtinančių jo neblaivumo faktą, nėra. Apelianto įsitikinimu, teismas nesiėmė priemonių paneigti byloje kilusias abejones, esančių abejonių nepagrįstai neaiškino pažeidėjo naudai.

9. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinio skundo motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad R. P. G. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Pagal bylos duomenis bei apelianto skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismo išvados nepagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu. Priešingai, teismo padarytos išvados dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą yra iš esmės motyvuotos ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl kiekvieno jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Apygardos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis ir konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos įrodymų vertinimo nuostatos ar kad teismas nesiėmė visų priemonių pašalinti kilusias abejones. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo apeliantas, savaime nereiškia, kad juos teismas netinkamai įvertino. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su visais apylinkės teismo motyvais ir jiems pritardamas konstatuoja, kad bylos medžiaga neginčijamai įrodyti visi minimo nusižengimo požymiai.

11. Apelianto įsitikinimu, abejonių dėl nustatyto neblaivumo fakto kelia atlikta medicininė apžiūra bei kraujo tyrimai, tačiau teismas nesiėmė priemonių pašalinti šias abejones. Anot apelianto, būtent šie duomenys paneigia jo neblaivumo faktą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog abejoti alkotesterio parodymais nebuvo jokio pagrindo.

12. Dėl atlikto kraujo tyrimo, kuriuo prašo vadovautis apeliantas kaip patvirtinančiu, jog jis vairavo blaivus, nurodytina, kad juo vadovautis kaip visiškai paneigiančių neblaivumo faktą, negalima. Jis atliktas praėjus daugiau nei valandai laiko nuo patikros alkotesteriu, o įvertinus jo rezultatus negalima teigti, kad sustabdymo metu pažeidėjas buvo blaivus. Esminę reikšmę turi toks neblaivumo laipsnis, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens savo iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Nors nebuvo atlikta ekspertizė, tačiau kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) procesų dėsningai mažėja. Pagal Vidmarko formulę per valandą kraujyje etilo alkoholio koncentracija sumažėja 0,15-0,20 proc., todėl akivaizdu, kad kraujo tyrime, kuris atliktas po dviejų valandų, galėjo alkoholio būti tik 0,27 prom. Šiuo atveju akivaizdu, kad prieštaravimai tarp dviejų skirtingais metodais atliktų neblaivumo testų atsirado dėl užgaišto laiko, o ne dėl to, kad alkotesterio parodymai buvo netikslūs ir apeliantas sustabdymo metu buvo blaivus. Kita vertus, atliktas kraujo tyrimas taip pat parodo, kad R. P. G. buvo vartojęs alkoholį, ir po nusižengimo padarymo praėjus dviem valandoms jo kraujyje rasta 0,27 prom. etilo alkoholio. Be kita ko, pats R. P. G. nurodė, kad buvo vartojęs alkoholį (dieną išgėrė du bokalus alaus) ir jautėsi blaivus, tačiau nustatytas neblaivumo laipsnis nusižengimo padarymo metu, neleidžia teigti, kad pažeidėjas galėjo jaustis visiškai blaivus. Taigi atliktas kraujo tyrimas nepaneigia išvados, kad nusižengimo padarymo metu pažeidėjo kraujyje alkoholio koncentracija siekė 0,66 prom. Ši aplinkybė yra patvirtina objektyviais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame nurodyta, jog R. P. G. alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ABJK-0112 nustatytas 0,66 prom. neblaivumas, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale nurodyti duomenys. Abejonių dėl alkotesterio parodymų patikimumo nekyla. Byloje buvo pateikti duomenys, kad alkotesterio patikros sertifikatas galiojantis (b. l.23), pateikti patikslinti duomenys patvirtino, kad alkotesteriui Alcotest 7510 Nr. ARJK-0112 patikra buvo atlikta 2018-06-01 ir galiojo iki 2018-12-01. Analizuojamu atveju nors pažeidėjas nesutiko su alkotesterio parodymais ir tai pažymėjo administracinio nusižengimo protokole, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad R. P. G. sustabdymo metu buvo neblaivus, kai jo kraujyje alkoholio koncentracija siekė 0,66 prom.

13. Nesant objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, kad sustabdymo metu nustatytas neblaivumo laipsnis iš esmės prieštarauja vėliau atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatams, teigti, kad alkotesterio parodymai yra nepatikimi, o R. P. G. sustabdymo metu buvo blaivus, nėra pagrindo. Apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad alkotesterio parodymai iš esmės liko nepaneigti.

14. Apeliaciniame skunde apeliantas atkreipia dėmesį, jog teismo nurodymas, kad jis pripažino vairavęs neblaivus ir nuoširdžiai gailisi neatitinka tikrovės ir tvirtina, kad jis nesutiko su alkotesterio parodymais ir pažymėjo, kad dėl tolimesnio ištyrimo priduos kraujo mėginį. Nutarties 11-12 punktuose pasisakyta dėl alkotesterio parodymų patikimumo ir jų vertinimo, todėl pažeidėjo nesutikimas su jais, jų nepaneigia. Kita vertus, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad skundžiamu nutarimu prisipažinimas padarius nusižengimą ir gailėjimasis įvertintas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir tai turėjo įtakos nuobaudos skyrimui, kuri šiuo atveju yra minimali. Nors iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nurodo priešingai, tačiau atsižvelgus į tai, kad apeliacinį skundą yra padavęs pažeidėjas ir vadovaujantis ANK 652 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina šios aplinkybės ir dėl jos pagrįstumo nepasisako.

15. Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma – alkotesterio rodmenys, specialisto išvada Nr. T-A 9642/2018(01), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 466, administracinio nusižengimo protokolas, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, nei padarė apylinkės teismas, konstatuodamas, kad R. P. G. vairavo būdamas neblaivus. Apylinkės teismas institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrinto tinkamai, dėl visų esminių apelianto skundo teiginių išsamiai pasisakyta, nurodyti aiškūs skundo atmetimo argumentai, su kuriais nesutikti apygardos teismas neturi pagrindo. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį. Dėl nurodytų priežasčių sutiktina su visais apylinkės teismo motyvais ir apygardos teismas, jų visų nekartodamas, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė