Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui A. B., atsakovo atstovei D. T., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. B. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą ir patikslintą skundą (b. l. 1-2, 9-10), kuriuose prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – atsakovė, inspekcija, VDAI) 2012 m. liepos 12 d. sprendimą „Dėl A. B. (duomenys neskelbtini) skundo“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Inspekciją atlikti tyrimą dėl pareiškėjo ir jo šeimos privataus ir asmeninio pobūdžio duomenų paviešinimo.

Skunduose paaiškina, kad nesutinka su skundžiamu VDAI sprendimu. Nurodo, kad VDAI argumentas, jog praėjo vieneri metai, neatitinka tikrovės, nes Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija) 2012 m. vasario 23 d. sprendime Nr. S-71 aiškiai paviešino pareiškėjo ir jo šeimos privataus ir asmeninio pobūdžio duomenis, atsižvelgiant į datą, nėra praėję vieneri metai. VšĮ Centro poliklinikos Vytenio filialo siuntimo Nr. 168 išrašymo diena nereiškia, kad pareiškėjo skundas nepriimtinas nagrinėti VDAI, nes tie patys duomenys pakartotinai buvo paviešinti Ginčų komisijos prie SADM sprendime ir tai yra naujos aplinkybės. Nurodo, kad neviešintini duomenys yra pastoviai viešinami pakartotinai, jie įrašyti į pareiškėjo medicininę kortelę, su jais susipažįsta visi, kas prie tų duomenų prieina. Taip pažeidžiamas Konstitucijos 22 straipsnis. Taip pat pareiškėjui neaišku, ką turi bendro pareiškėjo ligos duomenys su jo teistumu, kuriam jau suėjo senaties terminas, pagal įstatymus pareiškėjas yra neteistas, pareiškėjui neaišku, kodėl jo anamnezėje nurodoma jo dukters psichinė liga. Pareiškėjas nurodo, kad apie tai, jog duomenys apie jį buvo paviešinti, jis sužinojo tik 2012 m. vasario 23 d., todėl VDAI neteisingai apskaičiuoja vienerių metų terminą. Nurodo, kad 2011 m. balandžio 19 d. VšĮ Centro poliklinikos Vytenio filialo siuntimo nėra gavęs, todėl termino skundui paduoti nepraleido. Remiasi tuo, kad žalos atlyginimui CK 1.125 straipsnio 8 punkte numatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad Ginčų komisijos sprendime nebūtinai turėjo būti nurodyti duomenys apie pareiškėjo šeimą, teistumą, kadangi anksčiau priimtame sprendime tokių duomenų nebuvo. VDAI sprendimas jam yra būtinas, nes jis siekia, kad duomenis paviešinusiems asmenims būtų pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Pareiškėjo manymu baudžiamoji atsakomybė galima tik tuo atveju, jeigu VDAI pasisakytų, kad atitinkamos institucijos padarė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimą.

Paaiškina, kad pareiškėjas 2012 m. liepos 10 d. skunde, kurį pateikė Inspekcijai (registracijos Nr. 1R-2808.(2.13) skundėsi dėl jo asmens duomenų apie teistumą, tėvo asmens duomenų bei dukros asmens duomenų nepagrįsto nurodymo ligos anamnezėje. Kartu su skundu Inspekcijai buvo pateikta Ginčų komisijos 2012 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. S-71 dalis, iš kurios Inspekcija darė išvadą, kad pareiškėjas prašė nustatyti, kas Ginčų komisijai pateikė ligos anamnezę ir tokiu būdu paviešino duomenis. Iš Ginčų komisijos 2012 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. S-71 kopijos, kurią pateikė pareiškėjas VDAI, buvo matyti, jog siuntimą Nr. 168, kuriame buvo aprašyta pareiškėjo ligos anamnezė ir nurodyti duomenys dėl kurių atskleidimo pareiškėjas skundėsi, 2011 m. balandžio 19 d. išrašė VšĮ Centro poliklinikos Vytenio filialo Psichikos sveikatos klinika. Todėl VDAI priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą dėl šių veiksmų teisėtumo. VDAI vadovavosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 45 straipsnio 1 dalies 6 punktu. VDAI paaiškina, kad iš pateikto pareiškėjo skundo ir jo priedų VDAI neturėjo pagrindo manyti, jog yra skundžiami Ginčų komisijos veiksmai. Skunde nebuvo pateikta jokių duomenų, kad Ginčų komisija kam nors būtų atskleidusi pareiškėjo asmens duomenis apie teistumą. Pareiškėjas ir teismui pateiktame skunde nenurodo, kad Ginčų komisija atskleidė jo asmens duomenis. Pareiškėjas skunde teismui kelia klausimą dėl jo galimai neteisėtai tvarkomų asmens duomenų jo ligos istorijoje, nors dėl to pareiškėjas Inspekcijai nėra skundęsis ir skundžiamas sprendimas priimtas ne tuo klausimu. Remiasi ADTAĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir paaiškina, kad Inspekcijos priimtas sprendimas dėl VšĮ Centro poliklinikos Vytenio filialo Psichikos sveikatos klinikos veiksmų 2011 m. balandžio 19 d. įrašant duomenis apie teistumą siuntime Nr. 168 neatima iš pareiškėjo galimybės kreiptis į Inspekciją dėl Ginčų komisijos ar dėl kitų institucijų veiksmų teisėtumo tvarkant jo asmens duomenis. Teigia, kad skundžiamu Inspekcijos sprendimu nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Nesutinka su pareiškėjo paaiškinimu, kad ADTAĮ 45 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas terminas turi būti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie asmens duomenų atskleidimą datos. Terminas skaičiuojamas nuo skunde nurodyto pažeidimo padarymo iki skundo padavimo datos. Todėl Inspekcija teisingai taikė ADTAĮ 45 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neturi teisės skųsti veiksmų dėl to, kad galimai neteisėtai tvarkomi jo tėvo ar dukros asmens duomenys, kadangi Inspekcijai jis nėra pateikęs dokumentų, patvirtinančių, jog įgaliotas tuos asmenis atstovauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinę medžiagą, išklausęs byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, daro išvadą, kad skundas netenkintinas.

Pareiškėjas skundžia teismui jo 2012 m. liepos 10 d. prašymo Inspekcijai nagrinėjimo rezultatą – Inspekcijos 2012 m. liepos 12 d. sprendimą „Dėl A. B. (duomenys neskelbtini) skundo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą praėjus vieneriems metams nuo skundžiamų veiksmų padarymo. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas turi reikalavimo teisę skųsti tik tą nurodyto sprendimo dalį, kuri susijusi su jo skundo VDAI nagrinėjimu. Kita sprendimo dalis yra VDAI funkcijų vykdymas, nesusijęs su skundo nagrinėjimu. Kita sprendimo dalimi VDAI realizavo savo teises, kurias Inspekcijai suteikia ADTAĮ 41 straipsnio 5 punktas, ir tokia teise Inspekcija gali pasinaudoti nepriklausomai nuo to, ar yra asmens duomenų subjekto skundas, ar jo nėra. Todėl teismas sprendžia ginčą tik dėl pareiškėjo skundo nagrinėjimo, t. y. dėl šio sprendimo nusprendžiamosios dalies 1 punkto teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl sprendimo dalies, kuria duotas nurodymas, pareiškėjo skundas netenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. liepos 10 d. pateikė VDAI skundą (b. l. 32), kuriame prašė ištirti, ar teisėtai ir kas konkrečiai paviešino pareiškėjo ir jo šeimos privataus gyvenimo duomenis. Skunde atkreipė dėmesį, kad nurodyti ligos anamnezėje duomenys yra pateikti ne vien apie pareiškėjo ligą, bet ir apie jo tėvą ir dukrą. Pareiškėjui buvo neaišku, kokią reikšmę turi pareiškėjo teistumas, nurodytas ligos anamnezėje, kuris pagal įstatymus jau 3 kartus išnykęs ir pagal įstatymą pareiškėjas yra neteistas. Pažymėjo, kad šie duomenys buvo paviešinti be pareiškėjo ir jo šeimos narių sutikimo. Prie šio skundo pareiškėjas pridėjo 2012 m. vasario 23 d. Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-71 dalį, kurioje paviešinti privataus gyvenimo duomenys apie pareiškėjo teistumą, jo tėvą ir dukrą be jų sutikimo. Pažymėta, kad Ginčų komisijos 2011 m. kovo 30 d. sprendime Nr. SD-884 nebuvo nurodomi jokie aspektai apie pareiškėjo šeimos privatų gyvenimą, ten buvo nurodyta tik apie pareiškėjo ligą.

Inspekcijos 2012 m. liepos 12 d. sprendime „Dėl A. B. (duomenys neskelbtini) skundo“ Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad iš pareiškėjo kartu su skundu pateikto 2012 m. vasario 23 d. Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-71 dalies kopijos matyti, kad skundžiami veiksmai buvo atlikti 2011 m. balandžio 19 d. VšĮ Centro poliklinikos Vytenio filialo Psichikos sveikatos klinikai išrašant siuntimą, o dėl to duomenys tapo žinomi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Ginčų komisijai.

VDAI sprendime remiasi ADTAĮ 45 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir nusprendžia atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2012 m. liepos 10 d. skundą praėjus vieneriems metams nuo skundžiamų veiksmų padarymo.

Ginčo klausimus reguliuoja ADTAĮ, kurio 1 straipsnyje nurodytas įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymo sritis. ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Kas laikytina duomenų teikimu ir duomenų tvarkymu, nustatyta šio įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Pagal įstatymo 2 straipsnio 8 dalį ypatingi asmens duomenys yra duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą. Duomenų subjekto teisės nurodytos ADTAĮ 23 straipsnyje, o 24 straipsnyje nurodytos duomenų subjekto teisės būti informuotam apie jo duomenų tvarkymą. Duomenų subjektas įstatymo nustatyta tvarka turi teisę žinoti (būti informuotas) apie savo asmens duomenų tvarkymą, susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi, reikalauti ištaisyti, sunaikinti savo asmens duomenis arba sustabdyti, išskyrus saugojimą, savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus. Pagal nurodytas normas duomenų valdytojas privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti įstatymo normoje nustatytas teises, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai reikia užtikrinti ir duomenų subjekto ar kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą. Duomenų valdytojas privalo suteikti duomenų subjektui, kurio asmens duomenis renka tiesiogiai iš jo, įstatyme nurodytą informaciją, taip pat informaciją apie tai, kokiais tikslais ketinami tvarkyti duomenų subjekto asmens duomenys, kam ir kokiais tikslais teikiami asmens duomenys ir kt. ADTAĮ 25 straipsnis nustato duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, o 26 straipsnis – teisę reikalauti ištaisyti, sunaikinti ar sustabdyti savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, 27 straipsnis – teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. T. y. šios normos reguliuoja santykius tarp duomenų subjekto ir duomenų valdytojo. Šiuo atveju, atsižvelgiant į pareiškėjo skundo VDAI turinį, daroma išvada, kad pareiškėjas skundėsi dėl jo asmens duomenų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje jis buvo gydomas. Ginčų komisija yra tik institucija, nagrinėjanti ginčus dėl neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo ikiteismine tvarka, jai duomenys tik teikiami, kai būtina išnagrinėti ginčą. Todėl šiuo atveju atsižvelgtina ir į Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas. Šio įstatymo 8 straipsnis nustato, kad paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti. Tačiau šio įstatymo 9 straipsnis nustato, kad be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą, taip pat šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodytiems asmenims. Ginčų komisijai teisę gauti tokią informaciją be duomenų subjekto sutikimo suteikia Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnis, nes Ginčų komisija yra valstybės institucija.

Pareiškėjas VDAI pateikė tik 2012 m. vasario 23 d. Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-71 išrašą (b. l. 33-34), tačiau skunde VDAI nerašė, kad prašo apginti jo teises ir ištirti būtent Ginčų komisijos padarytą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad Ginčų komisija yra išankstinė privaloma neteisminė ginčus dėl neįgalumo ir darbingumo nustatymo nagrinėjanti institucija (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnis), VDAI, nesant konkrečiai suformuluoto reikalavimo, ir neturėjo pagrindo tirti duomenų pateikimo teisėtumo Ginčų komisijos sprendime. Tuo labiau, kad Ginčų komisija nebuvo pareiškėjo duomenų valdytojas, o tik valdytojas galėjo kažkam galimai neteisėtai teikti tokius duomenis. VDAI ir nustatė, kas šiuo atveju buvo duomenų valdytojas ir kada jis tokius duomenis teikė.

Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reguliavimą ir pareiškėjo skundo VDAI turinį, VDAI pagrįstai nustatė, kad duomenis apie pacientą perdavė sveikatos priežiūros įstaiga, kuri šiuo atveju buvo duomenų valdytojas. Be kita ko, paminėtas teisinis reglamentavimas reiškia, kad pareiškėjas visada turi teisę žinoti, kokiu būdu ir kokiais tikslais sveikatos priežiūros įstaiga tvarko jo asmens duomenis, bet kada gali prašyti suteikti jam apie tai informaciją, t. y. turi teisę kontroliuoti duomenų valdytoją. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pateiktos dokumentų bylos (kopijos) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo nustatant jo darbingumo lygį, pats inicijavo teikdamas 2011 m. birželio 29 d. skundą pakartotinį darbingumo lygio nustatymą, kai sprendimu buvo atsisakyta nustatyti darbingumo lygį pagal 2011 m. balandžio 19 d. siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nr. 168, tai reiškia, kad jam apie siuntimą turėjo būti žinoma dar pirmą kartą nustatant darbingumo lygį. Pareiškėjo nurodyti asmens duomenys ir yra išdėstyti šio siuntimo 1 punkte „Ligos anamnezė“ (NDNT byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Ginčų komisijos sprendime šie duomenys tik perrašyti, o Ginčų komisija, kaip valstybės institucija, turi teisę gauti šiuos duomenis be paciento sutikimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VDAI pagrįstai, ištyrusi pareiškėjo skundą, prie jo pateiktą dokumento išrašą, padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytų asmens duomenų pirminis šaltinis yra minėtas 2011 m. balandžio 19 d. siuntimas į NDNT, kurį išdavė, nes pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatas privalo išduoti, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija. ADTAĮ 45 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad VDAI ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodama pareiškėją, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip 1 metai. Šiuo atveju taikytinas būtent šis įstatymas ir jame nėra jokių išimčių. Todėl šiuo atveju netaikytinos nei pareiškėjo nurodomos Civilinio kodekso normos dėl ieškinio senaties taikymo (jos taikomos tik kreipiantis teisminės gynybos dėl civilinio teisinio pobūdžio santykių), nei tas faktas, kada pareiškėjas sužinojo apie galimą pažeidimą. Minėta, kad pacientas bet kuriuo momentu turi teisę kreiptis į duomenų valdytoją ir reikalauti informacijos apie jo duomenų tvarkymą. ADTAĮ nesuteikė teisės VDAI pratęsti įstatyme nustatytą terminą ar jį atnaujinti atsižvelgiant į kokias nors priežastis.

Kita vertus, jeigu pareiškėjas yra įsitikinęs, kad jo asmens duomenis neteisėtai tvarkė Ginčų komisija, jis turi teisę ir galimybę, kol nesuėjo vienerių metų terminas, paduoti naują skundą VDAI, nurodydamas, kad jo teises pažeidė būtent ši institucija.

Taip pat nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jis nori inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą, o be atitinkamo VDAI sprendimo, jis to padaryti negali.

Baudžiamajame kodekse yra numatytos veikos, dėl kurių pareiškėjas, kaip jis teigė teisme, norėtų inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą (Baudžiamojo kodekso 167 straipsnis „Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas“, 168 straipsnis „Neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas“), tačiau joks teisės aktas nereikalauja, kad prieš kreipiantis dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, būtina pateikti Inspekcijos sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.