Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal (apelianto) ieškovo E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei G. K. dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, teisinių pasekmių panaikinimo ir palikimo priėmimo ginčijimo, trečiasis asmuo P. C.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-182-647/2015, iš Vilniaus rajono 3-iojo notarų biuro išreikalavo paveldėjimo bylos kopiją, su kuria susipažinus teismui paaiškėjo, kad ieškovas 2008 m. vasario 19 d. kartu su trečiuoju asmeniu atsisakė jiems pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies, o tą pačią dieną atsakovė pas tą patį notarą pareiškė, jog ji priima ieškovo mirusio brolio palikimą, kurio ieškovas atsisakė. Ieškovas nurodė, kad po brolio mirties labai išgyveno ir negalėjo suprasti, kas vyksta. Taigi, tuo pasinaudoję atsakovė ir trečiasis asmuo ieškovą apgavo ir suklaidino: atsakovė ir trečiasis asmuo nuvežė ieškovą į notarų biurą, kuriame ieškovui buvo paduota pasirašyti atsisakymą nuo brolio palikimo patvirtinantį dokumentą, kurio ieškovas nesuprato, tačiau manė, jog minėtu dokumentu priėmė palikimą. Ieškovas pažymėjo, kad jo pasirašyto pareiškimo turinys į jam suprantamą rusų kalbą nebuvo išverstas. Be to, ieškovui nebuvo išaiškintos palikimo atsisakymo pasekmės, nors pareiškime tai yra nurodyta. Atkreiptinas dėmesys, jog apie 2008 m. vasario 19 d. pareiškimą ieškovas sužinojo tik tada, kai jis buvo pateiktas civilinėje byloje Nr. 2-182-647/2015.

Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, šalių, trečiojo asmens bei notaro paaiškinimais, sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas pasirašydamas pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo neteisingai išreiškė savo valią. Pastarajame pareiškime nurodyta, kad jis buvo išverstas į rusų kalbą, tai patvirtino notaras, trečiasis asmuo bei atsakovė. Notaras taip pat paaiškino, kad ieškovas suvokė, jog atsisako nuo brolio palikimo, tokia buvo jo valia ir jis ją išreiškė. Notaras taip pat pabrėžė, kad visais atvejais, kai į notarų biurą atvyksta susijaudinę ar esantys afekto būsenoje asmenys, notariniai veiksmai nėra atliekami bei yra paskiriamas kitas priėmimo notariniams veiksmams atlikti laikas. Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti ieškovo paaiškinimus dėl suklydimo pasirašant pareiškimą. Teismas konstatavo, kad ieškovas pasirašydamas pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo išreiškė savo valią, todėl pastarasis sandoris nepripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.90 str.

Teismas nevertino tiek notaro, tiek atsakovės ir trečioje asmens paaiškinimų dėl lietuvių kalba surašyto ir tariamai išversto teksto į rusų kalbą aplinkybės tuo aspektu, jog minėti asmenys yra suinteresuoti teikti paaiškinimus, kurie jiems yra naudingi. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumento tekstą apeliantui vertė ne jo pasirinktas vertėjas.

Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybė, kad apeliantas rūpinosi broliu neįrodo to, kad apeliantas neturėjo jokių ketinimų atsisakyti palikimo. Be to, pažymėtina, jog apeliantas neįrodė aplinkybės, jog jo psichinė būklė yra bloga. Apeliantas turėjo visas galimybes teikti visus įrodymus bei prašyti teismo paskirti ekspertizę, tačiau apeliantas minėtomis teisėmis nepasinaudojo.

Atsakovės nuomone, apeliantas taip pat neįrodė aplinkybės, jog atsakovė ir trečiasis asmuo apgavo apeliantą bei pasinaudojo jo neišsilavinimu ir pateikė pasirašyti dokumentą dėl palikimo atsisakymo. Apelianto teiginys, jog buvo pasinaudota jo neišsilavinimu yra nepagrįstas, kadangi apeliantas turi pakankamą išsilavinimą, kad galėtų suprasti ir įvertinti jam pateiktus dokumentus. Be to, apelianto teiginys, jog atsakovė, trečiasis asmuo ir notaras pateikė paaiškinimus, kurie naudingi jiems, yra nepagrįstas, kadangi apeliantas apeliaciniame skunde patvirtino aplinkybę, kurią prieš tai neigė, tai yra tai, kad vis dėl to jam buvo išverstas tekstas į suprantamą kalbą. Taip pat, nėra pagrindo abejoti notaro kompetencija dėl sudaryto sandorio bei pateiktų dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 320 str. 1 d.)). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

CK 5.60 str. reglamentuojamas palikimo atsisakymas, jo 3 d. nustatyta, kad įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Palikimo atsisakymas yra sandoris, nes dėl valinių veiksmų atsiranda konkrečios ir tiesioginės teisinės pasekmės įpėdiniui – pasibaigia jo teisė į palikimą ir kt. Palikimo atsisakymas kaip sandoris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu. Valia turi būti išreikšta laisvai, o jos turinį sudaro asmens apsisprendimas atsisakyti įgyti nuosavybės teisę į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2009).

Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, tai yra jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). CK 1.90 str. 1, 2, 4 d. nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Pažymėtina, jog suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų, kurią nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, tai yra konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014).

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos. Dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011- m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tai yra nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog apeliantas pasirašė notaro paruoštą pareiškimą ne laisva valia ar būdamas neapsisprendęs. Teismas darė pagrįstą išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovui buvo išaiškintos palikimo atsisakymo teisinės pasekmės (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju, sandoris buvo sudarytas notarų biure. Notariato įstatymo 2 str. 1 d. nustato, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Taip pat minėto įstatymo 30 str. 1 d. nustato, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo notaras privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes, ir šiuo atveju nėra pagrindo abejoti, kad šios pasekmės ieškovui atsisakant palikimo buvo išaiškintos. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčijamas pareiškimas buvo perskaitytas apeliantui ir trečiajam asmeniui bei išverstas į jiems suprantamą rusų kalbą (b. l. 10). Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo bei notaras davė paaiškinimus, kurie jiems yra naudingi, kadangi apeliantas iš esmės nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes.

Įstatymas asmeniui suteikia veiksmų pasirinkimo laisvę, tai yra jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (CK 5.60 str.). Įvertinus pareiškimo dėl palikimo atsisakymo sudarymo aplinkybes, manytina, kad vienašalio sandorio šalis (apeliantas) buvo neapdairi ir neatidi, neišsiaiškino, kokias teisines pasekmes gali sukelti ginčo sandoris. Vadovaujantis atidaus ir protingo asmens etalonu analogiškomis aplinkybėmis protingas žmogus nesant jokio įrašo ginčo pareiškime apie tai, kad palikimo atsisakoma ir norėdamas faktiškai tapti paveldimo turto savininku, nebūtų ginčo sandorio sudaręs, todėl konstatuotina, kad apeliantas neteisingai suvokė sandorio turinį dėl savo paties neapdairumo. Tuo tarpu, apelianto argumentas, jog jo psichinė būklė buvo bloga ir jis gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi apeliantas įrodymų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes, nepateikė.

Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, kad įpėdinis padarė pareiškimą pas notarą ne laisva valia ar nesuvokdamas veiksmų reikšmės, be to, nenustatyta kitų įstatyme nurodytų pagrindų pripažinti palikimo atsisakymo sandorį negaliojančiu ar konstatuoti, kad šis yra niekinis. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti apelianto ieškinį dėl pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.