- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-474-300-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00029-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas
- Nuteistasis
- A. G.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011-09-02 nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio l dalį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2009-03-09 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 mėnesiams ir 10 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. G. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 1 d. nuo 19 val. 20 min. iki 21 val. bendrininkų grupėje su Ž. K. ir G. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – UAB (duomenys neskelbtini) kazino lošimų automatų salone, esančiame (duomenys neskelbtini) m., – įžūliu elgesiu ir patyčiomis, t. y. keikdamasis necenzūriniais žodžiais, triukšmaudamas, demonstratyviai gerdamas alkoholinius gėrimus, vadindamas UAB (duomenys neskelbtini) kazino lošimų automatų salono darbuotoją D. L. „žertva“ ir ją baugindamas, kad bus išdaužyti jai priklausančio automobilio langai, ir taip trikdydamas lošimų automatų salono darbą, rodė nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2011-09-02 nuosprendį, bei perkvalifikuoti jo veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies į administracinės teisės pažeidimo kodekse numatytą veiką, atitinkančią pažeidimo pobūdį.
Skunde nurodo, kad nukentėjusiajai negrasino, tik keikėsi ir triukšmingai elgėsi. Mano, kad nukentėjusiajai grasino ir ją įžeidinėjo Ž. K., o jis pats į kazino darbuotoją D. L. net nekreipė dėmesio, nes buvo išgėręs. Taip pat nurodo, kad supranta, jog blogai padarė, kad viešoje vietoje buvo neblaivus, jog D. L. atsiprašė, kad nereagavo į jos perspėjimus. Pripažįsta, kad vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau teigia, kad nukentėjusiosios negąsdino. Mano, kad nusikaltimo nepadarė, nuoširdžiai gailisi, mano, kad padarė administracinį teisės pažeidimą. Nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu, nes mano, kad teismas padarė BPK pažeidimus, kurie lėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Taip pat nurodo, kad teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylą, neišsamiai ištyrė įrodymus pažeisdamas BPK 301 straipsnio reikalavimus. Apelianto teigimu, nebuvo vertinami liudytojų parodymai, nebuvo atsižvelgta į jų pirminius parodymus, o remtasi parodymais, duotais teismo metu. Nurodo, kad parodymų vertinimas neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų reikalavimų. Taip pat nurodo, kad teisme neaptarti vaizdo ir garso įrašai, neaptarta, kodėl skiriasi S. M. parodymai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Teigia, kad tiek jis, tiek nukentėjusioji parodė, kad jis jos „žertva“ nevadino, o tik keikėsi. Teigia, kad teismo pateikti argumentai yra tik prielaidos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo A. G. veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir kitų jo apeliacinio skundo argumentų
Teisėjų kolegijos nuomone, A. G. kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl šios veikos įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo kaltė dėl Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje padaryto nusikaltimo įrodyta BPK nustatyta tvarka.
Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Šioje byloje apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išdėstė kaltinančius A. G. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistojo parodymus ir visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios D. L., liudytojų S. M., G. G., A. V. parodymais, daikto pateikimo ir jo apžiūros protokolais, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Pažymėtina tai, kad teismas pakankamą dėmesį skyrė situacijai įvertinti, atliko parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus ir gretindamas juos su kita bylos medžiaga, dėl to teisingai konstatavo, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo (kaip minėta skunde, nuteistojo nuomone, kad nebuvo vertinami liudytojų parodymai, jog parodymų vertinimas neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų reikalavimų, kad teismo pateikti argumentai – tik prielaidos) savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką…“. Taigi Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlūs veiksmai, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Iš to, kas paminėta, galima teigti, kad teismo nuosprendyje turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomenės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.
Šiuo nagrinėjamu atveju tai, kad A. G., veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. K. ir G. G., viešoje vietoje – UAB (duomenys neskelbtini) kazino lošimų automatų salone – įžūliu elgesiu ir patyčiomis, t. y. keikdamasis necenzūriniais žodžiais, triukšmaudamas, demonstratyviai gerdamas alkoholinius gėrimus, vadindamas UAB (duomenys neskelbtini) kazino lošimų automatų salono darbuotoją D. L. „žertva“ ir ją baugindamas, kad bus išdaužyti jai priklausančio automobilio langai, ir taip trikdydamas lošimų automatų salono darbą, rodė nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, patvirtina nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiosios D. L. (17, 18, 19–20, 144 b. l.), liudytojo S. M. (22–23, 131–132 b. l.) parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek apylinkės teisme metu, iš dalies kitų kaltininkų – G. G. (33–34, 38 b. l.), Ž. K. (44–45, 49 b. l.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir G. G. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu (132 b. l.), iš kurių matyti, kad A. G. viešoje vietoje – UAB (duomenys neskelbtini) kazino lošimo automatų salone, – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad kazino vartoti alkoholio negalima ir vis tiek vartodamas alkoholinius gėrimus, neklausydamas kazino darbuotojos D. L. perspėjimų, kartu su bendrininkais G. G. ir Ž. K., vartodamas keiksmažodžius nukentėjusiosios atžvilgiu, vadindamas nukentėjusiąją „žertva“, triukšmaudamas ir demonstratyviai gerdamas alkoholinius gėrimus, grasindamas nukentėjusiajai susidoroti, taip nutraukdamas normalų kazino darbą, nes dėl tokių jo neteisėtų veiksmų buvo iškviestas kazino vadybininkas S. M., po to – policijos pareigūnai, savo elgesiu išreiškė nepagarbą visuomenei, pažeidė viešąją tvarką, rodė aiškų visuomenės negerbimą, kuris pasireiškė ilgai trunkančiu ir atkakliai nenutraukiamu įžūliu elgesiu ir patyčiomis, rodė nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, be šių nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, A. G. kaltę patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys, o būtent – tarnybiniai policijos pareigūnų pranešimai, iš kurių turinio matyti, kad jiems atvykus į įvykio vietą, į lošimų automatų saloną, A. G., G. G. ir Ž. K. buvo neblaivūs, nesiorientavo aplinkoje ir elgėsi agresyviai (24–25 b. l.); tarnybiniai pranešimai dėl pristatytų asmenų, iš kurių matyti, kad pristatyti į policijos komisariatą A. G., G. G. ir Ž. K. šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, spardė duris (26–27 b. l.); teismo baudžiamasis įsakymas, iš kurio turinio matyti, kad G. G. ir Ž. K. pripažinti kaltais dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (50–51 b. l.). Be to, pastebėtina ir tai, kad pats nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad tiek jis, tiek G. G. ir Ž. K. įvykio metu buvo neblaivūs, kad galėjo keiktis, triukšmingai elgtis, jog pripažįsta, kad nukentėjusiąją D. L. vadino „žertva“, keikėsi (131 b. l.).
Vertinant anksčiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. G. kaltės, ir, remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo A. G. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Apelianto skunde nurodytas prašymas perkvalifikuoti jo veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies į administracinės teisės pažeidimo kodekse numatytą veiką, atitinkančią pažeidimo pobūdį, atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką…“. Tuo tarpu ATPK 174 straipsnyje nustatyta, kad: „Nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį...”. Iš to matyti, kad BK 284 straipsnio 1 dalies ir ATPK 174 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos apibūdintos panaudojant iš esmės tuos pačius vertinamuosius požymius, todėl griežtai apibrėžtų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų šiuo metu nėra (kasacinė nutartis Nr. 2K-248/2008). Todėl atribojant, reikėtų vadovautis ne vien BK ir ATPK normų tekstais, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant BK 284 straipsnyje ir ATPK 174 straipsnyje numatytų veikų atribojimo klausimą, veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas (kasacinės bylos Nr. 2K-178/2005, 2K-396/2009, 2K-505/2010). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. G. veiksmų visuma 2009 m. lapkričio 1 d. nuo 19 val. 20 min. iki 21 val. sudaro nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o ne administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, požymius, nes aukščiau aptarti ir išanalizuoti A. G. veiksmai akivaizdžiai viršija ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį (kasacinė byla Nr. 2K-248/2008).
Kiti nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylą, neišsamiai ištyrė įrodymus pažeisdamas BPK 301 straipsnio reikalavimus, jog nebuvo vertinami liudytojų parodymai, nebuvo atsižvelgta į jų pirminius parodymus, o remtasi parodymais, duotais teismo metu, kad parodymų vertinimas neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir, išsamiai bei nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, byloje esančius ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus vertino ir atskirai, ir lygindamas juos tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek A. G. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šio straipsnio reikalavimus įvykdė: apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, nurodė, kuriais iš jų grindžiama A. G. kaltė. Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė. O ta aplinkybė, kad apeliantas nuoširdžiai gailisi, laikytina deklaratyvia, kadangi išskyrus šį nuteistojo pasakymą, nėra jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių šį nuteistojo teiginį.
Dėl paskirtos bausmės nuteistajam
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. G. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo metu, į tai, kad A. G. Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio prasme – recidyvistas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir veikdamas bendrininkų grupėje.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. G. už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, skirta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams, savo dydžiu yra žymiai mažesnė ir netgi artima Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (šios bausmės vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), dėl to ji nelaikytina per griežta.
Įvertinusi prieš tai išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, kolegija laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog kitos rūšies bausmės, nei terminuoto laisvės atėmimo už nusikalstamą veiką paskyrimas, nepakeis A. G. nusikalstamų polinkių. Bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – gali būti pasiekta tik A. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus realiai atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.