- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-08
- Bylos Nr.
- N-444-2644-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Utenos rajono policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Utenos rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugsėjo 10 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. P. dėl to, kad jis tą pačią dieną, 10 val. 50 min., ties kelių Vilnius – Utena – Molėtai – Ignalina sankryža, Molėtų rajone, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 0,50 promilių girtumas), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.
II.
Molėtų rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu A. P. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 1000 litų baudą.
Teismas konstatavo, kad pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir kita byloje esančia medžiaga. A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Nurodė, jog asmuo nėra anksčiau baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, charakterizuojamas teigiamai, dirba vairuotoju – kranininku. Taip pat atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, teismas pritaikė ATPK 30¹ straipsnį ir neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas taipogi nurodė, kad policijos pareigūnai nepagrįstai rėmėsi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2008 m. vasario 13 d. raštu Nr. 5-S-1156 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir grąžinimo“, kadangi šis aktas įsakmiai nurodo, jog visais atvejais transporto priemonė turi būti priverstinai nuvežama į tam skirtas saugojimo aikšteles, kas neatitinka ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatų. Todėl konfiskuota transporto priemonė grąžinta teisėtam valdytojui.
III.
Utenos rajono policijos komisariato Eismo priežiūros skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimą. Nurodo, jog ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra siejamas su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurių šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nekonstatavo. Pažymi, kad A. P. 2005 m. gegužės 30 d. jau buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, todėl mano, kad teismas objektyviai ir visapusiškai neįvertino visų aplinkybių bei nepagrįstai neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teigia, jog ATPK 269 straipsnio 7 dalis yra imperatyvi, todėl transporto priemonė buvo teisėtai nuvežta į saugojimo aikštelę. Dėl šių aplinkybių mano, kad apylinkės teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu A. P. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kuris įtvirtina, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni, kadangi šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Todėl tai, jog nustatytas girtumo laipsnis nedaug viršijo leistiną normą, nemažina padarytos veikos pavojingumo ir nėra aplinkybė, ypatingai lengvinanti asmens atsakomybę.
A. P. darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007).
Tai, kad asmuo gailėjosi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kuri, kartu su teigiama charakteristika, gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. P. 2005 m. gegužės 30 d. buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 11), kas neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę ir rodo, kad taikyta poveikio priemonė (piniginė bauda) nebuvo efektyvi atsakomybės priemonė, iš kurios jis būtų padaręs išvadą apie pažeidimo pavojingumą ir minėta administracine nuobauda nebuvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinkanti nuobaudai keliamų tikslų. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu, kuriuo priverstinai nuvežtos transporto priemonės susigrąžinimo leidimas tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai grąžino transporto priemonę jos teisėtam valdytojui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos rajono policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.