- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- 1-332-1068/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26941-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Kaltinamasis
- R. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
dalyvaujant prokurorėms Irenai Gedžiuvienei ir Jolantai Sarpalienei, lietuvių - rusų kalbos vertėjoms Nijolei Krasauskaitei, Svetlanai Agafonovai ir Liudmilai Martinkienei, specialistui Donatui Juciui, kaltinamajam R. G., jo gynėjui advokato padėjėjui S. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje "(duomenys neskelbtini)" operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas ,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. 2024 m. liepos 14 d., laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 20.34 val., tikslus laikas nenustatytas, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje tarp pirmos ir antros Melnragės, adresu Girulių pl., Klaipėdos m., automobiliu "VOLVO XC60", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kliudęs aikštelėje stovėjusį automobilį „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. B., ir pasišalinęs iš eismo įvykio, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai 2024 m. liepos 14 d. 22.30 val. jam buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,87 %o (promilės) etilo alkoholio.
Kaltinamasis R. G. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2024 m. liepos 14 d. su žmona nusprendė nuvažiuoti į Girulius, prie jūros. Automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas atbuline eiga, iš dešinės pusės pradėjo veikti lytėjimo davikliai. Iš mašinos išlipo, pasižiūrėjo, kokios gali būti kliūtys ir, nieko nepamatęs, atsisėdo į mašiną bei ją pastatė kitoje stovėjimo aikštelės vietoje, labiau į pavėsį. Prie jūros atvažiavo 16.45 val., ten prabuvo apie valandą laiko. Po to grįžo prie automobilio, įsėdo ir grįžo namo. Į namus grįžo apie 18.18 val. Prie namų sutiko kaimynus, su jais pabendravo ir nuėjo į namus. Būdamas namuose, pradėjo vartoti alkoholį. Vartojo iki 22 val., iki policijos skambučio. Paskambinę policijos pareigūnai paprašė atvykti į įvykio vietą, į Girulius. Jis atsisakė, nes buvo išgėręs. Vienas policijos ekipažas atvažiavo prie jo namų, jį paėmė ir nuvežė prie automobilio, kuris stovėjo toliau nuo namų, gal už 100 m., nes kieme nebuvo vietos. Jis buvo šoke ir streso būsenoje, turbūt ne viską suprato, kokius klausimus jam užduoda ir kas vyksta. Po to atvyko antras policijos ekipažas ir alkotesteriu jam nustatė girtumą, paprašė automobilio raktelių ir iškvietė evakuatorių, išrašė šaukimą, atvykti į policiją. Kai suveikė automobilio judesio jutikliai, šalia stovėjo geltonos spalvos automobilis, jei neklysta, Skoda. Ant tos mašinos jis nepastebėjo jokių pažeidimų. Policijoje pirmą kartą pas tyrėją buvo apklaustas 2024 m. liepos 16 d. Tyrėjai pasakė visą informaciją, kurią davė dabar.
Motyvuojamoji dalis
Teismui pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas, b.l. 164-165), kaltinamasis patvirtino, kad tai greičiausiai jo parodymai, bet jie buvo duoti pirmos apklausos metu be vertėjo, gal jis ne viską suprato, apie ką jį klausė. Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad tai jo parašyta ir pasirašyta „perskaitita, surašita teisingai“ (1 tomas, b.l. 166).
Kaltinamasis tai pat parodė, kad pirmą kartą pas tyrėją kalbėjo lietuvių kalba, tyrėja taip pat kalbėjo lietuviškai. Jis dirba Lietuvoje, darbe kalba įvairiai. Įsidarbinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik bazinis reikalavimas mokėti lietuvių kalbą, o jo darbas nereikalauja bendravimo su žmonėmis. Jis dirba operatoriumi, jo funkcija - pervežti elektriniu pakrovėju tabaką. 2014 metais jis grįžo iš užsienio. Ant automobilio „Skoda“ gal ir buvo kokie įbrėžimai, dabar neprisimena. Kiek pamena, „Skodos“ automobilio nevalė.
Ikiteisminio tyrimo metu R. G. 2024 m. liepos 16 d. pareiškus įtarimą bei apklausiant įtariamuoju, kaltu prisipažino ir parodė, kad 2024 m. liepos 14 d. po 16 val., būdamas blaivus, kartu su žmona automobiliu "Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko prie jūros Melnragėje. Įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią tarp pirmos ir antros Melnragės, Girulių pl., kur norėjo pastatyti automobilį. Beieškant laisvos vietos ir važiuojant atbuline eiga, pajuto kaip vairuojamu automobilio priekiu, daugiau dešine puse, kliudė kito automobilio - "Skoda", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį, labiau dešinės pusės, bamperį. Suveikė jo automobilio jutikliai. Išlipo iš automobilio, apsižiūrėjo, tačiau didelių sugadinimų nei ant vieno iš automobilių nebuvo, išskyrus dažų įbrėžimus, kuriuos pavalius, neliktų. Automobilio "Skoda" signalizacija nesuveikė. Kažkurį laiką pastovėjo, bet niekas nepriėjo. Kadangi matė tik dažų įbrėžimus, didelio smūgio nebuvo, todėl nuvažiavo ir, radęs kitoje aikštelėje laisvą vietą, pastatė automobilį. Kodėl nekvietė policijos, nežino, nematė, kad būtų buvęs apgadintas automobilis "Skoda". Prie jūros su žmona pabuvo apie valandą. Po 17 val. įsėdo į automobilį ir išvažiavo į namus. Važiuojant pro aikštelę, matė, kad automobilis "Skoda” vis dar stovi aikštelėje. Namo grįžo apie 19 val. ir nutarė išgerti viskio. Apie 21.30 val. jam paskambino policijos pareigūnas ir pranešė apie įvykį aikštelėje. Pareigūnas paprašė atvažiuoti į aikštelę, tačiau jis pasakė, kad jau yra išgėręs alkoholio ir vairuoti negali. Po pareigūno skambučio, alkoholio nebevartojo. Atvykę pareigūnai apžiūrėjo jo automobilį, patikrino girtumą ir išsivežė jo automobilį. Pilnai pripažįsta savo kaltę, jog po eismo įvykio vartojo alkoholį. Jis nežinojo, jog negalima vartoti. Labai gailisi, pažada, kad daugiau nieko panašaus neįvyks (1 tomas, b.l. 164-167).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas R. G. 2024 m. rugpjūčio 13 d. parodė, kad bylos medžiagos kopiją gavo ir su ja susipažino. Perskaitė savo parodymus ir dabar supranta, kad nelabai supranta, kas parašyta. Kodėl iš karto nepasakė, kad jam reikalingas vertėjas iš lietuvių į rusų kalbą, nežino, nes negalvojo, jog yra tokia galimybė gauti vertėją. Savo kaltę pripažįsta iš dalies. Nepripažįsta, kad padarė avariją, t. y. neatsitrenkė į aikštelėje stovintį automobilį "Skoda", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei nevairavo automobilio, būdamas išgėręs. Pripažįsta, kad nurodytu laiku buvo nurodytoje įtarime aikštelėje ir, važiuojant iš aikštelės atbuline eiga, suveikė jo automobilio vienas jutimo jutiklis. Jis suveikė nuo to, kad buvo priartėjęs prie automobilio "Skoda". Pirminiai parodymai surašyti iš dalies teisingai. Jis automobilio nekliudė. Tiesiog jam suveikė jo automobilio vienas jutimo jutiklis. Visa kita surašyta teisinga (1 tomas, b.l. 164-167).
Liudytojas A. B. (A. B.) (automobilio Skoda savininkas) teisme parodė, kad situacija buvo 2024 m. rugpjūčio mėnesį. Prisimena, kad atėjęs prie automobilio rado jį apgadintą ir po valytuvu rado lapelį, kuriame buvo nurodytas valstybinis numeris, markė, automobilio spalva, kuris pažeidė jo automobilį. Jis iškvietė policiją. Parašė pareiškimą pagal paliktą raštelį ir viskas tuo baigėsi. Kaltinamąjį šiandien mato pirmą kartą. Jo automobilis „Skoda“, oranžinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje. Kai automobilį pastatė, šalia kitų automobilių nebuvo. Kai grįžo, šalia jo automobilio stovėjo kiti du automobiliai, vienas, rodos, raudonos spalvos, kitas baltas. Prie jūros buvo labai ilgai, gal 5 valandas. Kelintą valandą grįžo prie automobilio, nepamena. Jis pats policijai apie įvykį pranešė. Jo automobiliui buvo įlaužtas valstybinio numerio rėmelis, nubrėžtas priekinis bamperis ir grotelės, grotelės juodos spalvos, o po nubrėžimo tapo baltos. Mano, kad tai buvo automobilio dažai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui liudytojas A. B. pateikė raštelį, kurį rado užkištą už automobilio valytuvo, kuris pridėtas prie bylos (2 tomas, b. l. 179).
Pagal kaltinamojo gynėjo prašymą teisme apklaustas liudytojas N. K. (kaltinamojo bendradarbis) parodė, kad tarp jo ir R. 2022 metais buvo eismo įvykis. Jis, atvykęs į darbą, parkavosi aikštelėje ir atsitrenkė į R. automobilį. Išlipęs pamatė, kad pažeidė R. mašiną „Volvo“. Nusifotografavo pažeidimą, nuėjęs į darbą, parodė R.. R. nuėjo į aikštelę, pasižiūrėti ir abu įvertino nulinę žalą. Jis nusipirko dažus, kad padažyti įbrėžimus. Jo automobilis buvo Audi A6, baltos spalvos. Buvo nubrozdintas kairės automobilio pusės galinis buferis, o R. – dešinės pusės priekis. Ant R. automobilio buvo jo automobilio dažų žymės, o jo automobilio dažai liko ant jo automobilio. Nežino, ar R. tvarkė savo automobilį. Aikštelėje R. valė įbrėžimus, sakė, kad patrynus, pasivalė. Pagal dažų kodą jis nupirko dažų korektorių, ar juo R. pasinaudojo, nepamena. Teismui kaltinamojo pateiktas fotonuotraukas (2 tomas, b. l. 109-112 ) darė jis.
Liudytojas L. R. (policijos pareigūnas) teisme parodė, kad prašo vadovautis jo parodymais, kurie užfiksuoti tarnybiniame pranešime, nes visų aplinkybių tiksliai nepamena. Gavo pranešimą, kad netoli Melnragės apgadintas automobilis. Atvykus, pastebėjo apgadinimus, juos užfiksavo ir, jei neklysta, pats pareiškėjas pranešė, jog už stiklo buvo paliktas lapelis, kuriame nurodyti automobilio, padariusio pažeidimus, markė ir numeriai. Išsiaiškino, kas to automobilio savininkas ir liko forminti eismo įvykį, o kolegas per raciją nusiuntė į automobilio, kuris padarė pažeidimus, buvimo vietą. Ten kolegos nustatė automobilio savininkui girtumą. Kadangi po eismo įvykio negalima vartoti alkoholinių gėrimų, buvo iškelta baudžiamoji byla. Apgadintas automobilis buvo „Skoda“ oranžinės spalvos, o tas, kuris apgadino, buvo juodos spalvos „Volvo“, valstybinių numerių nepamena. Su kaltinamuoju bendravo ir telefonu. Jie bendravo lietuvių kalba, kaltinamasis nesakė, kad lietuviškai nesupranta. Kokias aplinkybes jis nurodė pokalbio metu, tiksliai nepamena, bet telefonu jis pripažino, kad kliudė automobilį ir sutiko, kad padarė pažeidimą. Vėliau, kai nuvyko prie „Volvo“ automobilio, bendravo su kaltinamuoju irgi lietuviškai. Automobiliui „Skoda“ buvo apgadintas automobilio priekinis bamperis – buvo padarytas įbrėžimas, pažeistas dažų sluoksnis ir automobilį būtų reikėję perdažyti. Automobilio „Volvo“ apgadinimus matė, bet jį apžiūrinėjo kolegos. „Skodą“ automobilį apžiūrėjo jis ir A. P., o „Volvo“ – Ž. su K. Įbrėžimai buvo ant „Skodos“ bamperio , bet kokios spalvos, tiksliai pasakyti negali, lyg juodi.
Liudytojas Ž. M. (policijos pareigūnas) teisme parodė, kad kai pamatė kaltinamąjį, prisimena, kad galimai jis pasišalino iš įvykio vietos. Kai buvo nustatytas pasišalinusio automobilio vairuotojas, vyko į asmens, kuriam priklauso automobilis, įvykio vietą. Žmogui buvo paskambinta, jis išėjo su žmona. Paklausė apie autoįvykį. Kaltinamasis pasakė, kad lyg ir kažką pajuto, buvo išlipęs iš automobilio, apsižiūrėjo, jokių sugadinimų nematė ir išvažiavo. Minėjo, kad tai buvo Girulių automobilių stovėjimo aikštelėje. Pasakė, kad grįžęs vartojo alkoholį. Jis apžiūrėjo kaltinamojo automobilį, kuris buvo gal už 80 m. nuo gyvenamojo namo. Kaltinamasis kalbėjo lietuviškai, nors jis važiavo kaip pareigūnas, mokantis rusų kalbą. Jis pradėjo su kaltinamuoju kalbėti rusiškai, o po to suprato, kad jis kalba lietuviškai ir toliau bendravo lietuvių kalba. Kaltinamasis geranoriškai pasitikrino neblaivumą. Jis apžiūrėjo automobilį, asmeniškai akivaizdžių žymių, kad ką tik būtų buvęs autoįvykis, nepastebėjo. Automobilis buvo „Volvo“ markės. Kas buvo padaryta kitam automobiliui, nežino. Kaltinamajam buvo paaiškinta, kokios yra pasekmės, pasitraukus iš autoįvykio, po įvykio vartojus alkoholį. Paaiškino situaciją, kodėl atvyko. Kaltinamasis nustebo, paaiškino aplinkybes, pasakė, kad apie atsakomybę žino. Jis sakė kad niekam nieko nepranešė, motyvuodamas tuo, kad niekam nieko nepadarė.
Liudytoja J. M. teisme parodė, kad įvykis buvo praėjusių metų vasarą. Su šeima nuvyko prie jūros ir automobilių stovėjimo aikštelėje, besiruošdami grįžimui namo, išgirdo trenksmą, t.y. dviejų automobilių susidūrimo garsą. Atsisukusi pamatė, kad sustojo automobilis. Vienas automobilis stovėjo, o kitas stovėjo šalia, bet jau važiuodamas pro šalį. Kai atsisuko, tas automobilis, kuris buvo sustojęs, nuvažiavo. Automobilis, kuris įvažiavo į kitą, buvo vienatūris, t.y. visureigis, markės, spalvos nepamena. Ji stebėjo vairuotojo elgesį, tikėjosi, kad jis sustos, išlips, apžiūrės, paliks kontaktus, bet nuvažiavo. Vairuotojas net neišlipo iš automobilio, nukentėjusio automobilio neapžiūrėjo. Matė, kad šalia vairuotojo buvo dar kažkas. Ji įsiminė automobilio numerius ir juos parašė ant lapelio bei užkišo lapelį už nukentėjusio automobilio lango valytuvo. Taip norėjo padaryti gerą darbą. Automobilis įvažiavo į kitą automobilį šonu. Atstumas nuo jos ir įvykio buvo gal 7-10 metrų. Susidūrimo metu vienas automobilis stovėjo, kitas judėjo. Nuvažiuojančio automobilio vairuotojas turėjo ją matyti, nes ji viena apie savo automobilį vaikščiojo ir pasižiūrėjo į jį. Jokių veiksmų, kad sustabdyti vairuotoją, ji neatliko. Ji nuėjo prie savo automobilio galo, vaikščiojo ir žiūrėjo, ką vairuotojas darys. Viskas vyko gal 3-5 minutes. Ji matė stovinčio automobilio sugadinimus, bet nepamena, kurioje automobilio vietoje. Jei sugadinimų nebūtų buvę, raštelio nebūtų palikusi. Tai buvo grįžtant po poilsio prie jūros, laikas buvo popietinis, po 13 val. Nepamena, kada išvyko į namus.
Pagarsinus liudytojo A. B. pateikto lapelio turinį (2 tomas, b. l. 179), liudytoja J. M. patvirtino, kad tai ji rašė.
Liudytoja K. K. (policijos pareigūnė) teisme parodė, kad prisimena įvykį dėl galimai padaryto autoįvykio. Tai buvo seniai, tikslios datos nepasakys, buvo šiltas metų laikas. Įvykis buvo Girulių plente. Bendravo su nurodyto automobilio savininku. Jai reikėjo išsiaiškinti, ar jis buvo įvykio vietoje. Asmuo nurodė, jog buvo, ar tai su žmona, ar su sugyventine. Asmuo (kaltinamasis) pasakė, kad gėrė alkoholį, bet jau grįžęs į namus. Jo automobilis buvo „Volvo“. Jis buvo pastatytas kitame kieme. Automobilis buvo apžiūrėtas. Asmuo, paklausus, ar kliudė kitą automobilį, atsakė, kad girdėjo smūgį, išlipo iš automobilio, bet jokių apgadinimų nepastebėjo. Su kaltinamuoju kalbėjo lietuviškai. Kaltinamasis sakė, kad jis lyg tai ir jautė kažkokį smūgį, išlipo, apžiūrėjo automobilį, pažeidimų nebuvo. Nepamena, ar minėjo į kokį automobilį atsitrenkė. Automobilio, į kurį buvo atsitrenkta, ji nematė. Ji tikrino asmens neblaivumą, jis buvo užfiksuotas. Kiek pamena, buvo nustatytas sunkus girtumas. Kiek pamena, kaltinamojo žodžiais, pajutęs smūgį, jis apžiūrėjo automobilį, bet sugadinimų nebuvo, todėl policijos nekvietė.
Liudytoja A. P. (policijos pareigūnė) teisme parodė, kad įvykis buvo pakankamai seniai, vasarą. Buvo pranešimas dėl autoįvykio Girulių plente. Gautame pranešime buvo nurodyti automobilio, galimai apgadinusio automobilį, numeriai. Ji su kolega buvo įvykio vietoje Girulių plente, prie apgadinto automobilio. Kadangi jiems reikėjo atlikti įvykį fiksuojančius veiksmus, buvo pranešta kitiems pareigūnams, kad jie nuvyktų ir pabendrautų su automobilio, kuris padarė žalą, savininku. Po to buvo nuvykta ir apžiūrėtas kaltinamojo automobilis. Bendrauta su kaltinamuoju. Kaltinamasis kalbėjo lietuvių kalba, jis viską suprato. Prieš tai, dar iš įvykio vietos, su juo telefonu kalbėjo kolega L. R., irgi bendravo lietuvių kalba. Nukentėjusysis pranešė, koks automobilis padarė apgadinimus. Kolega bendravo telefonu su kaltinamuoju, bet iš pokalbio suprato, kad kaltinamasis neneigia kliudęs kitą automobilį, bet apgadinimų neužfiksavo. Tiksliai nepamena, bet lyg tai pranešėjas nurodė, jog rado raštelį, koks automobilis įvažiavo į jo automobilį. Ką sakė kaltinamasis, kodėl nekvietė policijos, nepamena. Apžiūrėjo nukentėjusį automobilį, apgadinimai buvo, lyg ir nubrėžimai, bet nepamena, kur. Buvo užfiksuota nuotraukomis, užregistruota eismo įvykių registre.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų (1 tomas, b.l. 21-25) matyti, kad 2024 m. liepos 14 d. 20.34 val. A. B. pranešė, jog rado raštelį, kad automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į pranešėjo automobilį Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos pasišalino. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas apie tai, kad 2024 m. liepos 14 d. 20.34 val. adresu Girulių pl., tarp pirmosios ir antrosios Melnragės, automobilių stovėjimo aikštelėje A. B. rado kitos transporto priemonės apgadintą jam priklausantį automobilį “Skoda”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl apgadinimų padaryta 1000 Eur žala. Nustatyta, kad “Skoda” automobilį apgadino R. G. vairuojamas automobilis “Volvo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). R. G. iš įvykio vietos pasišalino. Po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, jam nustatytas 1,87 prom. neblaivumas.
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas A. B. pranešimas Bendrosios pagalbos centrui, kuriame vyras nurodo, jog aptiko apgadintą savo automobilį "Skoda Kamiq", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir už stiklo užkištą raštelį, jog "(duomenys neskelbtini), Volvo džipas, juodos spalvos, įvažiavo į jūsų auto priekį, sėkmės jums" (1 tomas, b.l. 106-108).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrima transporto priemonė "Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurios priekinio bamperio, dešinėje pusėje, 50-60 cm aukštyje matomas nežymus apgadinimas. Toliau apžiūrint transporto priemonę, daugiau apgadinimų nefiksuota. Atidarius automobilio galines, dešinės puses dureles, šalia galinės sėdynės ant žemės matoma alkoholio tara (1 tomas, b.l. 26-36). Protokolo priedo spalvotos nuotraukos (fotolentelė) pateikta teisminio nagrinėjimo metu (3 tomas, b.l. 28 – 34).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Klaipėdos AVPK) Klaipėdos m. policijos komisariato reagavimo skyriaus 3-čiojo poskyrio tyrėjo A. P. 2024 m. liepos 14 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2024 m. liepos 14 d., patruliuojant Klaipėdos mieste, tarnybiniu automobiliu su vyresn. tyrėju L. R. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo apie 20.57 val. gavo pranešimą, jog Klaipėdoje, Girulių pl., aikštelė prie gatvės, pranešėjas rado raštelį, kad a/m "Volvo", (duomenys neskelbtini), įvažiavo į pranešėjo a/m "Skoda", v/n (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvyko vietos. Apie 21.28 val. nuvykus nurodytu adresu, pasitiko A. B., kuris paaiškino, kad apie 15.58 val. atvyko į Girulių pl. esančią automobilių stovėjimo aikštelę, pasistatė jam priklausantį automobilį "Skoda", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su šeima nuėjo prie jūros. Apie 20.34 val. grįžus prie automobilio, pastebėjo, kad apgadintas automobilio priekinis bamperis, nulaužtas priekinis valstybinio numerio rėmelis. Ant priekinio vairuotojo stiklo rado raštelį, kuriame nurodyta, kad automobilį apgadino automobilis "Volvo", valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. A. B. nurodė, kad dėl apgadinto automobilio jam padaryta apie 1000 Eur žala. Tikslinant įvykio aplinkybes, susisiekta su "Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku R. G., kuris teigė, kad buvo atvažiavęs į automobilių aikštelę ir atsitrenkė į "Skoda" automobilį, tačiau apie įvykį policijai nepranešė, kadangi manė, kad automobilio neapgadino. R. G. alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu nustatytas 2,01 prom. neblaivumas, antru pūtimu nustatytas 1,87 prom. neblaivumas. R. G. teigė, kad eismo įvykio metu alkoholio vartojęs nebuvo, alkoholį vartojo po eismo įvykio, praėjus dviems valandoms. Apžiūrėjus R. G. automobilį, matomas priekinio bamperio apgadinimas. Įvykis filmuotas Body P. ir R. (1 tomas, b.l. 37-38). Tyrėja A. P. nubraižė įvykio vietos schema, kurioje pavaizduotas stovintis aumobilis “Skoda”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 41).
2024 m. liepos 14 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog R. G. 2024 m. liepos 14 d. alkotesteriu „Alcotest 7510 ARKA – 0277, kurio patikros sertifikato Nr. 2070560, pirmu tikrinimu 22.14 val. nustatytas 2,01 prom., antru tikrinimu 22.30 val. - 1,87 prom. neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais R. G. sutiko (1 tomas, b.l. 42, 44, 62-64).
Iš 2024 m. rugpjūčio 22 d. tarnybinio pranešimo apie eismo įvykį matyti, kad 2024 m. liepos 14 d. buvo užregistruotas eismo įvykis 07-24-9625919, kurio metu buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas automobilis “Skoda”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 53-54). Pridėtos fotonuotraukos (1 tomas, b.l. 55-61), kurios teismo nurodymu pateiktos ir spalvotos (3 tomas, b.l. 87-112).
2024 m. gruodžio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl automobilio Skoda nurodyta, kad susiekus telefonu su Skoda (Klaipėda) buvo nurodyta, kad A. B. pristačius automobilį „Skoda“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontui, buvo pakeistas priekinis bamperis. Remonto dokumentai išsiųsti AB “Lietuvos draudimas”, o bamperis atiduotas utilizavimui (1 tomas, b.l. 65-67).
AB “Lietuvos draudimas” pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad automobilio “Skoda Kamiq”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontas (bamperio, grotelių ir numerio rėmelių) kainavo 1621,23 Eur (1 tomas, b.l. 117-132).
2024 m. gruodžio 14 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrą atlieka Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos Kriminalistinio aptarnavimo poskyrio viršininkas D. J.. Apžiūros objektas – Volvo ir 2024 m. liepos 14 d. apžiūros protokolas. Apžiūrėtas automobilis "Volvo XC60", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Automobilio priekyje ir gale sumontuoti atstumų jutikliai (parkavimo davikliai). Automobilio padangos žieminės, padangų matmenys 235/60R18 R. V. ratuose oro slėgis vizualiai pakankamas. Apžiūrint automobilį, slystamo kontakto pėdsakai, būdingi apžiūrimo automobilio kontaktui su nejudančiu objektu, ar nejudant apžiūrimam automobiliui - būdingi kontaktui su kitu judančiu objektu, aptikti tik automobilio priekiniame dešiniajame kampe. Slystamo kontakto pėdsakų trasos orientuotos artima horizontalei padėtimi. Pėdsakų kairys galas yra orientaciniai nuo apie 41 cm dešiniau vidurio, pėdsakai, su pertrūkiais, nusitęsia link buferio dešinio šono, iki rato arkos. Ant priekinio buferio apatinės juodos plastmasės arčiau automobilio vidurio esantys pėdsakai išsidėstę 38 cm aukštyje nuo pagrindo, nusitęsiant link dešiniojo buferio šono pėdsakas svyra iki 42,5 cm aukščio. Priekinio buferio dešiniajame šone, ant briaunų yra baltos medžiagos sankaupos, kurios panašios į poliravimo pastos sankaupas, po paviršiaus poliravimo darbų. Ant ties priekiniu dešiniuoju kampu esančių plastmasinių nedažytų grotelių slystamo kontakto trasos yra 47,5 - 57 cm aukštyje nuo pagrindo. Ties šių grotelių briaunomis, taip pat yra į poliravimo panašūs pėdsakai. Priekinio buferio dešiniajame šone slystamo kontakto trasos yra 48,5÷71 cm aukštyje nuo pagrindo. Šių trasų vietose yra ir uždažymo panašios spalvos dažais (remonto) pėdsakų, taip pat yra medžiagos, panašios į juodą plastmasę, užsluoksniavimo pėdsakai. Į juodą plastmasę panašios medžiagos užsluoksniavimo pėdsakai yra 65÷68 cm aukštyje nuo pagrindo (1 tomas, b.l. 68-78). Spalvotos fotonuotraukos pateiktos teisminio nagrinėjimo metu (3 tomas, b.l. 35-41).
Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. policijos komisariato vyriausiosios patrulės K. K. 2024 m. liepos 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 14 d. 21.59 val., tikslinant įvykio aplinkybes pagal įvykį ROIK: 0124000430968, nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pabendravus su automobilio "Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju R. G., jis paaiškino, jog su savo automobiliu padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Grįžęs namo, vartojo alkoholį, gėrė alų. Patikrinus R. G. neblaivumą, pirmu pūtimu jam nustatytas 2.01 prom. neblaivumas, antru pūtimu 1.87 prom. neblaivumas. Automobilis "Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas UAB ''OŽYS'' į Klaipėdos raj., Šlapšilę, Gobergiškės 18. Įvykis filmuotas BODY kameromis (1 tomas, b.l. 83-84).
2024 m. rugsėjo 10 d. Kitų objektų apžiūros protokole aprašyti apžiūrėti body kamerų garso - vaizdo įrašai, kuriais užfiksuota, kaip pareigūnai apžiūri automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), oranžinės spalvos, iš kurio išlipa vyras ir paduoda policijos pareigūnui raštelį. Į pareigūno klausimą "ką apgadino", vyras ant automobilio parodo sugadinimus. Pareigūnas sako, jog realiai visą bamperį. Pareigūnas praneša, jog nusistatys savininką, jeigu pavyks nustatyti telefoną, išsikvies jį čia, jeigu ne, užpildys eismo įvykį. Pareigūnas skambina, kalbasi su vyru, galimai kuris vairavo ir apgadino automobilį Skoda. Vyras pripažįsta, kad jis vairavo automobilį bei teigia, kad nieko nebuvo beveik. Pareigūnas nurodo, kad buvo, nes yra dabar įvykio vietoje ir oranžinės spalvos automobilio Skoda priekinis bamperis yra apgadintas. Pareigūnas vyro paklausia, ar jis yra blaivas, vyras atsako "nepasakyčiau". Pareigūnui vyro paklausus, ar jis turi galimybę dabar atvykti į įvykio vietą, vyras atsako, jog negali. Pareigūnas teiraujasi, kur vyras yra, vyras atsako, jog namuose. Pareigūnas telefonu dar kartą klausia vyro "ar jūs vairavote", vyras atsako: "aš vairavau", "aš vairavau". Pareigūnui paklausus, ar kai vairavo, buvo blaivas, vyras atsako - "taip, blaivus". Pareigūnui paklausus, "kodėl iš eismo įvykio pasišalinote", vyras teigia, jog ten nieko nebuvo. Pareigūnas nurodo, kad "reikėjo prasinešti apie eismo įvykį, nes visas priekinis bamperis yra nuraktas". Vyras nurodo savo gyvenamosios vietos adresą, pokalbį telefonu pareigūnas baigia.
Kituose įrašuose matyti kaip fiksuojama įvykio vieta ir automobilis Skoda, savininkas rašo paaiškinimą.
Kitame faile, filmuotame 2024 m. liepso 14 d. nuo 22:00:38 val., užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta prie gyvenamojo namo, pareigūnė telefonu į kiemą prie automobilio išsikviečia vyrą vardu R.. Iš laiptinės išėjus R. G., pareigūnė paprašo papasakoti apie šiandieninę situaciją Giruliuose. Vyras pasakoja, kad atvažiavo į Girulius, bet nieko ten nebuvo, servetėle pavalė, nieko nebuvo. Iš laiptinės išeina moteris, kuri galimai telefonu daro įrašą. Moteris teigia, kad nieko nebuvo tik suveikė parkingo daviklis. Vyras tęsia pokalbį pasakodamas, kad jis buvo išlipęs iš automobilio, priėjęs prie mašinos, servetėle pavalė, nieko nebuvo ir nuvažiavo. Moteris aiškina, kad kai suveikė mašinos parkingo daviklis, pastatė savo automobilį, grįžo atgal, apžiūrėjo mašiną, nieko ten nebuvo ir išvažiavo. Nei pas jų mašinos, nei pas tą kitą mašiną jokių sugadinimų nebuvo. Vyras tęsia pokalbį, sakydamas, kad nereikėjo nei draudimo, nei deklaracijos. Pareigūnas praneša, kad reikalinga apžiūrėti jo automobilį, paprašo vyro parodyti, kur jis yra. Vyras nurodo, kad automobilis pastatytas Žalgirio g. Pareigūnai kartu su vyru nuvyksta prie juodos spalvos automobilio "Volvo", kurio priekį pareigūnas kartu su vyru apžiūri. Pareigūnui apžiūrint automobilio priekyje esančius įbrėžimus, vyras nurodo, kad įbrėžimai yra iš senų laikų, kolega įvažiavo. Pareigūnei paklausus, ar su ta vieta ir kliudėt, vyras atsako "taip". Pareigūnui paklausus "ar tuo metu buvote blaivus", vyras atsako "taip", pareigūnui paklausus "o dabar?", vyras atsako, jog dabar ne, nes futbolą žiūri. Pareigūnai alkotesteriu patikrina R. G. blaivumą, jam nustatomas 2,01 prom. neblaivumas. Pareigūnas nusistato vyro asmenybę, telefono numerį, kartu buvusios žmonos D. G. anketinius duomenis.
Kitame faile, filmuotame 2024 m. liepos 14 d. nuo 22:18:39 val., užfiksuota kaip policijos pareigūnas namo kieme apžiūri automobilį "Volvo", valst.Nr. (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos, kalbasi su ikiteisminio tyrimo metu nustatytu R. G.. Pareigūnas vyrui praneša, kad jis apgadino naują automobilį, bei R. G. nurodo, kad jam yra žinoma, jog jis įpūtė dvi promiles, klausia, kaip jis sugebėjo per valandą laiko tiek pavartoti alkoholio. Vyras tyli, nieko neatsako. Pareigūnas R. G. paprašo, kad jis paskambintų, kad kas nors atneštų automobilio raktus. Pareigūnas praneša, kad dėl to, "jog pasišalinote iš įvykio vietos automobilis bus nutempiamas į automobilių saugojimo aikštelę". Moteris nustebusi klausia, "ar čia tokio įvykio, aš savo akimis mačiau, jis praktiškai visiškai neapgadintas, savo akimis mačiau". Kitas pareigūnas R. G. atlieka neblaivumo testą. Atlikus testą, paprašo, kad R. G. iš automobilio pasiimtų asmeninius daiktus. Pareigūnas atlieka R. G. neblaivumo testą. R. G. alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu nustatytas 2,01 prom. neblaivumas, antru pūtimu R. G. neblaivumas yra 1,87 promilės. Pareigūnas duoda R. G. pasirašyti Neblaivumo nustatymo akte, R. G. užrašo, kad su neblaivumo tikrinimo rezultatais sutinka (1 tomas, b.l. 109-113).
Atnaujinus įrodymų tyrimą byloje, teismo posėdyje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos Kriminalistinio aptarnavimo poskyrio viršininkas D. J., kuris 2024 m. gruodžio 16 d. apžiūrėjo kaltinamojo automobilį (1 tomas, b. l. 68-78), apžiūrėjęs nukentėjusio automobilio „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos (3 tomas, b.l. 88-112), paaiškino, kad su automobilio Skoda nuotraukomis buvau susipažinęs, kai ruošėsi automobilio Volvo apžiūrai. Matomi sugadinimai atitinka sugadinimams, kuriuos matė. Gali patvirtinti, kad mato tuos pačius sugadinimus, kurie buvo fiksuoti pirminėje apžiūroje, sugadinimai tie patys, naujų sugadinimų nemato. Tikėtina, kad sugadinimai Skoda automobiliui padaryti Volvo automobilio. Sugadinimai ant Skoda automobilio išsidėstę panašiame aukštyje, sugadinimo pobūdis ant abiejų automobilių yra slystamo pobūdžio. Ant automobilio Skoda matosi užsluoksniuota tamsios spalvos medžiaga, kuri yra panaši į automobilio Volvo. Kad kategoriškai būtų galima tvirtinti, kad jie nekontaktavo, tokių požymių nėra. Peržiūrėjus abiejų automobilių sugadinimų duomenis su masteline liniuote, nekilo jokių abejonių dėl kontakto. Reikėtų peržiūrėti pareigūno Body kameros vaizdo įrašą, nes, jei gerai pamena, pats kaltinamasis parodė ant kito automobilio, kokia vieta savo automobiliu prisilietė prie kito automobilio. Greta kaltinamojo buvo moteris, ji vaizdo įraše nurodė, kad medžiagos susluoksniavimas, kuris nusitrina trintuku. Toks sugadinimų apibūdinimas atitinka ant automobilio Skodos esantį medžiagos užsluoksniavimą. Vertinant ne tik subjektyvius duomenis, ką parodė kaltinamasis ir greta buvusi moteris, bet ir automobilių sugadinimus, jų pobūdį, padarymo mechanizmą, dėl automobilių kontakto jam abejonių nekyla.
Specialistui parodžius kaltinamojo teisiamajame posėdyje pateiktas fotonuotraukas (2 tomas, b.l. 109-112), kad prieš kelis metus jis turėjo eismo įvykį, jis pareiškė, kad nori atkreipti teismo dėmesį, jog tikėtina, jog šie sugadinimai ant Volvo, kurie matosi fotonuotraukose ir kurių nebuvo matęs anksčiau, apžiūros metu fiksavo, nurodydamas, kad matosi automobilio remonto pėdsakai ir tikėtina, kad šito sugadinimo pėdsakai yra likę. Apžiūros metu, slystančio kontakto metu, slydimo pėdsakai buvo išsidėstę didesniame plote, plačiau ir ilgio, ir aukščio atžvilgiu. Volvo automobilis Skodą automobilį kliudė, judėdamas atbuline eiga, susukus vairą į kairę pusę - automobilio galinė dalis tolsta, o priekinė dalis juda į dešinę, taip ir įvyko kontaktas. Skodai susidarę sugadinimai iš dešinės į kairę. Toks mechanizmas galimas tik Volvo judant atbuline eiga ir susukus vairą į kairę, o Skodai stovint. Skodai judant, tokių sugadinimų Volvo automobiliui neįmanoma įgauti. Volvo šonas minkštesnis, kai ji atsitraukia, deformuojasi detalė, po to yra sugrįžtamoji deformacija, todėl gali neatitikti aukščiai, bet atsitraukus, pėdsakai lieka. Patvirtina, kad identifikuojančių pėdsakų, jog kategoriškai būtų galima teigti, jog tos transporto priemonės susilietė tarpusavyje, nėra. Norėjo atlikti automobilių medžiagų ekspertizę, nes tai būtų pašalinę bet kokias abejones, bet nebebuvo Skodos bamperio. Buvo pasakyta, kad Skoda suremontuota ir bamperis pakeistas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 221 punkte numatyta, jog su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti.
Teismas daro išvadą, jog baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie pripažintini įrodymais, patvirtinančių, kad R. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę "VOLVO XC60", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į automobilių aikštelėje stovintį automobilį ,,Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, nefiksuodamas minėto fakto, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir pažeisdamas KET 221 punkto reikalavimus, vartojo alkoholį po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2024 m. liepos 14 d. 22.30 val. jam buvo nustatytas 1,87 %o (promilės) neblaivumas.
Nors kaltinamasis R. G. kaltės dėl jam inkriminuojamo kaltinimo nepripažino, nurodydamas, jog į automobilį ,,Skoda“ jis neatsitrenkė, nieko nesugadino, todėl iš įvykio vietos ir nuvažiavo, teismas su tokia kaltinamojo pozicija nesutinka. Tokią kaltinamojo poziciją paneigia byloje ištirtų įrodymų visuma. Liudytojas A. B. 2024 m. liepos 14 d. 20.34 val. Bendrajam agalbos centrui pranešė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Girulių pl., Klaipėdoje, rado apgadintą savo automobilį "Skoda Kamiq", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio apgadinimus užfiksavo į įvykio vietą atvykę pareigūnai: padarė fotonuotraukas, įvykio aplinkybės užfiksuotos ir pareigūnų kūno (Body) kameromis. Iš šių duomenų matyti, kad iš tiesų buvo sugadintas, nubraižytas priekinis automobilio Skoda bamperis, valstybinio numerio ženklas, grotelės. Už šiuos sugadinimus draudimo bendrovė sumokėjo iš viso 1621,23 Eur (1 tomas, b.l. 117-132). Tai patvirtina, kad automobilis iš tiesų buvo apgadintas. A. B. taip pat parodė ir teismui pateikė raštelį, kurį rado užkištą už automobilio valytuvo, kad automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į jo automobilį. Pagal raštelį nustatyta, jog jį surašė liudytoja J. M., kuri teisme patvirtino, jog matė ir girdėjo kaip automobilis Volvo aikštelėje atsitrenkė į ten stovėjusį automobilį (nustatyta, kad tai ir buvo A. B. automobilis Skoda). Liudytojos J. M. lapelyje nurodytas automobilis Volvo priklauso kaltinamajam. Tą pačią dieną ant kaltinamojo automobilio priekinio bamperio, dešinėje pusėje pareigūnai nustatė nežymų apgadinimą. Specialistas D. Jucius, apžiūrėjęs kaltinamojo automobilį, fotonuotraukas su automobilio Skoda sugadinimais, pateikė išvadą, jog tikėtina, kad šie automobiliai kontaktavo ir ant jų liko apgadinimų žymės, kurios yra slystamojo pobūdžio, t.y. sugadinimai padaryti vienam automobiliui stovint, o kitam judant. Tai atitinka įvykio situaciją, kurią betarpiškai ir matė liudytoja J. M., nes eismo įvykio metu automobilis "Skoda Kamiq", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo aikštelėje, o kaltinamasis savo automobiliu judėjo (važiavo). J. M. taip pat parodė, kad kaltinamasis, po susidūrimo (atsitrenkimo garso), net neišlipęs iš automobilio, iš aikštelės nuvažiavo. Šios aplinkybės iš dalies sutampa su kaltinamojo parodymais, kuris teigė, kad tik išgirdo suveikusius savo automobilio daviklius, išlipo, apžiūrėjo, bet pamatęs, kad neva nieko neatsitiko, nuvažiavo į kitą aikštelę. Išvažiuodamas nuo jūros po geros valandos, aikštelėje vis dar matė automobilį Skoda.
Netikėti liudytojos J. M., kuri tiesiogiai matė įvykį, parodymais, teismas neturi pagrindo, nes ji nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusio automobilio savininku net nėra pažįstama. Kaltinamojo gynėjas teisiamajame posėdyje abejojo nukentėjusiosios galimybe matyti įvykio aplinkybes dėl blogo jos regėjimo, tačiau liudytoja parodė, jog tuo metu buvo užsidėjusi akinius, kuriuos naudoja vairavimui, todėl nėra pagrindo abejoti jos matyto galimybėmis. Be to, ji parodė, kad kaltinamasis automobilyje buvo ne vienas, o pats kaltinamasis pripažino, jog prie jūros vyko su žmona, todėl akivaizdu, kad liudytojos matomumas buvo pakankamai geras. Be to, jos parodymai atitinka kitus byloje surinktus duomenis, nėra prieštaringi, yra nuoseklūs, vienas kitą papildantys ir ji nėra suinteresuota bylos baigtimi, neturi jokių (konfliktinių) santykių su kaltinamuoju, tad neturi jokio pagrindo jį neteisingai (nepagrįstai) apkalbėti ir apkaltinti nusikaltimo padarymu.
Kaltinamajam po įvykio nustatytas neblaivumas, kurio jis neginčija. Jis neneigė vartojęs alkoholį ir teigė, kad tai darė, grįžęs nuo jūros į namus, taip pat neneigė buvęs įvykio aikštelėje, tik nesutiko, kad apgadino kitą automobilį, teigė, kad nieko nebuvo, todėl ir nuvažiavo, apie įvykį niekam nepranešė. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad priešingai nei teigia kaltinamasis, tiek automobilis Skoda, tiek kaltinamojo automobilis, nors ir nežymiai, bet buvo apgadinti. Kad šie sugadinimai galėjo būti padaryti kaltinamojo automobiliu, patvirtino ir specialistas, kuris taip pat patvirtino, kad jo duota išvada yra tikėtina, nes kategorišką išvadą būtų buvę galima duoti, jei būtų atlikta dalelių, likusių ant “Skoda” automobilio ekspertizė. Jos nebuvo galimybės atlikti, nes sudaginta detalė – bamperis buvo sunaikinta. Teismas sutinka, kad tokiu atveju iš tiesų nebūtų likę jokių abejonių ir vien tokio įrodymo būtų pakakę, kad nustatyti tiesą. Šiuo atveju tokių įrodymų byloje nėra, tačiau esamų įrodymų visuma teismui taip pat leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad “Skoda” automobilis buvo apgadintas stovintis aikštelėje ir kad tai padarė kaltinamasis.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja teismui išsamiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-7-82-699/2018, 2K-272-976/2024 ir kt.).
Tikėti kaltinamojo parodymais, teismas neturi pagrindo, nes pažymėtina, kad jo parodymai nebuvo nuoseklūs. Pirmojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio policijos pareigūnams jis pripažino ir apklausiamas kaip įtariamasis 2024 m. liepos 16 d. (dvi dienos po įvykio) parodė, kad 2024 m. liepos 14 d. po 16 val., atvyko prie jūros Melnragėje. Įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią tarp pirmos ir antros Melnragės, Girulių pl., kur norėjo pastatyti automobilį. Beieškant laisvos vietos ir važiuojant atbuline eiga, pajuto kaip vairuojamu automobilio priekiu, daugiau dešine puse, kliudė kito automobilio - "Skoda", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį, labiau dešinės pusės, bamperį. Suveikė jo automobilio jutikliai. Išlipo iš automobilio, apžiūrėjo, tačiau didelių sugadinimų nei ant vieno iš automobilių nebuvo, išskyrus dažų įbrėžimus, kuriuos pavalius, neliktų. Kažkurį laiką pastovėjo, bet niekas nepriėjo. Kadangi matė tik dažų įbrėžimus, didelio smūgio nebuvo, todėl nuvažiavo ir, radęs kitoje aikštelėje laisvą vietą, pastatė automobilį. Kodėl nekvietė policijos, nežino, nematė, kad būtų buvęs apgadintas automobilis "Skoda". Prie jūros pabuvo apie valandą, po 17 val. sėdo į automobilį ir išvažiavo į namus. Važiuojant pro aikštelę, matė, kad automobilis "Skoda” vis dar stovi aikštelėje. Grįžęs į namus, apie 19 val. išgėrė viskio. Apie 21.30 val. jam paskambino policijos pareigūnas ir pranešė apie įvykį aikštelėje. Po pareigūno skambučio, alkoholio nebevartojo. Atvykę pareigūnai apžiūrėjo jo automobilį, patikrino girtumą ir jo automobilį išsivežė. Kaltę dėl eismo įvykio pripažino. Nežinojo, jog negalima vartoti alkoholio. Labai gailisi dėl to, kas įvykio, pažadėjo, kad daugiau nieko panašaus neįvyks (1 tomas, b.l. 164-167).
Antrojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 13 d. kaltinamasis jau parodė, kad susipažino su bylos medžiaga, perskaitė savo parodymus ir nelabai supranta, kas parašyta. Kodėl nepasakė, kad jam reikalingas vertėjas iš lietuvių į rusų kalbą, nežino, nes negalvojo, jog yra tokia galimybė gauti vertėją. Kaltę pripažįsta iš dalies. Nepripažįsta, kad padarė avariją, t.y. neatsitrenkė į aikštelėje stovintį automobilį "Skoda" bei nevairavo automobilį, būdamas išgėręs. Pripažįsta, kad nurodytu laiku buvo nurodytoje įtarime aikštelėje ir, važiuojant iš aikštelės atbuline eiga, suveikė jo automobilio vienas jutiklis. Jis suveikė nuo to, kad buvo priartėjęs prie automobilio "Skoda". Pirminiai jo parodymai surašyti iš dalies teisingai. Jis kito automobilio nekliudė (1 tomas, b.l. 170-173). Šios įvykio versijos kaltinamasis laikėsi ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Nors kaltinamasis teigia, kad pirminiai jo parodymai duoti dėl to, kad jis nesuprato, ko jis buvo klausiamas lietuvių kalba, teismas tokiais kaltinamojo parodymais netiki ir laiko jo gynybine versija. Byloje esantys pareigūnų kūno (Body) kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, pareigūnų parodymai apie bendravimą su kaltinamuoju, pareigūnas Ž. M. net gi parodė, kad jis pradėjo su kaltinamuoju kalbėti rusiškai, o po to suprato, kad jis kalba lietuviškai ir toliau bendravo lietuvių kalba, patvirtina, kad kaltinamasis su pareigūnais bendravo lietuvių kalba, adekvačiai atsakinėjo į klausimus, sklandžiai pasakojo įvykio aplinkybes. Kaltinamasis ne tik kad kalba, bet ir rašo lietuviškai, jis pripažino, kad įrašas po apklausos protokolu „Perskaitita, surašita teisingai“ (1 tomas, b.l. 166) yra jo. Pirminiai kaltinamojo parodymai apie eismo įvykį, kaip ir nurodytos įvykio aplinkybės pareigūnams atitinka aplinkybes, kurias patvirtina ir kiti bylos duomenys – liudytojos J. M. parodymus, specialisto išvadą dėl automobilių sugadinimo mechanizmo ir kt. Kaltinamasis pripažino, kad įvykio vietoje matė liudytoją, tik liudytoja parodė, kad kaltinamasis net nebuvo išlipęs ir neapžiūrėjo automobilio, į kurį atsitrenkė, kaip kad jis pats teigia. Netikėti šios liudytojos parodymais, teismas jau nurodė, kad neturi pagrindo, o kaltinamasis yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl pateisindamas savo veiksmus dėl pasišalinimo iš įvykio vietos teigia, kad išlipo iš automobilio, apžiūrėjo savo ir kitą automobilį ir neįžvelgęs sugadinimų rimtumo, nuvažiavo. Liudytojos J. M. parodymai paneigia šią kaltinamojo versiją, kad jis apžiūrinėjo automobilius, todėl akivaizdu, kad sugadinimų jis negalėjo įvertinti, o jo veiksmai po įvykio buvo tiesiog iš įvykio vietos pasišalinimas, rodo, kad jis buvo abejingas šių pasekmių kilimui. Be to, kaip atkreipė dėmesį ir specialistas, kaltinamasis ir jo sutuoktinė pareigūnams labai tiksliai nurodė vietą ant automobilio, kuria kaltinamasis kliudė kitą automobilį, tik jų subjektyvus vertinimas buvo, kad nieko dėl to nenutiko, jokių pasekmių nekilo. Kaltinamojo sutuoktinė, atvykusiems pas kaltinamąjį pareigūnams, taip pat teigė, kad buvo įvykio vietoje, neva servetėle valė sugadinimus, kas tik rodo, jog iš esmės pripažįsta sugadinimus buvus, bet siekiant pateisinti pasišalinimą iš įvykio vietos, menkina jų rimtumą.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis R. G. negalėjo nesuprasti, t. y. suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos sąmoningai pasišalino, o po to iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad R. G. padarė kaltinime nurodytą nusikaltimą, jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai ir už tai jam skirtina bausmė.
Dėl bausmės skyrimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Skirdamas bausmę kaltinamajam R. G., teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) transporto eismo saugumui.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo R. G. asmenybę – jis turi šeimą, dirba, iki nusikalstamos veikos padarymo per 5 metus baustas administracine tvarka, pagrinde už greičio viršijimą, baudas sumokėjęs (1 tomas, b. l. 143-150), anksčiau neteistas (1 tomas, b. l. 151-153). Byloje nėra duomenų, kad R. G. būtų taikytas psichiatrinis gydymas ar priklausomybės lygų gydymas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus šio BK straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis yra minimalus, 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra teisinga ir proporcinga.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam šiuo atveju būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), kadangi naudodamasis šia teise jis padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką.
Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į nustatyto neblaivumo dydį.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, R. G. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 16 d.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad privalomos sąlygos atsakomybei kilti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies normą yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo ir tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės yra neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022). Automobilis pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone ir tais atvejais, kai asmuo vartoja alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir yra nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Be automobilio panaudojimo R. G. nebūtų galėjęs padaryti eismo įvykio, iki kurio aplinkybių nustatymo jis vartojo alkoholinius gėrimus. Šiuo atveju automobilis Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas nusikaltimo padarymo priemone, kuri, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis, privalo būti konfiskuojamas.
Siekiant užtikrinti automobilio konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam priklausantį konfiskuotiną turtą, kurį pritaikė prokurorė nutarimu ir teismas pratęsė (1 tomas, b.l. 97-99, 2 tomas, b.l. 125-126, 3 tomas, b.l. 81-82) paliktinas galioti iki sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam R. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 tomas, b.l. 174-177), specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (1 tomas, b.l. 179-182), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 183-186) – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, dokumentas - vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas jį išdavusiai įstaigai - akcinei bendrovei „Regitra“.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 50 MGL (2 500,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, R. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 16 d. ir apie tai informuoti akcinę bendrovę „Regitra“. Kaltinamajam R. G. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti jį išdavusiai institucijai - akcinei bendrovei „Regitra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 – 3 ir 6 dalimis, konfiskuoti automobilį Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas VIN: (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. liepos 19 d. nutarimu paskirtą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. ir 2025 m. liepos 14 d. nutartimis pratęstą automobilio Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki nuosprendžiu paskirto turto konfiskavimo įvykdymo pradžios, po to - panaikinti.
Kaltinamajam R. G. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti .
Kompaktinį diską palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.