Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. 2017-04-15, apie 17.40 val., Laisvės pr., ties pastatu Nr. 3, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 % alkoholio (kraujyje rasta 2,71 % etilo alkoholio).

Apklaustas teisme J. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad susiklostė tokios aplinkybės, kad susipyko su drauge, neteisingai padarė, jog sėdo už vairo. Viskas taip ir buvo kaip nurodyta kaltinime. Sutinka su visomis aplinkybėmis ir gailisi. J. B. paaiškino, kad kai pasirašė po baudžiamuoju įsakymu, nelabai suprato po kuo pasirašo. Nenori būti teistas.

Apklausta teisme laiduotoja V. G. Z. parodė, kad yra kaltinamojo sesuo, dabar pensinio amžiaus, dirbusi vadovaujantį darbą. J. B. dabar gyvena pas ją, V. G. Z., (duomenys neskelbtini). Imsis tokios J. B. priežiūros, kad taip daugiau neatsitiktų. Nėra nei teista, nei bausta. Pasak V. G. Z., pažįsta brolį nuo gimimo, labai gerai bendrauja, ji pastarąjį auklėjo. Jie J. B. davė kambarį, pastarasis gyvena pas juos. Bus kontroliuojamas kiek įmanoma suaugusį žmogų kontroliuoti. Ji, V. G. Z. turi teises ir vairuoja. Nori, kad J. B. permastytų, kad tokiais atvejais nesėstų prie vairo. Jei reikės sutiks laiduoti su užstatu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2017-04-15, apie 10 val., atvažiavo pas draugą G. į (duomenys neskelbtini). Kartu su G. ir dar viena moteriške, kurios vardo neatsimena, vartojo alkoholį. Gėrė vyną, išgėrė apie 4 butelius. Vėliau išgėrė dar ir degtinės. Kadangi pas draugą G. atvažiavo su nuosavu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo paliktas stovėti prie G. namo. Apie 16 val., nusprendė važiuoti nusipirkti čeburekų į šalia esančią čeburekinę, adreso tiksliai nežino. Jautėsi apsvaigęs, sukosi galva. Tačiau nenorėjo palikti automobilio. Jis atsisėdo už automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir nuvairavo jį iki čeburekinės. Kai nusipirko čeburekus, nusprendė važiuoti namo. Važiavo nuo Skroblų g., link Karoliniškių, nes ten gyvena. Kažkur Laisvės pr., jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Vėliau nuvežė į PLC ir į komisariatą. Psichinių sutrikimų niekada neturėjo, asmenų vartojančių alkoholį arba narkotikus įskaitoje niekada nebuvo (b. 1. 38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė S. K. parodė, kad 2017-04-15, apie 17.34 val. buvo gautas pranešimas iš VPK OVS, kad iš Skroblų g., Vilniuje, išvažiavo galimai neblaivus vairuotojas, vairuojantis automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant Laisvės prospektu buvo pastebėtas minėtas automobilis, kuris buvo stabdomas ir sustojo. Minėtą automobilį vairavo J. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Jis paaiškino, kad alkoholį vartojo visą dieną. Patikrinus minėto asmens blaivumą alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0010, patikros sertifikatas Nr. 0508763, buvo nustatytas 2,54 % girtumas. Dėl padaryto pažeidimo J. B. nesiginčijo, pripažino, kad šiandien vartojo alkoholį. Automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išgabentas į saugojimo aikštelę adresu Eišiškių pl. 127, Vilniuje, kadangi trukdė eismui, bei buvo pradurtas kairės pusės ratas (b. 1. 7).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. M. parodė, kad 2017-04-15, apie 17 val., dirbo kavinėje adresu (duomenys neskelbtini). Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja. Apie 17.10 val. į kavinę užėjo vyras, apie 50 metų amžiaus, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Svirduliavo, nerišliai kalbėjo. Minėtas vyras užsakė 100 gr. vyno ir čebureką. Išgėręs ir suvalgęs maistą vyras išėjo į lauką ir ten nukrito. Tuo metu netoli važiavo policininkai ir įspėjo neblaivų vyrą. Kaip suprato, vyras prašė policininkus jį nuvežti namo. Vėliau pastebėjo, kad vyras atsisėdo į „Opel Astra“ sidabrinės spalvos automobilį ir užmigo vairuotojo vietoje. Jis pamiegojo apie 30 min., užvedė automobilį ir pradėjo važiuoti link G. Vilties gatvės, apie tai ji pranešė policijai (b. 1. 9).

Informacijoje apie kelių transporto priemones fiksuota, kad įvykio metu J. B. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).

Alkotesteriu patikrinimo kvitu fiksuota, kad 2017-04-15 17.47 val. J. B. nustatytas 2,54 % girtumas (b. l. 28).

2017-04-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3636/2017(01) konstatuota, kad 2017-04-15, 18.15 val. tyrimams paimtame J. B. kraujyje nustatyta 2,71 % etilo alkoholio koncentracija (b. l. 31).

Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad J. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų parodymai, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. J. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 7 d., kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio girtumo būsenos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Teisiamajame posėdyje kaltinamojo sesuo V. G. Z. prašė perduoti kaltinamąjį J. B. jos atsakomybėn pagal laidavimą.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas nustato Lietuvos Respublikos BK 40 str.

BK 40 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

BK 40 str. 2 d. numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Kaip matyti iš bylos duomenų J. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismo posėdyje nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nenustatyta, kad buvo padaryta žala. Tačiau iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad 2010-10-11 nutarimu baustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis, 2,20 promilių girtumo laipsnis, bei 2016-02-04 nutarimu baustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, 0,50 promilių girtumo laipsnis, be to, 2015-12-01 baustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 3 d. už tai, kad vairavo automobilį viršydamas leistiną greitį. Šios kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad J. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl J. B. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Skirdamas bausmę J. B., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tiriant J. B. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir du kartus už vairavimą esant neblaiviam, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, administratoriumi, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. B. baudą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra J. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad J. B. skirtina bausmė mažesnė už numatytą bausmės vidurkį.

Kartu su bausme kaltinamajam J. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymo numatytam maksimaliam trejų metų terminui.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl, nustačius, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo J. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 32) konstatuota, kad, kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo.

Šiuo atveju J. B. vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytos 2,71 promilės etilo alkoholio kraujyje. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu nuteistojo vairuotas automobilis pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju J. B. veikė tiesiogine tyčia. Jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.

Todėl, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad J. B. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (2259,6 eurų) dydžio baudą, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 40 MGL (1506,4 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti J. B. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams.

Kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo J. B. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į transporto priemonę (automobilį) „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 3 d., 6 d., konfiskuoti J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Bauda turi būti sumokėta per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.