Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2019-10-15 · Civilinė byla Nr. 2YT-3907-351/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-15
Bylos Nr.
2YT-3907-351/2019
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01538-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virgina Pankauskienė
Pareiškėjas
B. K.
Suinteresuotas asmuo
J. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3907-351/2019Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01538-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 3.4.5.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 15 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankauskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. K. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ir faktiškai valdo pareiškėjas B. K..

Nurodo, kad pareiškėjo B. K. tėvai J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini), jiems santuokoje gimė sūnūs: B. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo B. K. motina ir suinteresuoto asmens J. K. sutuoktinė E. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo brolis R. K. mirė 2002-05-29. Nuo 1967 m. tėvai E. K. ir J. K. statėsi sodybą, kurią sudaro gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurie registruoti 2008-05-07 tėvo J. K. vardu, jau po motinos mirties.

Po motinos E. K. mirties Klaipėdos apskrities viršininkės 2003-04-15 sprendimu Nr. 33-7263 mirusios E. K. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų T. ir P. R. nekilnojamąjį turtą - 2,32 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 2,32 ha asmeniniam ūkiui žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis minėtu apskrities viršininkės 2003-04-15 įsakymu E. K. buvo suteiktas 0,7200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,6000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)

Po E. K. mirties sūnus pareiškėjas B. K. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjo motinos mirties laiku tėvas J. K. buvo beveik 79 metų amžiaus, silpnos sveikatos, todėl pareiškėjas liko gyventi tėvų sodyboje, priėmė ir naudojosi likusiais motinos namų apyvokos ir buities daiktais, baldais, nuotraukomis, šeimos suvenyrais ir relikvijomis, tvarko, rūpinasi, remontuoja, prižiūri ir išlaiko tėvų sodybos pastatus, t. y. elgėsi su motinos turto dalimi kaip savininkas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka visiškai ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo tėvai J. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), jiems santuokoje gimė sūnūs: B. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Pareiškėjo mama E. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), o brolis R. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad E. K. vardu registruoti žemės sklypai: 1.0000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0.6000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0.7200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, teismas daro išvadą, kad po E. K. mirties - (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos sūnus B. K. faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad po E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė sūnus B. K., faktiškai pradėdamas jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė sūnus B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Virgina Pankauskienė