- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- eI-7563-428/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01568-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- S. N.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovei S. N. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės 63,00 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2021-03-31.
Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovė bylai aktualiu laikotarpiu turėjo nekilnojamąjį turtą Radviliškio rajono savivaldybėje, todėl atsakovei kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava atsakovei skaičiuojama vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017-06-22 Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-595 pavirtintais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais. Pareiškėja yra Radviliškio rajono ir kitų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas.
Atsakovė atsiliepimo nepateikė. Iki teismo posėdžio teisme gautas A. B. (atsakovės atstovė) prašymas prijungti prie bylos dokumentus, t. y. 2020-11-30 įgaliojimą, IGNITIS 2021-08-16 raštą Nr. 13444-2391 su priedais.
Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 5 d.; b. l. 1), pareiškėja prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Kadangi į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko ir nepateikė prašymo (-ų) atidėti bylos nagrinėjimą, o apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl, proceso dalyviams nedalyvaujant, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl atsakovei S. N. paskaičiuotos vietinės rinkliavos 63,00 Eur sumos už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2021-03-31 už objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 straipsnio l dalies 8 punkte – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; 3 straipsnyje – kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, o rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas jiems nustatytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje „teršėjas moka“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto plano 79 punkte.
Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis.
Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007-08-30 sprendimu Nr. T-160 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie buvo pakeisti nuo 2017-07-01 įsigaliojusiais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017-06-22 sprendimu Nr. T-595 (toliau – ir nuo 2017-07-01 Nuostatai su vėlesniais pakeitimais). Kadangi ginčo laikotarpis yra nuo 2017-07-01 iki 2021-03-31, vadovaujamasi 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiomis nuostatomis, pakeitusiomis vietinei rinkliavai taikomą teisinį reguliavimą, ir įvedusiomis dvinarę rinkliavos mokesčio sistemą.
Šiuose Nuostatuose įtvirtinta, jog vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal šiuos Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą (Nuostatų 4.12. p.).
Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir Vietinė rinkliava) – tai Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir mokama šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4.10. p.). Nuostatų 10 punkte nustatyta, kad taikoma dvinarė Vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios. Pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys. Kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, iš kurių gali būti paimamos komunalinės atliekos (14 p.).
Nuostatų VIII skyriuje nustatyti atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo aspektai. 2017-07-01 nuostatų redakcijoje buvo nustatyta, kad nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami Vietinės rinkliavos mokėtojai, Rinkliavos administratoriui deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu, kaip vienas metų ketvirtis, ir ne ilgesniu, nei vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu arba turėtų būti taikomas mažesnis parametras (mažesnis gyventojų/darbuotojų skaičius), ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos neimamos. Nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruojantys nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys privalo pateikti nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus (43 p.). Nekilnojamojo turto objektų savininkų ar jų įgaliotų asmenų deklaravimas, kad nekilnojamuoju turtu nebus naudojamasi, patvirtina, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės neperleidžiamos tretiesiems asmenims (44 p.). Apie nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruoti galima ir ilgesnį, nei vieneri metai, laikotarpį, jeigu asmuo pateikia Rinkliavos administratoriui išvykimą į užsienį ar į kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (ar jų kopijas/skaitmenines kopijas). Jeigu deklaruojamas laikotarpis ilgesnis negu metai, nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys turi pristatyti periodiškai, ne rečiau, nei 1 kartą per apmokestinamuosius metus (45 p.). Nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiama (arba koreguojamas apmokestinamasis parametras) deklaravus nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu, kai gyventojas, už kurį skaičiuojama Vietinė rinkliava, atitinka 46 punkto kriterijus.
Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-27 buvo pakeistos kai kurios Nuostatų normos.
Aktualių nuostatų 43 punkte nustatyta, kad nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami ir pastovioji dedamoji mažinama 100 proc.: vietinės rinkliavos mokėtojams, kurie Rinkliavos administratoriui deklaruoja, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu nei vienas metų ketvirtis ir ne ilgesniu nei vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu arba turėtų būti taikomas mažesnis parametras (mažesnis gyventojų ar darbuotojų skaičius), ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos neimamos. Nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruojantys nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys privalo pateikti nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus (43.1. p.); <...> . Nuostatų 44 punkte nustatyta, kokie yra tinkami nesinaudojimą gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodantys dokumentai. Apie nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruoti galima ir ilgesnį nei vieneri metai laikotarpį, jeigu asmuo pateikia Rinkliavos administratoriui išvykimą į užsienį ar į kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (ar jų kopijas/skaitmenines kopijas). Jeigu deklaruojamas laikotarpis ilgesnis negu metai, nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys turi pristatyti periodiškai, ne rečiau, nei 1 kartą per apmokestinamuosius metus (46. p.). Nuostatų 47 punkte nustatyta, jog nekilnojamojo turto objektų savininkų ar jų įgaliotų asmenų deklaravimas, kad nekilnojamuoju turtu nebus naudojamasi, patvirtina, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės neperleidžiamos tretiesiems asmenims.
Pažymėtina, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigalioję Nuostatai buvo parengti inter alia vadovaujantis Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintomis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 23 d.), kuriuose nurodyta, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje (toliau – ir įgalioti asmenys) (17 p.); įmokos dydis turi būti toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų apmokėtos visos būtinosios sąnaudos (21 p.). Taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų (22 p.) – pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys (24 p.), o jos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (23 p.). Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (28 p.). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko (29 p.). Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį <...> nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos (30 p.).
Apibendrindamas anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą teismas pažymi, kad 2017 m. liepos 1 d. Nuostatais Radviliškio rajono savivaldybėje nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas, tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pagal naujojo teisinio reguliavimo normas, nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negali būti atleidžiamas.
Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, todėl negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021). Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020).
Tiek, kiek tai susiję su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, pažymėtina, kad pati savivaldybė, savo nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama/vykdoma veikla, ir taip iš esmės sudarė galimybę nuo šios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikia reikalingus prašymus bei 2017 m. liepos 1 d. Nuostatuose nurodytas svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus.
Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2017-07-01 iki 2021-03-31 būtų teikusi deklaraciją ir prašymą dėl lengvatos suteikimo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neteikė deklaracijos ir prašymo atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo laikotarpiu nuo 2017-07-01 iki 2021-03-31 (po naujų Nuostatų įsigaliojimo) ir vertindamas šį reikalavimą naujojo teisinio reguliavimo kontekste, konstatuoja, kad ji netenkino atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo sąlygų, todėl pareiškėjai nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2017-07-01 iki 2021-03-31. Tai, kad pareiškėjos atstovė teismui pateikė IGNITIS duomenis apie suvartotos elektros energijos kiekį, galimai patvirtinantį, kad atsakovė nesinaudoja ginčo objektu, nesudaro teismui pagrindo atleisti pareiškėjos nuo skolos mokėjimo. Tokią kompetenciją turi Rinkliavos administratorius, gavęs vietinės rinkliavos mokėtojo prašymą, deklaraciją, kad objekte nebus gyvenama/vykdoma veikla, bei juos pagrindžiančius įrodymus.
Toks aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas ir taikymas šiuo nagrinėjamu atveju atitinka ir į nacionalinę teisę perkeltus principus iš Europos Sąjungos teisinių instrumentų (pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas), inter alia „teršėjas moka“ principą (Atliekų tvarkymo įstatymo 302 str., 32 str.), bei aiškinant šiuos principus formuojamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (žr., pvz., 2008 m. birželio 24 d. Sprendimo Commune de Mesquer, C?188/07, EU:C:2008:359, 77 p., 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo F. I. ir kt., C?254/08, EU:C:2009:479, 45–46, 55–56 p., 2017 m. kovo 30 d. Sprendimo VG Čistoća d.o.o. prieš ?uro Vladika ir L. V., C?335/16, ECLI:EU:C:2017:242, 32 p.).
Dėl senaties termino taikymo
Sprendžiant dėl priteistinos rinkliavos dydžio, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (LVAT nutartys Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) ne kartą yra konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad nagrinėjamos bylos kontekste MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (LVAT 2015-04-07 nutartis byloje Nr. eA-746-556/2015; 2015-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva (LVAT 2005-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005).
Pareiškėja nurodo, kad prašoma priteisti vietinės rinkliavos mokesčio suma (63,00 Eur) susidarė už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2021-03-31. Pareiškėja pareiškimu į teismą kreipėsi 2021-06-28, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamus 2021 metus ir tris praėjusius kalendorinius metus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes spręstina, kad yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2017 metus, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-12-31 atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, iš atsakovės už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2021-03-31 pareiškėjos naudai priteistina 54,60 Eur (63,00 Eur bendra apskaičiuota suma – 8,40 Eur įmokos už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-12-31 dydis = 54,60 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 15,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas G. G. (2020 m. gruodžio 22 d. atstovavimo sutartis Nr. CON-2020-12-22-32).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjos pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Vertinant pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kuriame dirba 18 darbuotojų, taip pat veikia Specializuota skolų išieškojimų grupė, kurioje dirba 4 darbuotojai (duomenys iš VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro interneto svetainės http://www.sratc.lt/rinkliavos-administravimo-ir-paslaugu-kontroles-tarnyba/). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais.
Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus.
Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ 54,60 Eur (penkiasdešimt keturis eurus ir 60 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2021-03-31.
Skundo dalį dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-12-31 atmesti.
Pareiškėjos VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.