- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- 1A-718-579/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00621-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- V. Š., A. K.
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė V. Š. paskirta – 3 (treji) metai laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal 2018 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. birželio 19 d., 17.40 val., iki 2018 m. birželio 21 d.,14.24 val. (dvi paros).
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo V. Š. faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį.
V. Š. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. K., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. Š. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iki 2018 m. birželio 19 d., 15.35 val., neteisėtai įgijo 0,287 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir 0,009 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, turėdamas tikslą psichotropines medžiagas parduoti ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, dalį – 0,123 g metamfetamino 2018 m. birželio 19 d., apie 15.35 val., (duomenys neskelbtini), automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 10 eurų neteisėtai pardavė A. K., dalį – 0,043 g metamfetamino, 0,009 g amfetamino iki 2018 m. birželio 19 d. neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei likusią dalį – 0,121 g metamfetamino ir 0,081 g amfetamino iki 2018 m. birželio 19 d. laikė automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame (duomenys neskelbtini), kol 2018 m. birželio 19 d., apie 15.35 val., šios medžiagos kratų metu buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų, tai yra neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad nuteistojo A. K. parodymai yra prieštaringi, nes sulaikymo metu policijos pareigūnai jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir reikalavo duoti tyrimui „patogius“ parodymus. Taigi, A. K. pirminiai parodymai buvo gauti naudojant fizinę jėgą, tačiau į tai niekas neatsižvelgė. Apeliantas pažymi, kad A. K. buvo skolingas jam už pavėžėjimo paslaugas, užfiksuoto įvykio metu šis jam tą skolą sugrąžino. A. K. tokias aplinkybes pripažino pirmosios instancijos teisme ir paneigė narkotinių ar psichotropinių medžiagų iš jo įsigijimą, tačiau teismas į tai taip pat neatsižvelgė.
2.2. Apeliantas skunde pripažįsta, kad turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, tai patvirtina ir 2018 m. birželio 19 d. kratos metu jo gyvenamojoje vietoje rastas vienkartinis švirkštas su psichotropine medžiaga – metamfetaminu. Tačiau V. Š. neigia disponavęs psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neįrodo ir byloje esančios telefoninių pokalbių suvestinės, kadangi nebuvo paimtas jo balso pavyzdys, todėl negalima nustatyti, ar pokalbiuose tikrai yra užfiksuotas jo balsas. Be to, A. K. ir A. P. neigė kalbėję su juo, kas patvirtina teismo neatidumą.
2.3. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad dalyvauja Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamoje psichologinės socialinės priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenės programoje bei projekte „Susigrąžinti gyvenimą“. Šių programų, siekiant atsikratyti turimos priklausomybės, nerekomenduojama nutraukti, tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis nebegalės tęsti gydymo. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, apeliantas prašo atidžiai bei atsakingai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą – atlikti reikiamus ekspertinius tyrimus, pakartotinai apklausti liudytojus bei kaltinamuosius.
3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ginčija atliktą įrodymų vertinimą bei netinkamą kaltės nustatymą, prašydamas perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba, atidžiai ištyrus visą baudžiamosios bylos medžiagą bei atlikus reikiamus papildomus procesinius veiksmus, jį visiškai išteisinti.
6. Panaikinti skundžiamą nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui teisėjų kolegija gali tik BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytais alternatyviais pagrindais, t. y. nustačius, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles arba, kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, todėl bylos grąžinimui iš naujo nagrinėti apylinkės teisme nėra pagrindo.
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad V. Š. yra kaltas dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Apelianto kaltė yra įrodyta kito nuteistojo A. K. parodymais, liudytojo A. P. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, specialisto išvada, kratų protokolais, elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos kontrolės, jos kaupimo protokolais, telefoninių pokalbių suvestinėmis, slapto sekimo protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, nustatant faktines aplinkybes, įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad V. Š. savo gyvenamojoje vietoje laikė psichotropines medžiagas, kurias kratos metu rado policijos pareigūnai. Nuteistasis pripažįsta, kad turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, kurią šiuo metu stengiasi išsigydyti tokią priklausomybę, tačiau neigia, jog dalį įgytų psichotropinių medžiagų platino tretiesiems asmenims. Apelianto teigimu, teismas turėtų itin atidžiai vertinti nuteistojo A. K. parodymus, kadangi ikiteisminio tyrimo metu šiam asmeniui buvo daromas spaudimas, t. y. policijos pareigūnai A. K. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, kad šis nuteistasis duotų tyrimui „palankius“ parodymus. Iš tiesų, pareigūnų užfiksuoto įvykio metu A. K. jam grąžino skolą už pavežimo paslaugą, o ne sumokėjo pinigus už psichotropinės medžiagos įsigijimą. Teisėjų kolegija šią apelianto versiją laiko gynybine, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie neva A. K. atžvilgiu naudotą fizinį smurtą, be to, tokių aplinkybių nei vienos apklausos metu neminėjo ir pats A. K., t. y. dėl netinkamo pareigūnų elgesio jokios pretenzijos nebuvo išsakytos.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teisme A. K. nurodė, kad sulaikymo dieną turėjo atiduoti V. Š. 10 Eur skolą už tai, kad šis anksčiau buvo jį su draugais pavežęs. Įvykio metu buvo neblaivus, norėjo išsiblaivyti ir žinojo, kad tam padeda narkotinės medžiagos. Todėl, būdamas V. Š. automobilyje, pasiteiravo šio, ar neturi narkotikų, t. y. paprašė amfetamino. V. Š. atsakė, jog turi jo norimos medžiagos ir padavė vieną polietileninį maišelį. Automobilyje tuo metu buvo dar vienas asmuo, kurio nepažįsta, todėl tiksliai negali įvardyti, ar psichotropinę medžiagą padavė V. Š., ar kitas kartu buvęs asmuo, tačiau pinigus (iš viso 20 eurų, iš kurių 10 eurų buvo skirti skolos grąžinimui ir 10 eurų – už amfetaminą) jis tikrai padavė V. Š.. A. K. taip pat pažymėjo, jog anksčiau V. Š. buvo tris ar keturis kartus pavaišinęs jį narkotinėmis medžiagomis, t. y. davęs nemokamai, ką pripažino ir pats apeliantas (2 t., b. l. 146-147). Ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodė, jog metamfetaminą (po 10 eurų už 1 g) pirkdavo asmeniniam vartojimui iš asmens, važinėjančio „Toyota“ markės automobiliu su „taxify“ logotipu. 2018 m. birželio 19 d. buvo septintas kartas, kai šis asmuo pardavė jam metamfetaminą savo automobilyje. Tuo metu susitikus A. K. grąžino 10 Eur skolą už pavėžėjimą bei atidavė 10 Eur už anksčiau iš šio asmens įsigytą 1 g metamfetamino. Atidavus skolą, A. K. jam pasiūlė įsigyti ką nors sau. Suprato, jog gali nusipirkti metamfetamino, todėl padavė dar 10 Eur ir iš apelianto įsigijo 1 g minėtos psichotropinės medžiagos. Išlipęs iš automobilio, netrukus buvo sulaikytas policijos pareigūnų (1 t., b. l. 191-192). Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptarti A. K. parodymai nėra iš esmės prieštaringi, t. y. jis aiškiai įvardijo kokią medžiagą, už kokią sumą ir iš kokio asmens įsigijo. V. Š., kaip psichotropinę medžiagą pardavęs asmuo, A. K. buvo įvardytas asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (1 t., b. l. 198-200). Tai, jog A. K. šiek tiek nenuosekliai aiškino dėl ko apeliantui įvykio dieną atidavė skolą (tik dėl pavėžėjimo paslaugos ar ir dėl anksčiau įgytos psichotropinės medžiagos), nekeičia fakto, jog 2018 m. birželio 19 d. V. Š. buvo perduota (grąžinta) ne tik skola, tačiau ir perduoti pinigai už naujos psichotropinės medžiagos dozės įsigijimą. Jau minėta, kad jokių duomenų apie neleistiną poveikį A. K. bylos medžiagoje nėra, todėl nesivadovauti jo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais nėra pagrindo.
11. Specialisto išvada Nr. 140-(3232)-IS1-4115 (1 t., b. l. 150-155) nustatyta, kad baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2018 m. birželio 19 d. asmens kratos metu rastų pas A. K., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 0,123 g. Baltos spalvos miltelių, rastų automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važinėjo V. Š., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 0,121 g. Rudos spalvos medžiagos, rastos tame pačiame automobilyje, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 0,081 g. Taigi, tiek pas pirkėją A. K., tiek pardavėjo V. Š. naudotoje transporto priemonėje buvo rasta ta pati psichotropinė medžiaga – metamfetaminas. Spręsti, jog ši medžiaga buvo įgyta asmeniniam vartojimui nėra pagrindo, nes ji jau buvo paruošta pardavimui, t. y. suskirstyta į atskiras dozes ir suvyniota į nedidelius paketėlius. Atkreiptinas dėmesys, jog tikslą platinti psichotropines medžiagas patvirtina ne tik A. K. parodymai, kad psichotropinę medžiagą įgydavo iš apelianto, bet ir V. Š. namuose atliktos kratos metu rastas pluoštas tuščių plastikinių maišelių (paketėlių) (1 t., b. l. 111-115). Be to, iš 2018 m. rugpjūčio 2 d. apelianto atžvilgiu priimto Kauno apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo turinio matyti, kad 2018 m. gegužės 19 d., t. y. kelios savaitės iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo, V. Š. gyvenamajame bute apžiūros metu buvo rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės (2 t., b. l. 109), kas taip pat netiesiogiai patvirtina, jog nuteistasis turėjo priemones, norimoms dozėms pasverti ir supakuoti.
12. Aplinkybę, kad V. Š. platino psichotropines medžiagas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino ir liudytojas A. P., kuris teigė, jog su V. Š. tarėsi dėl vaizdo kameros pardavimo (perdavimo) mainais už psichotropines medžiagas, t. y. turėjo būti sumokėta dalis prekės kainos pinigais ir dalis – psichotropine medžiaga. Pirmosios instancijos teisme A. P. pažymėjo, kad prekiauja elektronine technika (duomenys neskelbtini) turguje, atvykęs į turgų, V. Š. domėjosi vaizdo kameros kaina, tačiau tuo metu susitarimas neįvyko. Vėliau tą pačią dieną jie vėl susitiko. V. Š. atvyko su dar vienu asmeniu. Jis atnešė kamerą, kažkas buvo tartasi dėl psichotropinių medžiagų, bet viskas labai staigiai įvyko, nei kamera, nei pinigai nebuvo perduoti. Jam buvo duotas vienas paketėlis, kurio turinio dalį iš karto suvartojo, o kitą dalį išpylė. Pavartojęs gautos medžiagos, jis apsvaigo. Žino, jog tai buvo psichotropinė medžiaga, nes yra bandęs ir anksčiau, tačiau pastoviai šių medžiagų nevartoja (2 t., b. l. 170-171). Tai, kad A. P. yra davęs narkotinių medžiagų, pirmosios instancijos teisme pripažino ir V. Š., kuris nurodė, jog A. P. pats paprašė narkotinių medžiagų, t. y. šis jam turėjo duoti vaizdo kamerą, o jis šiam – narkotikus (2 t., b. l. 159-160). Nors epizodas dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo A. P. apeliantui nėra inkriminuotas, tačiau aptarti duomenys patvirtina, jog, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia V. Š., ne visos jo įgytos psichotropinės medžiagos buvo skirtos asmeniniam vartojimui, t. y. jis neabejotinai turėjo ir tikslą šias medžiagas platinti tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teisme apeliantas pripažino, kad buvo davęs metamfetamino tiek A. P., tiek A. K. (2 t., b. l. 172), todėl akivaizdu, jog tikslas platinti šią medžiagą buvo, tuo tarpu kokia forma už gautą psichotropinę medžiagą buvo atsiskaitoma (pinigais, perduodant kokį nors daiktą ir pan.), veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
13. Nors apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų pokalbių turinys neįrodo, jog jis disponavo psichotropinėmis medžiagomis jas platindamas, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos pokalbius vertina priešingai. Sutiktina, kad pokalbių suvestinėse (1 t., b. l. 79, 92) nėra tiesiogiai kalbama apie narkotines ar psichotropines medžiagas, tačiau yra derinami susitikimai, kalbama apie tam tikrų geltonų dalykų perdavimą, jų kiekį. Kadangi kartu su pokalbių klausymusi buvo vykdomas ir nuteistojo slaptas sekimas, todėl iš karto po susitikimo bei medžiagų perdavimo asmenys buvo sulaikyti, atliekama jų apžiūra, krata. Po pokalbio su asmeniu, kuris prisistatė „A.“, vykdant slaptą sekimą, nustatyta, kad 2018 m. birželio 19 d., apie 15.20 val., į V. Š. automobilį, kuriame buvo ir V. T., įsėdo A. K.. 15.35 val. sekamieji, atvažiavę į (duomenys neskelbtini) gatvę, išsiskirstė, o A. K. buvo sulaikytas. Atkreiptinas dėmesys, jog šis asmuo sulaikytas iš karto prisipažino ką ir iš ko pirko, taip pat neneigė, jog prieš susitikimą telefonu bendravo su V. Š., todėl apelianto teiginiai, kad telefoninių pokalbių garso įrašuose yra užfiksuotas ne jo balsas, vertinami kaip gynybinė versija. Nors nuteistasis prašė atlikti fonoskopinę ekspertizę, tačiau šio procesinio veiksmo atlikimas akivaizdžiai būtų perteklinis, nes, jau minėta, aplinkybę, jog pokalbių įrašuose užfiksuotas V. Š. balsas, patvirtina ne tik kito pokalbio dalyvio – A. K. parodymai, tačiau ir slaptų procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose užfiksuota informacija.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pagrįstai konstatavo, kad V. Š. ne visas psichotropines medžiagas įgijo turėdamas tikslą jas platinti. Bylos duomenimis nuteistasis ir pats vartojo psichotropines medžiagas, 2018 m. birželio 19 d. kratos metu jo bute buvo rastas švirkštas su amfetaminu. Apie turimą priklausomybę narkotinėms medžiagoms V. Š. nurodė ir pateiktame apeliaciniame skunde, pažymėdamas, jog šiuo metu siekia išsigydyti turimą priklausomybę, todėl dalyvauja įvairiuose reabilitacijos projektuose. Vis dėlto, nors apylinkės teismas psichotropinių medžiagų įsigijimo dvejopą tikslą (asmeniniam vartojimui ir platinimui) nustatė tinkamai, tačiau V. Š. suformuluoto kaltinimo tinkamai nesukonkretino, t. y. nesiaiškino, kurios medžiagos buvo skirtos asmeniniam vartojimui, o kurios – platinimui. Nenustačius šių aplinkybių, nuteistojo padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuota neteisingai.
15. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Už tuos pačius veiksmus (išskyrus narkotinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą) be tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti atsakomybė numatyta ir BK 259 straipsnyje. Būtent tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra esminis šiuose BK straipsniuose numatyto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atribojimo kriterijus. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1–2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymis, todėl, kaip ir kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis, turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014). Pažymėtina ir tai, kad kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), todėl tokiu atveju pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip atskiros BK 259 ir 260 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-195/2009, 2K-48/2016).
16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš byloje surinktų duomenų galima daryti išvadą, jog kratos metu V. Š. namuose rastos psichotropinės medžiagos (0,043 g metamfetamino ir 0,009 g amfetamino) buvo laikomos (skirtos) asmeniniam vartojimui, kas atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies sudėtį, o automobilyje „Toyota Prius“ laikytos medžiagos (0,121 g metamfetamino ir 0,081 g amfetamino) buvo skirtos platinimui, kaip ir 0,123 g metamfetamino, kuris 2018 m. birželio 19 d., apie 15.35 val., minėtame automobilyje buvo parduotas A. K., kas atitinka BK 260 straipsnio 1 dalies sudėtį. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą, nurodant V. Š. bendrai įsigytą psichotropinės medžiagos – amfetamino – kiekį, t. y. iš viso buvo įsigyta 0,09 (0,009+0,081) g amfetamino (toks kiekis nurodytas ir kaltinamajame akte), o nuosprendžio aprašomojoje dalyje klaidingai nurodyta – 0,009 g. Ši rašymo klaida nekeičia kaltinimo esmės, todėl yra ištaisytina.
17. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iki 2018 m. birželio 19 d., 15.35 val., neteisėtai įgijo 0,287 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir 0,09 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, turėdamas tikslą dalį šių psichotropinių medžiagų suvartoti pats, o kitą dalį – parduoti, tęsdamas nusikalstamą veiką, dalį – 0,123 g metamfetamino, 2018 m. birželio 19 d., apie 15.35 val., (duomenys neskelbtini), automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 10 eurų neteisėtai pardavė A. K., dalį – 0,043 g metamfetamino ir 0,009 g amfetamino, iki 2018 m. birželio 19 d. neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo šių medžiagų parduoti ar kitaip platinti, bei likusią dalį – 0,121 g metamfetamino ir 0,081 g amfetamino iki 2018 m. birželio 19 d., turėdamas tikslą platinti, laikė automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame (duomenys neskelbtini), kol 2018 m. birželio 19 d., apie 15.35 val., šios medžiagos kratų metu buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje.
18. Kadangi nuteistajam yra mažinama kaltinimo apimtis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. mažinamas psichotropinių medžiagų kiekis, kuris buvo įgytas bei laikytas turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, todėl mažinamas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis. Vis dėlto, ženkliai sumažinti paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nusikaltimą V. Š. padarė būdamas recidyvistas, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
19. Skirdamas bausmę pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas įvertina, jog ši veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), veika buvo užbaigta ir padaryta V. Š. turint neišnykusį teistumą. Vis dėlto, nuteistasis prisipažino, kad psichotropines medžiagas įgijo ir laikė dėl asmeninio vartojimo (nors nustatyta, kad tik dalį) bei išreiškė apgailestavimą dėl padarytos veikos, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), šiuo metu jis stengiasi gydytis nuo turimos priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, dalyvauja Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamoje psichologinės socialinės priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenės programoje bei projekte „Susigrąžinti gyvenimą“, Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus yra charakterizuojamas teigiamai, kaip nekonfliktiškas ir geranoriškai bendradarbiaujantis asmuo (2 t., b. l. 154). Be to, apeliantas yra vedęs, turi mažametį vaiką, t. y. yra saistomas pozityviais socialiniais ryšiais. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, V. Š. skiriama arešto bausmė, tačiau jo dydis nustatomas mažesnis, nei numatytas vidurkis už baudžiamojo nusižengimo padarymą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,
nusprendžia:
nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendį pakeisti.
V. Š. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį bei paskirti jam šias bausmes:
pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejus) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo;
pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 25 (dvidešimt penkias) paras arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę V. Š. paskirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę V. Š. paskirti 2 (dvejus) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal 2018 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kitą 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.