Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai E. L., jos atstovei advokatei Silvijai Streikutei, išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos E. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Turto bankui, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjos šeima nėra žinoma, nėra registruotų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje, šeimai netaikoma atvejo vadyba, nėra paskirtų bendrųjų ar socialinių paslaugų teikimo. Darė išvadą, kad nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, jei bus patvirtintas palikimo priėmimas vaikams faktiškai pradėjus valdyti turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. pareiškimas tenkintinas.

6. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad nepilnamečiai vaikai G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujami jų įstatyminio atstovo – pareiškėjos E. L., priėmė palikimą po jų senelio J. L. mirties faktiškai pradėdami jį valdyti. Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos nepilnamečių vaikų turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti nepilnamečių vaikų G. L. ir E. L. teisę paveldėti J. L. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

7. Palikėjas J. L. (duomenys neskelbtini). Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Antros eilės įpėdiniais pagal įstatymą laikomi palikėjo vaikaičiai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

8. Nustatyta, kad pareiškėjos E. L. nepilnamečiai vaikai G. L. ir E. L. yra palikėjo J. L. vaikaičiai. Pareiškėjos nepilnamečiai vaikai yra vieninteliai palikėjo įpėdiniai: J. L. mirė būdamas našliu, vienintelis jo sūnus ir pareiškėjos sutuoktinis bei nepilnamečių vaikį tėtis M. L. mirė (duomenys neskelbtini) Po palikėjo J. L. mirties liko jo nuosavybės teise valdytas nekilnojamas turtas – žemės sklypas, butas (duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodoma, kad po J. L. mirties nėra užvesta paveldėjimo byla.

9. Remiantis pareiškėjos paaiškinimais ir byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad po J. L. mirties pareiškėja kartu su nepilnamečiais vaikais rūpinosi senelio turtu – prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius už elektrą, atliekų tvarkymą, apdraudė butą (pateikti „Maxima“ tinkle atliktų mokėjimų kvitai, atliekų tvarkytojos pateiktos sąskaitos, gyventojų turto draudimo liudijimas). Aplinkybės, kad nepilnamečiai G. L., E. L. per savo mamą - pareiškėją, būtų netinkamai valdę po senelio mirties likusį turtą, nenustatytos.

10. Teismas nenustatė, kad palikėjas J. L. būtų turėjęs kreditorinių įsipareigojimų, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, palikėjas nedalyvavo jokiame teisminiame procese kaip atsakovas ar skolininkas, palikėjo nekilnojamasis turtas nėra apsunkintas įkeitimu ar hipoteka, nėra areštuotas. Pareiškėja patvirtino, kad jokių pranešimų apie palikėjo skolas nėra gavusi, todėl spręstina, kad toks J. L. palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nepažeis nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų.

11. Duomenų apie tai, kad pareiškėjos vaikai, atstovaujami pačios pareiškėjos, būtų atsisakę palikimo, neįgyvendinę savo teisių gauti palikimą, byloje nėra, todėl ištirti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad nepilnamečiai vaikai, atstovaujami pareiškėjos, pareiškėjos aptartu būdu priėmė po senelio mirties atsiradusį palikimą (CPK 185 straipsnis).

12. Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusio J. L. palikimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujami jų įstatyminio atstovo – pareiškėjos E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po jų senelio J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.