- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-24
- Bylos Nr.
- eI-2858-535/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01449-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. C.
- Trečiasis asmuo
- B. B., R. D., L. L.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Česlovas Dainius Kazlauskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Ernesto Spruogio,
dalyvaujant pareiškėjui A. C., jo atstovui advokatui Česlovui Dainiui Kazlauskui, atsakovės atstovui Andriui Petkevičiui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. B. ir R. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. L., B. B. ir R. D. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2017-03-27 raštą Nr. KV-371(10.6 1E); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu raštu yra atmestas jo 2018-02-22 prašymas leisti pakeisti 2011-04-04 patvirtintą miško želdinimo ir žėlimo projektą. Agentūrai nesutikus pakeisti Miško želdinimo ir žėlimo projektą, bus konstatuota, kad sklype pasodintų želdinių kokybė yra bloga ir jam gali būti pritaikytas Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 m. programos priemonės ,,Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” (toliau - Žemės apželdinimo mišku programa) įgyvendinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 68.6.2. papunktis, pagal kurį yra numatyta sankcija ir išmokėtos paramos grąžinimas. Jam išmokėta paramos suma apie 12 300 Eur. Tuo atveju, jeigu Agentūra būtų sutikusi leisti pakeisti Miško želdinimo ir žėlimo projektą ir vadovaudamasis pakeistu Miško želdinimo ir žėlimo projektu sklypo nederlingose vietose pasodintų toje vietoje augti labiau tinkančias medžių rūšis, o Agentūra, vadovaudamasi Taisyklėmis perskaičiuotų jam išmokėtos paramos dydį ir reikėtų sugražinti apie 50 proc. mažesnę miško įveisimo išmokos dalį ir apie 30 proc. mažesnę miško priežiūros ir apsaugos išmokos dalį.
Pareiškėjo teigimu, skundžiamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų taikytinų individuliam administraciniam aktui, nes skundžiamame rašte yra nurodytas ne tas paraiškos numeris pagal kurią jam yra teikiama parama. Skundžiamame rašte yra nurodyta, kad paraiškos numeris yra Nr. 2NM-KV-11-1-003331-PR001, nes toks numeris suteiktas kitam asmeniui, o ne jam.
Pažymi, kad jam parama pagal Žemės apželdinimo mišku programą yra teikiama ir paramos gavėjas yra identifikuojamas būtent pagal paraiškos numerį ir vadovaujantis paraiškos duomenimis Agentūra priima administracinius sprendimus bei taiko administracinę atsakomybę. Taigi, paraiška yra pagrindinis teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujantis Agentūra ir Žemės apželdinimo mišku programos dalyvį sieja administraciniai santykiai. Skundžiamame rašte nurodytas paraiškos numeris nėra susijęs su jo vykdomu miško želdinimo projektu sklype ir negalėjo būti nurodytas skundžiamame rašte, nes administracine prasme pagal skundžiamame rašte nurodytą paraiškos numerį jis neturi jokių teisių ir jam nekyla jokių pareigų. Skundžiamame rašte nurodžius neteisingą paraiškos numerį, raštas laikytinas neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir toks administracinio subjekto sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir turėtų būti teismo panaikintas.
Agentūra atsisakymą leisti pakeisti Miško želdinimo ir žėlimo projektą motyvuoja tuo, kad pasibaigė jo įsipareigojimai pagal Žemės apželdinimo mišku programą ir įsipareigojimų pabaigą sieja su vėliausia (paskutine) jam išmokėta išmoką už įveisto miško priežiūrą ir apsaugą (2016-04-18 išmoka) bei aplinkybe, kad 6-ais želdinių augimo metais (2017-11-08) buvo atliktas želdinių kokybės įvertinimas. Su šia Agentūros nuomone nesutinka, nes Taisyklėse nėra numatyta, kad išmokėjus vėliausią išmoką už įveisto miško priežiūrą ir apsaugą, įsipareigojimai asmeniui dalyvaujančiam Žemės apželdinimo mišku programoje, pasibaigia. Taisyklėse numatyta, kad Žemės apželdinimo mišku programos dalyvis toliau augindamas mišką privalo vadovautis Miško želdinimo ir žėlimo projektu ir Aplinkos ministro 2008-04-14 įsakymu Nr. D1-199 patvirtinti Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais (toliau - Nuostatai). Pažymi, kad jis po vėliausios (paskutinės) išmokos išmokėjimo (2016 m. balandis) pasodintus želdinius tvarkė vadovaudamasis Nuostatais ir taikė Miško želdinimo ir žėlimo projekte numatytas priemones: 2016 m. ir 2017 m. rudenį medelių viršūnes tepė repelentais; 2016 m. ir 2017 metais vasarą ir rudenį naikino nepageidautinus medžius, krūmus ir šienavo žolę; 2016 m. ir 2017 m. rudenį atnaujino (suarė) priešgaisrinę juostą. Taigi, jis vykdė įsipareigojimus, todėl laikytina, kad jo įsipareigojimai nėra pasibaigę.
Pareiškėjo manymu, įsipareigojimų pabaigos negalima sieti ir su Valstybinės miškų tarnybos (toliau - VMT) atliktu želdinių kokybės įvertinimu 6-ais želdinių augimo metais, nes po želdinių įvertinimo jo ir Agentūros administraciniai santykiai nepasibaigė, nes Agentūra nėra galutinai nusprendusi ar taikys jam administracinę atsakomybę dėl sklype augančių želdinių kokybės. Mano, kad Agentūra, spręsdama ar leisti pakeisti Miško želdinimo projektą privalėjo vadovautis ne tik Taisyklėmis, bet ir Želdinių vertinimo ataskaitoje pateiktais duomenimis, nes joje yra pateikta ekspertų nuomonė kokios medžių rūšys yra tinkamiausios auginti dalyje sklypo. Pažymi, kad Želdinių vertinimo ataskaita surašyta laikantis teisės aktų reikalavimų ir pasirašyta kvalifikuotų miškininkų – specialistų. Agentūrai pateiktoje Želdinių ekspertų ataskaitoje yra nurodyta, kad sklype esanti augimvietė yra priskirtina nederlingai Nb (brukniašalis) augavietei ir rekomendavo sklype ąžuolo želdinius pakeisti pušies želdiniais. Želdinių vertinimo ataskaitoje nurodyta nuomonė dėl sklype augintinų medžių rūšių sutampa su teisės aktuose numatytu reikalavimu, kad nederlingoje augavietėje Nb turėtų būti sodinami ne ąžuolai, o pušys, nes Nuostatų 3 priede numatyta, kad Nb augavietėje turėtų augti pušys, eglės ar maumedžiai, o kad tokioje augavietėje galėtų būti auginami ąžuolai nenumatyta. Taigi, Agentūra, nesutikdama su prašymu pakeisti Miško žėlimo ir želdinimo projektą neatsižvelgė į faktinę sklype esančią padėtį ir Nuostatų reikalavimą, kad nederlingoje Nb augavietėje auginti ne ąžuolus, o spygliuočius, ąžuolai neaugs, todėl Agentūros atsisakymas leisti pakeisti Miško želdinimo ir žėlimo projektą laikytinas nepagrįstu sprendimu.
Vadovaudamasi Taisyklėmis Agentūra turi teisę taikyti jam absoliučią sankciją ir reikalauti sugrąžinti visą išmokėtą paramos sumą. Absoliutaus dydžio sankciją vertina, kaip neabejotinai neteisingą, akivaizdžiai per didelę, neatitinkančią jo padarytos veikos pobūdžio ir masto. Tokia sankcija ne tik diskriminuoja žemės apželdinimo mišku programos tikslus, bet žlugdo privačią iniciatyvą bei skatina emigraciją.
Atkreipia dėmesį, kad šiuo metu sklype esantys želdiniai Miškų kadastre yra įregistruoti kaip miškas ir vadovaujantis Miško įveisimo nuostatais sklype kita veikla išskyrus miško auginimą yra negalima. Kadangi dalyje sklypo sąlygos ąžuolams auginti nėra tinkamos, tai tinkamiausias sprendimas būtų toje sklypo dalyje suteikti teisę pasodinti tokiai augavietei tinkamus augti medžius. Esant dabartinei situacijai, dalyje sklypo (kuriame pasodinti ąžuolai) jis privalės toliau auginti augavietės sąlygų neatitinkančią medžių rūšį ir nebus pasiekti ne tik Žemės apželdinimo mišku programos tikslai bei nesukurta pridėtinė ekonominė vertė, bet sklype augantys nuskurdę medeliai tikrai nesuteiks estetinio pasigėrėjimo aplinkiniams.
Šalies argumentai
Atsakovė Agentūra su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pripažįsta, jog sprendime yra padaryta techninė klaida, nurodytas pareiškėjo paraiškos neteisingą numerį (vietoje pareiškėjo paraiškos numerio 2NM-KV-11-1-002911-PR001, nurodytas paraiškos numeris 2NM-KV-11-1-003331-PR001). Agentūra remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika ir mano, kad sprendime padarytos techninės klaidos pobūdis neturėjo esminės įtakos pareiškėjo galimybei tinkamai ir teisingai suvokti sprendimo turinį, kadangi iš pareiškėjo skundo turinio aiškiai matosi, kad pareiškėjas visiškai ir tinkamai suprato sprendime išdėstytus motyvus ir priimto sprendimo esmę, todėl sprendime padaryta techninė klaida neapribojo pareiškėjo teisių įgyvendinimo. Tokiu atveju, sprendime padaryta techninė klaida negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas panaikinti sprendimą dėl jo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams. Pažymi, kad Agentūra, ištaisydama sprendime padarytą techninę klaidą, 2018-05-11 lydraščiu „Dėl rašto taisymo“ pateikė pareiškėjui sprendimą, kuriame buvo ištaisyta techninė klaida.
Agentūra remiasi Taisyklių nuostatomis ir teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad pirmas VMT sklype įveistų miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimas buvo atliktas 2011-05-27 bei buvo sudaryta pažyma apie želdinimo darbų kokybės įvertinimą Nr. VR-11.9-85, kuri patvirtino, kad sklype paprastojo ąžuolo ir paprastosios eglės želdiniai įveisti gerai, leidžia konstatuoti, kad miško įveisimas buvo atliktas 2011 m. pavasarį. Tokiu atveju, vadovaujantis Taisyklių 68.6.2 papunkčiu paramos pareiškėjo įsipareigojimų kontrolinis laikotarpis baigėsi šeštaisiais metais po miško įveisimo, t. y. po VMT 2017-11-08 atlikto sklype įveistų miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo, kurio rezultatai užfiksuoti 2017 m. pažymoje.
Taisyklių 15.1. papunktyje numatyta, kad paramos gavėjas įsipareigoja nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, o Taisyklių 58 punkte nurodyta, kad miško priežiūros ir apsaugos parama mokama už miško plotą, kuriam yra pateikta Paramos paraiška kasmet, kol vykdomi įsipareigojimai. Tokiu atveju konstatuotina, kad pareiškėjo įsipareigojimų pasibaigimo terminas nėra susijęs su paramos išmokėjimu, o siejamas su laikotarpiu nuo miško įveisimo bei kontrolinio laikotarpio pasibaigimo (6-sias ar 7 metais), ir su VMT įveistų miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo atlikimu žemės sklype.
Vadovaudamasis Taisyklių 64 punkto nuostatomis, pareiškėjas galėjo pakeisti miško želdinimo ir žėlimo projektą dėl atsiradusių objektyvių priežasčių, susijusių su sklypo gamtinėmis savybėmis, jeigu būtų kreipęsis į Agentūrą dėl projekto tikslinimo iki paramos įsipareigojimų pagal paraišką pabaigos.
Teikdamas paraišką paramai gauti pareiškėjas priėmė riziką dėl projekto tinkamo įgyvendinimo bei Agentūrai nesuteikė jokių garantijų, kad parama pareiškėjui bus besąlygiškai išmokėta, net tuo atveju jeigu projektas nebus tinkamai įgyvendintas dėl aplinkybių, kurios nepriskiriamos prie force majeure aplinkybių. Pareiškėjo žemės sklypo pasirinkimas kaip paprastojo ąžuolo auginimo netinkamos augavietės nepriskiriamos prie nenugalimos jėgos ( force majeure) aplinkybių.
Be to, Taisyklių 68 punkte numatyta, kad apie nenugalimos jėgos atvejus pareiškėjas privalo informuoti Agentūrą per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu pateikiant nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinimo dokumentus. Miškų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta miško savininko pareiga nuolat rūpintis mišku bei jį saugoti nuo neigiamų veiksmų visą laiką, t. y. nustatyta pareiga būti apdairiam ir rūpestingam vadovaujantis miško priežiūros ir saugojimo gerąją praktiką. Pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus vykdydamas miško įveisimo projektą, nes nepasiekė numatytų projekto rodyklių.
Agentūros nuomone, sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei nėra pagrindo jį naikinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepime informavo, kad ji neturi materialinio ir teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje, nes už miško želdinimą yra atsakingas tik pareiškėjas. Paaiškino, kad 2011-01-25 pateikė pareiškimą, kad sutinka, jog A. C. augintų mišką jam priklausančiome žemės sklypo dalyje, o ji neturi ir ateityje neturės pretenzijų į A. C. mišką. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė jų pagrindu pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. iš esmės neturėjo ką pasakyti. Trečiasis suinteresuotas asmuo B. B. patvirtino, kad ąžuoliukams auginti sklypo žemė nėra tinkama. Pozicijos dėl Agentūros sprendimo neišreiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2017-03-27 rašto Nr. KV-371(10.6.1E), kuriuo buvo atsakyta leisti pakeisti miško želdinimo ir žėlimo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2011-04-06 pateikė Agentūrai paraišką Nr. 2NM-KV-11-1-002911-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.
Žemės ūkio ministerijos 2011-06-20 pranešimu Nr. S-KV-0042815 „Dėl paramos gavėjo patvirtinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ pareiškėjas buvo patvirtintas paramos gavėju pagal „Ąžuolų želdiniai, kai želdinamame plote pasodinta ir apsaugota individualiomis apsaugomis ne mažiau kaip 2 500 vnt./ha ąžuolo sodmenų“ miško želdinių rūšinės sudėties kategoriją.
VMT 2017-11-08 pažymoje Nr. A-8K-03-87 apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą (toliau – 2017 Pažyma) konstatavo, kad sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), veisiamo 1,12 ha miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimas yra neigiamas.
Pareiškėjo 2018-01-04 prašymu VMT atliko pakartotiną patikrą ir VMT pažymoje Nr. MKS-18-2 apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą (toliau – 2018 Pažyma) pakartotinai nustatė, kad sklype esančių želdinių ir žėlinių tankis vertinamas kaip blogas, nes nepasiekta projektuota (reikalaujama) reikšmė 1,7 (faktiškai nustatyta – 1,4).
Agentūra 2018-02-22 gavo pareiškėjo prašymą dėl paraiškoje pateikto miško želdinių ir žėlinių projekto pakeitimo, kadangi pagal ekspertų išvadas sklype yra netinkamos augavietės sąlygos paprastajam ąžuolui augti.
Agentūra, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2018-03-27 raštu Nr.KV-371 „Dėl atsakymo į prašymą“ informavo pareiškėją, kad jo įsipareigojimas pagal paraišką yra pasibaigęs, o Taisyklėse nėra numatyta galimybė koreguoti paraiškos ar miško želdinimo projektą pasibaigus pareiškėjo įsipareigojimams.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros sprendimu, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pareiškėjas teigia, kad Agentūros sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, kadangi jame nurodytas ne tas paraiškos numeris.
Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009; kt.). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (LVAT 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; kt.).
Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Agentūros sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, kadangi nurodytas ne tas numeris.
VAĮ 8 straipsniu iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Taigi Agentūros sprendimo atitiktį įvertinus VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams nustatyta, kad Agentūros priimtas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus. Sprendime aiškiai išdėstytas faktinis ir teisinis sprendimo priėmimo pagrindas, sprendimo teisinė argumentacija nukreipta į atitinkamas Žemės apželdinimo mišku programos įgyvendinimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, iš kurių galima suprasti, kokią įtaką, reikšmę sprendimas turi pareiškėjo teisėms ir pareigoms, taip pat aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Darytina išvada, kad Agentūra tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, VAĮ 8 straipsnyje suformuluoti bendrieji aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo reikalavimai, taikytini individualiam administraciniam aktui, nebuvo pažeisti. Skundžiamo akto turinys ir forma (klaidingas numeris) negalėjo pareiškėjui sutrukdyti, o ir nesutrukdė, įstatymų nustatyta tvarka veiksmingai realizuoti teisę į galbūt pažeistų jo teisių ir teisėtų interesų gynybą. Tad skundo argumentai dėl Agentūros sprendimo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams atmestini kaip nepagrįsti.
Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad teismas privalo ad hoc įvertinti ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, t. y. ar jie sukliudė šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis atitikties vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Taip pat pažymėtina, kad Agentūra, ištaisė sprendime padarytą techninę klaidą ir 2018-05-11 lydraščiu „Dėl rašto taisymo“ pateikė pareiškėjui sprendimą, kuriame buvo ištaisyta techninė klaida.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas, pateikdamas paraišką, kuri Agentūros buvo patvirtinta, privalėjo įveisti mišką ne miško žemės sklype. Teikdamas paraišką, pareiškėjas pasirašytinai patvirtino, jog yra susipažinęs su paramos lėšų skyrimo tvarka ir taisyklėmis, todėl tokiu būdu prisiėmė riziką dėl projekto įgyvendinimo. Byloje iš esmės ginčo dėl to, kad praėjus 6 metams po želdinių įveisimo jų kokybė, kiekis pakito ir ne visas apželdytas plotas atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų.
Taisyklių 12 punkte nurodyta, kad „<...> Paramos gavėjai iki to laiko, kai bus atliktas miško želdinių/žėlinių kokybės vertinimas, įsipareigoja vykdyti kartu su Paramos paraiška pateiktą Miško želdinimo ir žėlimo projektą vadovaudamiesi miškų ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų nurodytomis nuostatomis<...>“.
Taisyklių 68.6.2 papunktyje nurodyta, kad „<...>kai želdinių/žėlinių kokybės vertinimo šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus Miško įveisimo metai neįskaičiuojami) Miško želdinimo projekte projektuotų medžių rūšių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir žėlinių tankio reikalavimų arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, parama nutraukiama ir susigrąžinama visa išmokėta paramos suma (už atitinkamą ploto dalį)<...>“.
Taisyklių 52 punkte nurodyta, kad „Šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami) VMT Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnai atliks įveisto miško želdinių/žėlinių kokybės vertinimą.“
Taisyklių 15.1. papunktyje numatyta, kad paramos gavėjas įsipareigoja nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, o Taisyklių 58 punkte nurodyta, kad miško priežiūros ir apsaugos parama mokama už miško plotą, kuriam yra pateikta Paramos paraiška kasmet, kol vykdomi įsipareigojimai.
Minėtų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjų įsipareigojimų pasibaigimo terminas siejamas su laikotarpiu nuo miško įveisimo bei kontrolinio laikotarpio pasibaigimo (6-siais ar 7-siai metais), ir su VMT įveistų miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo atlikimu žemės sklype, o ne kaip teigia pareiškėjas su paramos išmokėjimu.
Byloje pateikta 2011-05-27 pažyma apie miško želdinių/žėlinių apskaitą Nr. VR-11.9-85 patvirtina, kad pirmas VMT sklype įveistų miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimas buvo atliktas 2011-05-27. Patikrinimo metu nustatyta, kad sklype paprastojo ąžuolo ir paprastosios eglės želdiniai įveisti gerai. Taigi miško įveisimas buvo atliktas 2011 m. pavasarį. Todėl, vadovaujantis Taisyklių 68.6.2 papunkčiu, pareiškėjo paramos įsipareigojimų kontrolinis laikotarpis baigėsi šeštaisiais metais po miško įveisimo, t. y. po VMT 201711-08 atlikto sklype įveistų miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo, kurio rezultatai užfiksuoti 2017 Pažymoje.
Taisyklių 64 punkte numatyta, kad „<...> atsiradus poreikiui keisti Miško želdinimo ir žėlimo projekto duomenis po Paramos paraiškos tinkamumo vertinimo, apie tai reikia informuoti Agentūrą. Keičiant Paramos paraiškos ar Miško želdinimo ir žėlimo projekto duomenis, paramos suma negali didėti. Jei Agentūrai leidus pakeisti Miško želdinimo ir žėlimo projektą ar Paramos paraiškos duomenis, ir pakeitus Paramos paraiškos ir Miško želdinimo ir žėlimo projekto duomenis, paramos suma sumažėja, anksčiau išmokėtą didesnę paramos dalį paramos gavėjas privalo sugrąžinti (išskyrus, kai duomenys keičiami dėl force majeure aplinkybių). Miško želdinimo ir žėlimo projekto patikslinti duomenys turi būti nustatyta tvarka patvirtinti VĮ Miškų urėdijos miškų urėdo ar jo įgalioto valstybinio miškų pareigūno<...>“.
Darytina išvada, kad pareiškėjas galėjo pakeisti miško želdinimo ir žėlimo projektą dėl atsiradusių objektyvių priežasčių, susijusių su sklypo gamtinėmis savybėmis, jeigu būtų kreipęsis į Agentūrą dėl projekto tikslinimo iki paramos įsipareigojimų pagal paraišką pabaigos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Agentūrą su prašymu pakeisti miško želdinimo/žėlinimo projektą kreipėsi 2018-02-22, t. y. pasibaigus įsipareigojimų terminui, kurio pasibaigimas siejamas su laikotarpiu nuo miško įveisimo bei kontrolinio laikotarpio pasibaigimo ir su VMT įveistų miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo atlikimu žemės sklype.
Kaip jau minėta, teikdamas paraišką paramai gauti, pareiškėjas priėmė riziką dėl projekto tinkamo įgyvendinimo. Agentūra nesuteikė pareiškėjui jokių garantijų, kad parama bus besąlygiškai išmokėta, net tuo atveju jeigu projektas nebus tinkamai įgyvendintas dėl aplinkybių, kurios nepriskiriamos prie force majeure aplinkybių. Pareiškėjo žemės sklypo pasirinkimas kaip paprastojo ąžuolo auginimo netinkamos augavietės nepriskiriamos prie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.
Pareiškėjo skundo teiginiai, kad Želdynų vertinimo ataskaitą rengė kvalifikuoti miškininkai, šiuo atveju neturi įtakos sprendžiant dėl ginčijamo Agentūros sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi byloje sprendžiamas ginčas dėl Agentūros atsisakymo pakeisti miško želdinimo projektą.
Dėl pareiškėjo teiginių apie galimas sankcijas teismas nepasisako, nes tai nėra šios bylos dalykas.
Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas Agentūrai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, laikantis procedūrinių taisyklių, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.