- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- e2-1056-638/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Avima“, uždarajai akcinei bendrovei „Vigma ir ko“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieškovas) ieškinyje prašė priteisti solidariai iš bendraatsakovių BUAB „Avima“ ir UAB „Vigma ir ko“ 9 697,36 Eur, priteisti iš UAB „Vigma ir ko“ 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš bendraatsakovių bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2021 m. gruodžio 6 d. Vokietijoje dėl V. K., vairavusio UAB „Vigma ir ko“ priklausančią transporto priemonę MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. V. K. buvo samdomas UAB „Avima“ ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 9 697,36 Eur sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui (2 priedas). Tuo tarpu ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 9 697,36 Eur. Ieškovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju – UAB „Avima“) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – UAB „Vigma ir ko“), raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 9 697,36 Eur. Iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos bendraatsakoviai reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.
Atsiliepimas
BUAB „Avima“ nemokumo administratorius V. K. atsiliepime į ieškinį prašė pašalinti iš civilinės bylos UAB „Vigma ir ko“ kaip atsakovę ir atsakove laikyti tik BUAB „Avima“, ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė sutinka, kad ji buvo transporto priemonės valdytoja, kuomet jos valdoma transporto priemone 2021 m. gruodžio 6 d. Vokietijoje buvo padarytas eismo įvykis, nurodytas ieškinyje. Atsakovė paaiškino, kad ji sutinka, kad nesilaikė pareigos sudaryti TPVCAPD sutartį, todėl iš jos visiškai pagrįstai ieškiniu yra reikalaujama 9 697,36 Eur dydžio suma. Tačiau atsakovė nesutinka, kad nurodyta suma yra priteistina solidariai iš bendraatsakovių, nes atsakovė, eismo įvykio metu buvusi transporto priemonės valdytoja, su kita šioje civilinėje byloje esančiu bendraatsakoviu – UAB „Vigma ir Ko“, buvo sudarę transporto priemonės nuomos sutartį, pagal kurią transporto priemonės valdytoja, šiuo atveju atsakovė, įsipareigojo sudaryti TPVCAPD sutartį. Todėl ieškinys dalyje, kuria reikalaujama priteisti solidariai iš bendraatsakovių 9 697,36 Eur dydžio sumą ir visas kitas išvestines sumas (palūkanas, žyminį mokestį, dokumentų vertimą) yra nepagrįstas, nes vienintele atsakove šioje civilinėje byloje pagal ieškinį yra tik atsakovė BUAB „Avima“, iš kurios turi būti reikalaujama priteisti ieškinyje nurodytas sumas.
Atsakovė UAB „Vigma ir ko“ atsiliepimu į ieškinį prašė pašalinti iš civilinės bylos UAB „Vigma ir ko“ kaip atsakovę ir atsakove laikyti tik BUAB „Avima“, ieškinį atmesti , priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad jog 2021 m. gruodžio 6 d. įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonės valdytoja buvo BUAB „Avima“, dėl ko atsakovės atsakomybės klausimas ginčo situacijoje negali būti keliamas TPVCAPDĮ 23 straipsnio pagrindu, kadangi nėra visų būtinų CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Vidaus nuostatose įtvirtintomis taisyklėmis teisės ir pareigos administruojant žalą dėl transporto priemone, kurios registracijos vieta yra kitoje žaliosios kortelės valstybėje nei eismo įvykio vieta, padarytos žalos, nustatytos būtent žaliosios kortelės valstybių nacionaliniams draudikų biurams. Nors vidaus nuostatais Lietuvos draudikų biurui, veikiant tarpusavio pasitikėjimo principu, nustatyta pareiga atlyginti eismo įvykio vietos draudikų biurui šio eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota, bet neapdrausta transporto priemone padarytos žalos, tačiau vertinant TPVCAPDĮ nuostatas, teisė susigrąžinti sumokėtas sumas Lietuvos draudiku biuras įgyja tik esant šioms sąlygoms: jeigu nustatoma neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu trečiajam asmeniui padarytos žalos, ir kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Taigi, Lietuvos draudikų biuras TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovės turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y. nurodytu abiejų sąlygų egzistavimą (faktinį ieškinio pagrindą). Atsakovės vertinimu, ieškovas minėtų sąlygų egzistavimo neįrodė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad 2021 gruodžio 6 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl automobilį MAN, v.n. (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens kaltės padaryta žala (vilkikas pavažiavo atgal ir atsitrenkė į stovėjusį lengvąjį automobilį). Žalos suma (remontas, ekspertizė, nuvertėjimas, advokatų honorarai, administravimo mokesčiai) sudarė iš viso 9697,36 Eur. Automobilis MAN, v.n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Vigma ir Ko“. Pastaroji avarijoje dalyvavusį automobilį buvo išnuomojusi atsakovei, šiuo metu bankrutuojančiai UAB „Avima“. Pagal atsakovių sudarytos 2020 m. spalio 13 d. transporto priemonės nuomos sutarties 2.2.5 punktą, nuomininkas įsipareigojo savo lėšomis apdrausti transporto priemonę Kasko draudimu ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Atsakovė UAB „Vigma ir Ko“, remdamasi nuomos sutarties 2.2.5 punktu, prašė ją pašalinti iš atsakovų ir jos atžvilgiu ieškinį atmesti, nes apdrausti transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę turėjo nuomininkas, atsakovė „Avima“. Tačiau teismas šį atsakovės atsikirtimą atmeta, nes pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 2 dalį, už draudimo sutarties sudarymą atsakingas atitinkamose valstybės informacinėse sistemose, registruose ir duomenų bazėse (toliau kartu – valstybės registrai) transporto priemonės savininku nurodytas asmuo arba (...) jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal finansinės nuomos (lizingo) ar išperkamosios nuomos sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad transporto priemonės savininkas atleidžiamas nuo pareigos sudaryti draudimo sutartį tik tokiu atveju, jeigu būtų sudaręs finansinės nuomos (lizingo) arba išperkamosios nuomos sutartį. Šiuo atveju sudaryta paprasta nuomos sutartis, kuri neatleidžia savininko nuo draudimo sutarties sudarymo, o šios nesudarius, atitinkamai savininkui taikytina atsakomybė. Atsakovės „Vigma ir Ko“ atsakomybė šiuo atveju kyla iš TPVCAPDĮ nuostatų, o šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygos gali apspręsti tik šalių tarpusavio santykius.
Savo ruožtu solidarus reikalavimas abiems atsakovėms, transporto priemonės savininkei ir nuomininkei, kyla taikant TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį kartu su 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ką yra išaiškinęs kasacinis teismas, kad atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-10-07 nutartis byloje Nr. 3K-7-300/2010; Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-11 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-619-796/2019, 22 punktas).
Taip pat atmestini atsakovės „Vigma ir Ko“ atsikirtimai, kad ji nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų CK 6.245 straipsnio prasme, dėl kurių jai galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė už padarytą žalą, nes jau paminėtos TPVCAPDĮ 4 ir 17 straipsnio nuostatos yra specialiosios teisės normos bendrųjų CK 6.245-6.249 straipsnių normų atžvilgiu.
Žaliosios kortelės sistema sudaro sąlygas draudikams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl kitos šalies teritorijoje padarytos žalos atlyginimo, užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas. Žaliosios kortelės sistemos nariai – nacionaliniai draudikų biurai – tarpusavyje bendradarbiauja žalos administravimo ir atlyginimo klausimais, o nacionalinių draudikų biurų veiklą koordinuoja nacionalinių draudikų biurų įkurta Biurų taryba. Nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius reglamentuoja Biurų tarybos vidaus nuostatai, priimti Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir kitų asocijuotų valstybių nacionalinių draudikų biurų 2002 m. gegužės 30 d. susitarimu, pridėtu prie Europos Komisijos 2003 m. liepos 28 d. sprendimo dėl Tarybos direktyvos 72/166/EEB taikymo tikrinant motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą (2003/564/EB) (toliau – Vidaus nuostatai).
Žaliosios kortelės sistema yra papildyta Europos Sąjungos antriniuose teisės šaltiniuose įtvirtintomis motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatomis. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo nuostatos Lietuvos Respublikoje įgyvendintos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ).
Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje, ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui sumokėti iš viso 9697,36 Eur. Nustatyta, kad ieškovė (Lietuvos nacionalinis draudikų biuras) 2022 m. kovo 31 ir 2022 m. lapkričio 14 d. sumokėjo Vokietijos draudikų biurui 9697,36 Eur ir pareiškė atgręžtinį reikalavimą atsakovėms.
Pažymėtina, kad atsakovė BUAB „Avima“ su ieškinio dydžiu iš esmės sutiko, prieštaravimų nereiškė.
Atsakovė UAB „Vigma ir Ko“ savo atsiliepime į ieškinį tik deklaratyviai nurodė, kaip ieškovė turėjo administruoti žalos atlyginimą, kad turėjo taikyti eismo įvykio vietos teisę, įsitikinti, ar pagrįstai nustatyta eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė, ar pagrįstai paskaičiuota žalos suma, etc. Teismas šių atsakovo pareikštų abejonių nelaiko tinkamais įrodymais, paneigiančiais ieškovo dėstomas aplinkybes. Pažymėtina, kad atsakovėms buvo teikiamos pretenzijos dėl žalos atlyginimo: „Vigma ir Ko“ pretenzijos teiktos 2022 m. rugsėjo 30 d. ir 2022 m. lapkričio 18 d., atsakovei „Avima“ pretenzijos teiktos 2022 m. gruodžio 5 d. ir 2023 m. vasario 2 d.
Savo ruožtu atsakovė „Vigma ir Ko“ nepateikė duomenų, kad kreipėsi dėl žalos sureguliavimo į Draudikų biurą, taip pat ir šioje byloje nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti kitokias išvadas apie kaltininką ir žalos dydį.
Todėl teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovių solidariai priteistina 9697,36 Eur žalos atlyginimo. Procesinės palūkanos (6 proc. metinių) priteistinos tik iš atsakovės UAB „Vigma ir Ko“, nes kita atsakovė yra bankrutuojanti įmonė. Taip pat iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos: po 226 Eur ( 451,87 Eur /2 ir suapvalinama) iš kiekvienos dokumentų vertimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įm.k. 125709291, solidariai iš atsakovių UAB „Vigma ir Ko“, įm.k. 303322746, ir BUAB „Avima“, įm.k. 303322746, 9697,36 Eur (devynis tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt septynis eurai ir 36 ct) žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įm.k. 125709291, iš atsakovės UAB „Vigma ir Ko“, įm.k. 303322746, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 9697,36 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2024 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įm.k. 125709291, iš atsakovių UAB „Vigma ir Ko“, įm.k. 303322746, ir BUAB „Avima“, įm.k. 303322746, po 226 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.