Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės D. Brudnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, byloje, kurioje:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, teistas:

1)2007-09-03 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 str.;

2) 2008-01-15 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.1 m laisvės apribojimu;

3)2011-08-04 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str.1d., 180 str.1d. paskiriant galutinę bausmę laisvės atėmimą septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Iš Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus įskaitos išbrauktas 2012-08-06,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 286 str., 290 str., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. K. įžeidė valstybės tarnautojus ir pasipriešino valstybės tarnautojams, būtent, 2012-09-29 02.00 valandą, K. Borutos g. prie namo Nr. 21, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vengdamas būti pristatytas į policijos komisariatą, necenzūriniais žodžiais išplūdo uniformuotus valstybės tarnautojus, savo pareigas einančius Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulius T. D. ir A. R., tokiais savo veiksmais įžeidė valstybės tarnautojus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str.

Be to kaltinamasis A. K. 2012-09-29 02.00 valandą, K. Borutos g. prie namo Nr. 21, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vengdamas būti pristatytas į policijos komisariatą dėl galimai padaryto viešos tvarkos pažeidimo, tyčia savo ranka dešiniąją plaštaką apdraskė savo pareigas atliekančiam, uniformuotam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patruliui T. D., tyčia jį pastūmė ranka į krūtinę, o nugriuvęs ant žemės įkando į kairės rankos pirštą savo pareigas atliekančiam, uniformuotam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patruliui A. R., tokiais savo veiksmais panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012-09-29 K.Borutos gatvėje, nakties metu, kadangi buvo neblaivus, necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, kuriuos net gėdinasi pakartoti, išvadino policijos pareigūnus. Dėl tų įžeidimų policininkai jį norėjo vežtis į policijos komisariatą, bet jis važiuoti nenorėjo, todėl priešinosi. Dėl tokių savo veiksmų gailisi. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, (101 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2012-09-29 patruliavo su kolega T. D., apie 2.00 val. tarnybiniame automobilyje buvo ir būrio vadas A. B.. Važiuojant K. Borutos gatve, prie pastato pažymėto Nr. 21 pamatė grupę jaunuolių. Jie sėdėjo ant laiptų, prie jų matė alkoholinių gėrimų butelius. Jaunuoliai atrodė neblaivūs. Buvo nakties metas, todėl sustojo pasiūlyti jaunimui skirstytis, kad būnant neblaiviems nekiltų kokių nors nesusipratimų. Išlipus iš automobilio girdėjo, kad vienas jaunuolis, kaip vėliau nustatyta - A. K., keikiasi necenzūriniais žodžiais. Jį ir kitus jaunuolius perspėjo, kad viešoje vietoje vartoti alkoholio negalima, paprašė eiti namo. Vienas vaikinas su mergina nuėjo. Atrodė, kad ir A. K. su dar dviem merginomis ruošiasi skirstytis, todėl apsisukę ėjo į automobilį, bet išgirdo A. K. aiškiai ir gan garsiai plūstant juos necenzūriniais žodžiais. Dabar tiksliai tos frazės jau nepamena, įžeidinėjami buvo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tuomet T. D. jam pasakė, kad yra sulaikomas ir kad turės vykti į policijos komisariatą, bet A. K. atsistojo į kovinę stovėseną, sugniaužė kumščius ir panaudodamas įžeidžiančius žodžius pasakė „ateikit ir paimkit mane <....>“. Matydamas, kad A. K. nesiruošia geranoriškai eiti į automobilį, T. D. jį paėmęs už parankės vedė link automobilio, bet šis spyrė T. D. į koją, stvėrė už rankos. Vėliau iš kolegos sužinojo, kad stverdamas už rankos, perdrėskė jam plaštaką, ir stipriai stūmė kolegą į krūtinę. Matydamas, kad A. K. priešinasi, priėjo padėti kolegai, paėmė A. K. už kairės rankos ir vedė iki automobilio, bet prie automobilio bandant jį apžiūrėti ar neturi kokio nors peilio ar ko nors panašaus ir A. K. toliau stumdėsi, spardėsi ir nukrito ant nugaros. Jis tyčia nukrito, nes pasakė frazę vartojant policininko garbę ir orumą žeminančius necenzūrinius žodžius. Nukritusį asmenį visuomet yra sunkiau sulaikyti, o nukritęs A. K. spardėsi. T. D. buvo pasilenkęs, bandė prispausti jam rankas, kad jis negalėtų taip muistytis, o jis bandė jį pakelti ir uždėti antrankius, bet A. K. įkando į kairį bevardį pirštą, dėl to panaudojo elektrošoką. A. K. toliau priešinantis elektrošoką turėjo panaudoti dar kartą ir tik tuomet pavyko jam uždėti antrankius ir jį sulaikyti. Būrio vadas A. B. stovėjo netoliese ir bendravo su dviem merginomis. Ką jis tiksliai matė nežino. Dėl įkandimo į pirštą pas medikus nesikreipė, (9, 61, 97-98 b. l.).

Nukentėjusysis T. D. įvykio aplinkybes paaiškino analogiškai kaip ir A. R., patvirtindamas, kad A. K. necenzūriniais žodžiais juos įžeidinėjo, kad tuo metu kai A. K. pasakė, kad yra sulaikomas ir turės vykti į policijos komisariatą, jis dar kartą vartojo necenzūrinius ir policininko garbę įžeidžiančius žodžius, be to atsistojo į kovinę stovėseną lyg ruoštųsi pulti, sugniaužė kumščius. Kadangi A. K. nesiliovė nepagarbiai šnekėti, paėmė jį už dešinės parankės vesti į automobilį. A. K. bandė jam spirti į koją ir griebė už dešinės rankos ir taip įdrėskė į plaštaką. Galimai jis įdrėskimą padarė nagais ir ranka stūmė į krūtinę. Tuo metu priėjo A. R. ir paėmė jį už kitos rankos, taip jį vedė iki automobilio, tačiau A. K. stumdėsi skeryčiojosi ir galimai dėl to pats parkrito, galvą stuktelėjo į asfaltą. Nukritęs jis ir toliau spardėsi. Nukritęs ir besiraičiodamas vis kartojo necenzūrinius žodžius, todėl galvoja, kad jis galėjo ir tyčia nukristi ir taip spardydamasis bandyti aktyviai išvengti sulaikymo. Jis pasilenkęs bandė sugriebti jo rankas, kad jis negalėtų muistytis ir būtų galima uždėti antrankius. A. R. bandė jį pakelti, bet šis įkando jam į rankos pirštą. Kadangi A. K. aktyviai priešinosi A. R. panaudojo jam į pilvą spec. priemonę „Taser“, bet jaunuolis nenusiramino, todėl kolega dar kartą panaudojo elektros šoką ir tik tuomet pavyko jam uždėti antrankius. Būrio vadas į sulaikymą nesikišo, jis bendravo su merginomis. Dėl apdraskytos rankos medicininės pagalbos nesikreipė. Tai nebuvo ypatingai didelis įdrėskimas, gal apie 8-10 cm ilgio. Mano, kad padarytas griebiant mano plaštaką nagais, (11, 60, 95-96 b. l.).

Liudytojas A. B. parodė, kad 2012-09-29 su patruliais A. R., T. D. važiuojant tarnybiniu automobiliu apie 2 val. Borutos gatve ties pastatu Nr. 21 pastebėjo jaunuolius, tarp kurių buvo akivaizdžiai neblaivus, kaip vėliau paaiškėjo A. K.. Girdėjo, kad vienas vaikinas kaip vėliau nustatyta A. K. necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pareigūnus T. D. ir A. R.. Tuomet T. D. pasakė, kad A. K. sulaikomas ir kad eitų į automobilį. A. K. nenorėjo eiti, todėl T. D. jį paėmė už parankės ir žodžiu paragino eiti. A. K. pradėjo aktyviai priešintis, bandė ištrūkti. A. R. padėjo A. K. vesti, bet šis toliau muistėsi. Matė, kad A. R. grumiasi su A. K., tačiau grumtynės vyko jam iš už nugaros, todėl detaliai visko nematė. Matė, kad A. R. nepavyksta uždėti antrankių, bando pakelti A. K., bet šis įkando jam į pirštą, kaip jam pasirodė, bandė spirti ir tik panaudojus elektros šoką pavyko uždėti antrankius, (81-82 b. l.).

Iš T. D., A. R., A. B. parodymų patikrinimo vietoje matyti kur A. K. juos įžeidė kaip policijos pareigūnus, bei kur pasipriešino sulaikomas, (83-94 b. l.).

Liudytojai U. V., D. K., M. R. patvirtino, kad buvo su A. K., kad kartu gėrė alų, matė, kad A. K. susiginčijus su pareigūnais jam buvo uždėti antrankiai, panaudotas elektrošokas. Kad A. K. priešintųsi ar įžeidinėtų nematė, (76-78 b. l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G445/13(02) matyti, kad A. K. konstatuota odos nubrozdinimai kairio skruosto srityje, smakro srityje, kairio kelio srityje, dešinio riešo srityje, 1 laipsnio odos nudegimas nugaroje, kuris galėjo susidaryti elektros išlydžio vietoje tarp elektrošoko aparato kontaktų kylant varžai ir temperatūrai odoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, (74 b. l.).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad 2012-09-29 02.48 val. A. K. nustatytas 1,96 promilių girtumas, (12 b. l.).

Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo A. K. padaryti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., nes jis vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius, garbę ir orumą žeminančius žodžius ir frazes savo pareigas einančių valstybės tarnautojų atžvilgiu.

Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius reiškiasi aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad A. K. panaudodamas fizinį smurtą, t. y. apdraskydamas savo pareigas atliekantį uniformuotą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulį, tyčia jį pastumdamas ranka į krūtinę, o nugriuvus ant žemės įkasdamas į kairės rankos pirštą aktyviais veiksmais pasipriešino savo funkcijas atliekantiems valstybės tarnautojams. A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 str.

Kaltinamasis A. K. kaltas ir baustinas.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis A. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, (109 b. l.).

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam A. K. skyrimo, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą (padaryti veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas (baigti), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, psichiatro ar narkologo įskaitoje neįrašytas. Įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes teismas mano, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi toks bausmės paskyrimas pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 286 str., 290 str. ir nuteisti jį:

- pagal BK 286 str.-10 (dešimties) MGL, t. y. 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Lt baudą;

- pagal BK 290 str.-12 (dvylikos) MGL, t.y. 1560 (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties) Lt baudą.

Paskirtąsias bausmes subendrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti subendrintą bausmę – 16 (šešiolikos) MGL, t. y. 2080 (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimties) Lt baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-09-29 02.20 val. iki 2012-09-29 14 val., vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir A. K. paskirtą baudą sumažinti 2 MGL (260 Lt), todėl laikyti paskirtą 14 (keturiolikos) MGL, t.y. 1820 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimties) Lt baudą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Įpareigoti nuteistąjį per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą jis privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Kaltinamasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.